Traktatas apie kelionę į Kapruną 2013/2014 sezono pradžioje.

Gruodžio 12. VNO (Vilnius) - MUC (Miunchenas). Ačiū AirLituanica, kad nebankrutavo. Inventorius atskrido sėkmingai. Nauja nedicka skylutė ant kapšo. Budget autonuoma. Moteriškė davė mums nuostabybę Citroen DS3. Tik susiradę mašiniuką supratom, kad ten kabrikas :) Pabėdavojom, kad gaila, bet vasarą tokių malonių atsitiktinumų nebūna. Pravėrus bardačioką, kurį Citro dizaineriai kažkodėl pavadino "bagažine", apima nerimas. Ten net per angą fiziškai lagaminas NETELPA. Išlankstau galines sėdynes. Nerimas dar labiau sustiprėja. Nervingai grūdu slidmaišį vidun. Netelpa. O jeigu taip ... Nea. O va jei dar šitaip pabandžius ... Chren. Galiausiai priploju keleivio sėdynę prie priekinio stiklo ir šiaip ne taip pavyksta uždaryt tą bardačioką. Lagaminą įverčiu kažkur sau už nugaros. Dovilė visą kelią sėdi pabrėžtinai stačia ir tiesia nugara :) Užtai važiuot šituo mažyliu visai smagu. Nepalyginsi su skardine Fiat Panda. Autobane jautiesi kaip lygiavertis eismo dalyvis (kol nepamatai savęs iš šono prašvilpiančio merso atspindy :). 150 kmh prieš vėją be problemų :D Net cruise control'as, BlueTooth įranga ir kiti pričendalai. Visumoj labai faina mašinytė. Austrijoj kalnuose su GPS'u reikia atsargiai. Jis kalnų keliukais skaičiuoja greitį 100 kmh (nes tiek teoriškai galima). Tiek net vietiniai kalniniai džigitai nevažiuoja. O dar jei prieky "fūra-žopa į kalną", tai gali ir pėščias eidamas greičiau judėt. Užtai yra ir geroji pusė. Pravažiavom vasarą mintais takais, aplankėm Kitzbuelį. Važiuojam sau ramiai per kaimą kažkokį, o prieš nosį tik pyst (nesikabinėt! norminis ištiktukas! :) ... prabangus Kempinski viešbutis kaime vidury laukų. Žodžiu mes neskubėdami ir pasidairydami nudardėjom į vietą. Pensionas Kathąrinenhof mielas, draugiškas ir be jokių nesaikingų "rules & restrictions" ant kožno kampo. Maloni šeimininkė greit viską suriktuoja. Kuriamės, ilsimės, vaikštomės, ruošiamės, tikimės. Padeda Jagermeister Limited Edition. Skanu :)

Gruodžio 13. Kitszteinhorn. Papusryčiaujam, pasigrožim šeimininke ir jos senstelėjusia mama su tautiniais rūbais, išsiaiškinam kur ką ir maunam į autobuso stotelę. Praktiškai visi kiti gyventojai važinėjo savo transportu. Paimam SkiPasus ir keliamės. Dar keliamės. Paskui dar šiek tiek užsikeliam. Ir patenkam į bugelių rojų. Ant ledyno sustatyti gal 6 ar 7 jie. Maloniai džiugina, kad veikia absoliučiai visos trasos ir keltuvai. Pirmi nedrąsūs nusileidimai drebančiom kojom ir realybės smūgis per veidą, kad Druskininkuose čiuožti vis tik neišmoksi. Bet taip būna visada. Po keleto nusileidimų pradeda atleidinėt visus raumenis ir smegenis :) Apvažiuojam visą kurortą, susipažįstam su aplinka. Išskyrus bugelius, mat kažkaip nepasirodo privaloma kožnu jų pasikelti. Užteks keleto :) Vakare, kaip visad. Maistas, drinkas, lova. Tiek daug valandų jau senai nesu miegojęs :)

Gruodžio 14. Schmitten. Iš vakaro susižinome, kad ir ten beveik viskas veikia. Pasitikrinam prognozes ir pamatę poryt atšilimą nusprendžiam neatidėliot. Kurortas žemai, nutirpt gali viskas ... Mūsų džiaugsmui Šmitene veikia irgi viskas išskyrus vieną juoda trasą. Bendragondolis dar paaiškina, kad tik šiandien galutinai viską atidarė, papasakoja kur geriausios sąlygos kuriom valandom (kai sniegas kiek suminkštėja ir nebebūna ledo gabalas) ir leidžiamės dairytis. Dairomės sąžiningai. Tiesiai į patį toliausią kampą ir trasa po trasos, keltuvas po keltuvo link namų :) Radom ten labai smagių trasų, pakaitinom pakinklius :) Pakaitintus pakinklius paskui papildomai pakaitinome pirtelėje. Kad visapusiškai pakaitinti būtų.

Gruodžio 15. Kitszteinhorn. Pakilo vėjas. Nedaug. Kokie 7 m/s. Gražiai neša iš kitos kalno pusės sniegą. Geroji šito proceso dalis ta, kad palaidas sniegas gražiai gula į užrasėje įšvažinėtas vėžes ir jas gražiai lygina. Pernai La Thuile panašiai buvo. Man ten labai patinka. Kildamas keltuvu atidžiai studijuoji reljefą, žiūri iš kur į kur pataikyt galima, kaip ant uolų neužsiraut, o nuo viršaus jau ir taikai :) Užtrasės galimybės ten didžiulės. Yra 5 žymėti "ski route". Tiesa dalis jų uždarytų buvo, bet pakako ir be jų. Jei negana, visada galima pasilypėt aukščiau. Čiuožti tarp uolų įdomu. Reikia ne tik įsipaišyt kur suplanavęs, išlaikyt kryptį, bet ir ant akmenų neužsiraut. Kai kur trasos kraštuose stovi ženklai: "Atsargiai akmenys." :) Iš vakaro pakaitinti pakinkliai ryte bandė prieštarauti, bet po keleto de-buratinizacijos nusileidimų paspringo savo nepagrįstų įnorių ašakomis :) Tądien pradėjome praktikuot rytinę kavą 3029 m :) Kadangi viešbučio kava filtruota, tai apie 11 val. važiuodavome gondola į viršutinę apžvalgos aikštelę su restoranu gerti žmoniškos kavos su kniedliais arba Kaizerio kiaušiniene. Labai gražu ir maloniai nuteikia puodelis geros kavos su vaizdu į saulės nutviekstas baltas viršukalnes ir kažkur apačioje ropinėjančius mažyčius vabaliukus slidininkėlius :D

Gruodžio 16. Kitszteinhorn. Ir vėl eilinė, niekuo neypatinga, saulės nutvieksta diena be menkiausio debesėlio ir vėjelio. Trasų ir užtrasių sniegas, kaip ir kasdien pašvietus saulutei, netruko suminkštėti visiškai nuobodžiai komfortiškam čiuožimui. Ir vėl kava 3029 m ... Siekdamas nutraukti tą žudančią nuobodybę išsinuomavau kitą lentą. Kita lenta - kita diena :) Tą pat akimirką plyšo nuobodulio siūlės, krito šydai ir lyg žvirblis saujoj suspurdėjo smalsumo sužadintas nerimas. Jau keletą sezonų norėjau išbandyti TĄ lentą (Rossignol Krypto), bet vis niekur nepavykdavo jos gauti. Po dienos bandymų įvairiom sąlygom ir lyginimų su tuo ką turiu dabar, galiu subjektyviai konstatuoti, kad mano čiuožimo būdui ir sąlygom ji tinka puikiai. Va. Jau noriu.

Gruodžio 17. Anksti ryte judam į MUC. Autobanai, nežmoniško dydžio geltonas mėnulio blynas, oro uostas, skrydis ir vaikai ant kaklo. :) Ir darkart ačiū AirLituanica. Kad ir šįkart nebankrutavo :) Apskritai pirmą kartą ištrūkom su žmona į kalnus vieni. Visai vieni. Atostogos gavosi trumpos, bet intensyvios . Pojūčius užaštrino nuostabus oras, geras maistas, jausmas, kad šiandien niekur nereikia skubėti ir tikrai nieko nepamiršai.

Windsurf Camp matavimo vienetas - "PuškuPušku" :)

Šitą gerokai uždelstą rašinį paskatino mano aštuonmetis sūnus, kuris kartu su manim šiemet lankėsi Extreme Sports organizuotam Windsurf Camp'e (kas tai yra ir kam skirtas galima paskaityt čia). 

Buriuodami mes įpratę viską matuoti metrais per sekundę, kvadratais, litrais, centimetrais ar pavykusiais manevrais. Šiandien sūnus priminė šį tą daugiau. 
Man lankantis stovykloje suveikė princpas: "pūtė vakar ir pūs rytoj". Visiškai tiesiogine tų žodžių prasme. Bet kartu važiavo entuziastingas jaunuolis, vietoje buvo gera kompanija, tai pernelyg nesikrimtau. Man nepučia, užtai jam puikios sąlygos mokytis.

Dieną jis mėgindavo buriuoti kiek tai įmanoma padaryt rudenėjant be hidrokostiumo, vakarais ėjome kartu į pakrantę žiūrėti dideliame ekrane sukamų buriuotojiškų filmukų, žiopsoti į vakarėjančias marias, pabendrauti su bendraminčiais. 
Ten, poilsio zonoje, buvo atvežta daug sėdmaišių PuškuPušku. Ant jų visi patogiai susirangydavo ir sutemus žiopsodavo į ekraną kartkartėm pašnibždom persimesdami vienu kitu žodžiu ar pakomentuodami vaizdą. Vaikis irgi susisukęs ramiai snūduriavo, kartkartėm aikteldamas nuo pamatyto šuolio ar bangos. Galvojau, kad miega, bet kaskart užmetus į jį akį suspindėdavo maži žiburiukai palydimi tyliu: "Tėti, nemiegu."
Nors ir sušalo, kažkas sekėsi geriau, kažkas nelabai, bet buriuoti jam labai patiko. Dar ir dabar jis man vis primena: "Prisimeni, kai buvom Kintuose ..."

Turbūt kaip ir kiekvienas mokinukas jis kas savaitę gauna tam tikrą sumą pinigų, už kuriuos privalo nusipirkti mokyloje pusryčius ir pietus, o likę pinigai yra jo asmeniniai, kurie gali būti išleidžiami kaip pačiam patinka.  
Šiandien vos grįžęs iš mokyklos puolė skaičiuoti kiek jis šią savaitę sutaupė. Paklausiau: "Tai kam gi tu taupai?". Net nemirktelėjęs sako: "PuškuPušku. Va matai jau ne tiek daug ir trūksta." Na kalbėjo jis apie tai prieš keletą savaičių, bet tuomet linktelėjau ir nesureagavau. Maniau momentinė užgaida, kuri greit pasimirš. 

Pasirodo vaikui taip smarkiai įstrigo ta atmosfera ir aplinka, kad jis pasirįžęs skirti savo santaupas tam, kad įsigytų vieną iš tų daiktų ir turėtų šalia. Na koks gi normalus vaikas už savo santaupas pirktų "baldus" jei po jais nėra jokio emocinio užtaiso? :) Jau nekatriai renkasi spalvą. 
O apie tai, kad tokių akimirkų už pinigus nenusipirksi dar reikės atskirai paaiškint :) Bet jei tas daiktas padės jam prisimint tą gerą atmosferą ir tvyrančią ramybę tai tebūnie. Hidrokostiumą pavasariop pats nupirksiu :)

P.S. Nesu niekaip susijęs su minimų daiktų gamyba, prekyba, reklamavimu, asmeniškai nepažįstu tų žmonių ir apskritai pats jų produktus tada pamačiau pirmą kartą.
P.P.S. Special thanks Muliai už 2 kvadratų vaikišką burę, kuri šį sezoną puikiai pasitarnavo.

Lietuvos pašto efektyvumas

Kaip dori Lietuvos piliečiai mes su brangiausia mėgstam užsisakyti iš užsienietiškų e-shopų visokių menkniekių.
Tai kad iš mano geriausio draugo Ing Jon Kim Jano kuris siunčia man daug dovanų (DX.com) keliauja mėnesį-kitą, jau nestebina. Na, bet svarbių daiktų ten neperki.
Kad per savaitę atsisiunti iš myhabit'o - vis dar stebina. Bet ten rimti vyrai iš UPS'o dirba.

O visokie kitokie reikalai eina per Lietuvos paštą.
Paskutinė epopėja buvo itin juokinga.

Pirmadieni gaunam pisulka, kad atvyko korespondencija - prašom atsiimti.
Antradienį pasidarau sau įgaliojimą, kad brangiausioji man leidžia paimti šią brangenybę. Taip visad darydavom, nes man čia pat, o jai toli iki pašto. Dėja, pašte sako su tokiais įgaliojimais gali į vieną gerą vietą nueiti - tiek tos naudos. Notariškai patvirtintas įgaliojimas - a must. Na, jei paštas galvoja kad iki notaro yra arčiau - tai nafik. Bet šiaip, jo, jie čia teisūs. Pats pasirašiau, pats pasiėmiau, žiūrėk ir dingsta kas nors. +1.

Tad brangioji yra nuvežama samalično ir pasiima pisulka, kad Rodunios kelyje yra gerų daiktų. Prašome pasiimti invoisus, casho ir atvažiuoti.

Kas pas juos sugalvojo, kad negalima tokio laiško siūsti tiesiai į pašto dėžutę?


Trečiadienį susiruošiama į Rodunios kelią, kas yra šiaip ne toks jau ir malonumas. Ačiū dievui paskambinama, ir pasiteiraujama, kas per daiktai, kokie invoisai ir pan. Paaiškėja, kad Rodunios kelyje tu daiktų nebėra. Jei pašte prie pat. Taip mes gauname US&A pirktas prekes ir aptarindami juokingą pašto procesingą džiaugiamės.

Ketvirtadienį gaunam pisulką į pašto dėžutę PAKARTOTINĘ. Prašom pasiimti prekes.

Nebejuokinga.

Sniegas Fai Della Paganella

Kartais taip jau būna, kad spontaniški sprendimai suteikia daug galvos skausmo ir didelio džiaugsmo kai viskas išsisprendžia gerai.

Rugpjūtį gana lengvabūdiškai nusipirkom bilietus visai šeimai ir giminėm į Milaną. Lengvabūdiškumas pasireiškė tuo, kad datos trečiadienis - trečiadienis ir dar per pačius naujus metus. High seasonas kalnuose ir neformatas apgyvendinimo datų standartui.

Iki pat gruodžio vidurio turėjome susiradę tik nelabai vykūsį apartamentą prie Gardos ežero, kur už 30 km reiktų slidinėti 18km trasose. Viskas kitkas užimta iki paskutinio kambariuko arba kainos tokios, kad fantazija atšokdavo.

Ačiū dievui, pavyko susirasti normalų aparatmantą negirdėtame kurorte "Fai Della Paganella". Kalnas jau su 50 km trasų ir pats kurortas priklauso Skirama regionui. Tas jau geriau ir ramiau.

Pats pirmą kartą skirdau Ryanair'u, tai visa ta pigioji terlionė ir žmonių laikymas gyvuliais truputi nervino.
Po manipuliacijų bagažu šiaip ne taip prastūmėm krovinius. Teko praktiškai per naują perrinkti visus čiumodanus, nes vis kas nors perviršydavo kilogramu. Na, bet anyway...

Milane (Bergame) su automobilio nuoma juokingai. Užsisakiau Renault Kangoo. Kad talpi būtų ir nebrungi. Svarbiausia, kad slidžių maišas ant stogo eitų, o jau čiumodanus sutalpinsim. Tiesa, turėjom važiuoti pasispaudę - trys suaugę ir trys vaikai.
Tad nuomoje sako: We will give you Fiat Qubo. OK? Aš pasimečiau nes net neįsivaizduoju kas per aparatas yra Cube. Sakau "duok Kangoo". Tai čia tas pats tik Fiatas. "OK". Sako:
- Same price - VW Golf?
- No
- You do not know VW GOLF?
- No, o know Golf, but I do not want it.

Tai gavau Qugo. Ir Ski Rack'ą. Ski rack'as pas italus tai tokios magnetais prilipdomos pagalvelės porai slidžių. Galvojau kad va dabar tai kukuosiu. Bet visą maišą ant jų uždėjus ir pririšus prie turėklų gavosi puikiai tinkantis transportuoti krovinys.

Atsisėdus į mašiną, užkūrus navigaciją linksmi važiuojam link Paganellos. Bet staiga prikurkė, kuri paduoda gyvybės energiją mobiliakui ėmė ir nusprogo. O trečdalis akumo kažkaip ne itin patikimai atrodo. Teko vadovautis gaubliu. Bet sėkmingai nuvažiavom į miestelį, susiradom mergužėlę ir smagiai įsikraustėm į savo apartamentus. Tikrai erdvūs ir lovų net daugiau nei tikėjausi.

Ryte paaiškėjo, kad miestelis tikrai nėra didelis, gana jaukus ir... visai be sniego (~1km aukštis). Tas kiek gąsdino. Plius temperatūra apie +5 irgi preziumavo pliurzę ant trasų.

Bet viskas buvo ne taip. Trasose viskas tiesiog tobula. Trasos paruoštos labai gerai, jokių pliurzių, jokių pievų kyšančių iš po sniego.
Paganellos kurortas ne čiainykams. Tarp raudonų trasų su dideliu vargu gali rasti mėlynų, o raudonos yra tiesiog fantastiškos.

Orai buvo visoki. Ir saulės ir sniego ir rūko. Bet sąlygos nebuvo nei sykio atšiaurios ar nedraugiškos.

Naujus metus atšventėm su Lietuva, nes po "darbo dienos" norėjosi greičiau į lovytę...

Tiesa, priešpaskutinę dieną pridrebė sniego. Tiek kad paskutinę dieną visose trasose buvo puri bekelė. Fantastiškas jausmas. Galima net įsivaizduoti kaip banglentininkai jaučias raižydami bangas. Sukauburiuotas mikštas sniegas leido "paraižyti bangas".

Ir tuo pačiu pajutau kas yra kai griūna ant tavęs sniego lavina. Ji buvo mažutė, kokių 6-7 metrų ilgio, bet apsėmė iki juosmens. Jausmelis yra nepakartojamas. Sustingsti iš baimės ir net negali pajudėti bet kuria išsigelbėjimo kryptim... Nenorėčiau pakliūti į didesnę griūtį. Butu tikrai amba.

Fai della Paganella
+ Beveik vien italai. - kulturkė
Raudonos trasos - nuostabios
Žmonių net per patį piką ne daug
Kainos ~1 euru pigesnės nei Madonna Di Campiglio
Jaukus miestelis
Free ski bus'as jei reikia
Mano 8 metų vaikas slidinėjo nemokamai

-  Ne vieta mokytis nuo 0
Italų šildymo sprendimai laibai keisti ir ne patys optimaliausi, bet manau kad čia ne kurorto pasekmė
Nelabai apsi-shop-insi miestelyje.
Daugiau nesugalvoju ;-)

Kaip aš jūroje plaukiau

Pirmą kartą. Būtų gal drąsu pavadinti, kad normaliai plaukiau, bet plaukiau.
Tik ne Lietuvoje, o pas kaimynus braliukus - Latvijoje, Rygos įlankoje. Vėjas side-shore ~6-7ms. Žiūrint nuo kranto bangų praktiškai nebuvo - atrodė tiesiog idealiai, bet vis tiek buvo labai baisu kažkaip tai..
Įlipus į vandenį, kai nėr mūšos, pradėti plaukti lengva. Bet tolstant nuo kranto, bangos didėja ir kai jau važiuoji per ~1.5 metro kalnelius tai visai baisu darosi (na, tipo, kas būtų jeigu būtų..). Tiesa vėjo buvo per mažai, kad glisuoti, tai visas reikalas buvo puškuojant ne glise. Apsisukant nugriuvau, o be vandens starto išsikelt burę ant tų kalnelių irgi ne kaifas. Ir pasirodo vanduo jau toks ne ypač šiltas.
Albet grįžtant į krantą kitas reikalas - nuo tu metrinių kalnelių fyyyyt visai smagu "serfinguoti". O kai pagavau vėjo gūsį, tai ir nuglisavau ligi kranto. Apėmė labai geras jausmas :)
Tai taip pasitampiau gerą valandą - puškuodamas į bangas, ir pasileisdamas atgal nuo bangos, gūseliuose paglisuodamas. Pabaigoje taip baisu, kaip pradžioje nebebuvo, bet vis tiek įdomu - o jei būt vėjas porą m/s didesnis ir būt buvę šansų glisuot į abi puses, kaip tada per tas ~1-1.5m bangas perlipti reiktų ? Ir gi jos turbūt ir lužtų ? Ir kaži kaip Lietuvos pajūryje, o ne Rygos įlankoje - bangos gi didesnės.
Bet aišku vandens startą reik mokėt..
Jūrai jaučiu dar didesnę pagarbą.

Va taip.
R.

Dirbau roges

Visi žinom kokia išmintinga yra liaudis ir ką ji byloja apie rogių ruošimą žiemai. O aš, kaip ypač atsakingas liaudies atstovas, pradėjau jas ruošti dar net žiemai nepasibaigus. Jei be išvedžiojimų, tai taip susiklostė, kad dar praėjusį vasarį kolega paskolino savo gamybos slidroges pabandymui. Tuomet mudu su Mulia bandėme kas ką turi. Mulia iPad'ą, aš roges. Patiko. Netyčia užsiminiau Rimviui, kad būtų gerai pasidaryt, bet reikia slidžių. Na aš, tiesa sakant, nesitikėjau, kad jis tai priims už gryną pinigą ir jau netrukus atbogins man senas 200 cm slides. Na ir prasidėjo. Kaip idėją ir gaires pasiėmiau štai šią konstrukciją, toliau skaitom, galvojam, konsultuojamės, organizuojamės. Vienas roges jau pagaminęs kolega ištiesė pagalbos ranką. Vienas skambutis - iš kažkur gaunu formą lentai lenkti, kitas skambutis - specialūs klijai. Kažkokiu mistinu skambučių ir susitikimų būdu renkasi reikiami daiktai ir patarimai. Pradedu suprast, kad kelio atgal nebėr :) Tiesa pirkdamas fanierą apsiskaičiuoju ir nusiperku dvigubai daugiau. Kadangi jos neturiu kur dėt, tai tenka daryt 2 lentas :) Nieko. Vieną sujojus teliks perkelt slides ant kitos :) Galiausiai dar nenutirpus nuo ežerų ledui jau turiu porą visai gražiai išlenktų lentučių.
Su šarnyrais viskas juda kiek lėčiau, bet mano tiesioginio indėlio irgi gerokai mažiau. Pasiimu brėžinius, nusifotografuoju jau gatavus pavyzdžius ir su visu tuo turtu beldžiuos pas tėvą. Jis ten kažkur kažką pažįsta kad gali ištekint, dar kažkas gali gražiai suvirint ir pan. Žodžiu visą šitą darbą nusimetu sau nuo sprando, o tėvas, ačiū jam, gan rimtai jo imasi. Vasaros pradžioje turiu gatavus šarnyrus. Gavosi tokie ... kaip už tėvynę. Sunkūs, bet, manau, nesulaužomi :) Tiesa jau dabar galiu pasakyt, kad dėl nepatirties ir konstrukcinių klaidų kai kurių numatytų funkcijų tie šarnyrai neatliks. Tiksliau atliks, bet kiek komplikuotai. Bet, manau, antrus jau būtų galima sukonstruot gerus :) O šiaip pradžiai gal net visai neverta daryt tokios sudėtingos konstrukcijos. Tiesiog paimti keletą kampuočių ir susukti juos. Kažkodėl esu tikras, kad pradžiai tikrai būtų užtekę, bet gi čia rimtas reikalas! :) Kam daryt paprastai jei galima taip ... NORMALIAI, nors neaišku ar labai reikia. Bet sykium neaišku, tai reiškia reikia, nes kai tą suprasi gali būt vėlu. :)
Taigi slidės sutvarkytos, lentos padarytos, šarnyrai subudavoti. Susukus viską į vieną vietą jau darosi panašu į roges. Iš tiesų, tai beliko tik prisukt kojakilpes, paklijuot guminį kilimėlį kad koja neslystų ir sulaukt kol viskas užšals :) Beje gal kas nebenaudojamų kojakilpių turite? Nupirkčiau nebrangiai. Mat po 30 Lt už vienetą žinau kur naujų galima gaut :)
Tai tiek kolkas. Kai bus galutinis vaizdas, pasigirsiu :)