Tancujut vse! (rus)

Šią dieną tikrai visi šoko. Šokis prasidėjo nuo privažiavimo prie betonkės kranto. Aš, tai ką - išsikėliau Citrą - ir ramu. Bet Krrukio keiksmažodžiai duobkelio adresu skambėjo garsiau nei Orlovos pypavimai.

Kaip Gintas sako, vėjas supjaustytas riekutėm. Mes, pavėlavę, į servilatą nepatekom, bet gavom geros šlapiankos.

Atvykus vėjo kiekis tikrai gąsdino. Daug kas jau po dienos plaukiojimo vyniojosi štakorinas. Dičkės (7kvm+) metėsi jau ne vieną valandą. Čia ir Cibas su savo namuku buvo privaževęs. Apsidžiaugiau jį pamatęs, nes esu žadėjęs test ride su X-Fire. Albet senas rūkalius jau buvo ištampytas ir nuvargęs, tad ši kartą užleido vietą Audriui (LTU51). Audrius pasiėmė jam per didelę lentą (jo didžiausia 110) ir išplaukė. Iš pirmo žvilgsnio nelabai kaip sekėsi ir jau beveik buvau susinervijęs kad jei jau Audrius negali, tai ko čia man tikėtis? Bet neužilgo paaiškėjo, kad trapė nutrūko ir burė prakiuro.

Pasitvarkęs jis lėkė. Tikrai greitai lėke. Cibo akys žibėjo kad gerai atrodo. Audrius, kaip visada, santūriai pasakė kaip tokiai didelei lentai gerai eina, o ir sukasi labai švelniai. Švelniai tariant kas gali pagirti geriau!

Mano plaukimas susidėjo iš keleto etapų. Pirmame etape teko vėl mokytis stovėti. Neplūdrus priekis tikra rakštis keliant burę. Pasitampiau pasitampiau. Ir porai metrų sulipau visur kur reikia.

Jau atrodo atidrožėm gerą valandą, ir vėjas nurimo, tad pyvos pats laikas.

Antrą syki lipau tam kad pasiilginti TOW. Bet netikėtai vėjas vėl sustiprėjo ir jau kur kas geriau ir lengviau leido lipti į glisą, į kilpas ir į trapę. Skirtumas palyginti su FW gliso yra milžiniškas. Ant FW stovi ir nelabai kas ten keičiasi. Gali ramia dušia eksperimentuoti su stovėsenom, dar prisigalvoti ką nors. Su lengva lenta taip nepažaisi. Spust vieną kraštą ji klauso - suka momentaliai. Jei ne taip atsistosi nosis jau rodys į dangų, ne taip kojakilpėje kulnas padėtas - arsi juo vandenį ir t.t. Audrius teigiamai atsiliepė apie paminkštinimus po kojakilpėmis. Man atrodė kad pamiršau kojines nusimauti ir link pirštų susistūmė. Visai kitaip nei FW. Bet kai supratau kad ne kojinės -pasidarė lengviau ;)

Pagavau pirmą spinout'ą gyvenime. Man pasirodė labai keista. Jei jau spinoutina, tai tegu sukasi ir teškia mane. O čia skersai vandens plaukia lyg vairo nebūtų. Atleidau kojas ir išsitraukė į tolimesni glisą. Labai fain ;-)

Baigėsi plaukimas tada kai koki 20 minučių niekaip negalėjau užsikabinti už vėjo. Nukrenti, keli, XF nosis rodo iš kur vėjas pučia, užpučia iš antros pusės ir vėl pliūkšt. Procesas iš naujo...

Kaip antram kartui IR KAIP PASIRODO su 116ltr LENTA, manyčiau kad zauber! O gal net Uber!

Krukiui rankos pailgėjo 20 centimetrų. Na, bet gi, tansyvali vse!

Rack and Stack

Šeštadienis paskirtas budavojimui. Atsiradus X-fire, garažo išplanavimas nebeatitiko estetikos normų. Naujoji, numesta ant žemės, šaukėsi naujų konstrukcinių sprendimų.

Apsipirkimas: Senukai;

Nupirkta: Stelažinės juostos, laikikliai (įvairūs), 3000x40x40 bruselis, varžtai į sieną, medvarščiai ilgesni ir trumpesni, 60mm storio termoizoliacinis vamzdis;

Padaryta: per ~3h;

Rezultatas:

 

Lai džiūna į sveikatą.

Beje susimasčiau: o gal nesveika laikyti apverstas burlentes aukštyn kojom (FW▲)?

Orlova

Vakar buvom tikrai fainam Alinos Orlovos koncerte.

Tik Forumas vos nesugadino viso reikalo. Į mūsų prabangiausias salėje vietas pasikėsino organizatoriai kurie savo giminėm ir pažįstamiems "rezervavo" tas vietas. Grąžūs pasišnekėjimai su okupantais nieko gero nedavė. Trys žmonės ieškojo administratorės kokį gerą pusvalandį. Ji taip ir nepasirodė. Ir tik labai nemandagiai prilindus prie padavėjos ji pagaliau įgalėjo išmesti okupantus. Vos atsisėdus prasidėjo koncertas.

Vaikai kaip koncertų lakmuso popieriukas. Jei jie klauso, reiškiasi gerai. O jie klausė idėmiai, menkai atitraukdami akis nuo scenos.

Nors qemm'as nesugeba enjoyint, mums atrodo tą pavyko padaryti.

Ačiū Alinai!

O po koncerto vaizdelis namuose atrodo maždaug taip:

Tam Taram tik vėjai pučia!

 

Jei padainuotume:

kaip smagu malonu rytą būti su stufu'

kaip smagu malonu rytą būti patenkintu

...

štai kas yr puiku!

 

Kaip smagu užeit pas balą ir ištempt bures

Kaip smagu malonu rytą vėjo paklausyt... ... ...

 

Jaučiuosi kaip tas Vinipuchas, kuris džiaugiasi kad per naktį nepastorėjo, kad gali patampyti bures ir paklausyti vėjo. Šiandien buvo law of attraction diena. Viskas rodė kad nepučia. Stotelės mirusios. Gūsiuose šiaip ne taip 8ms įpustavo o vidurkis 3. Na bet artimiausia savaite nė tiek nesiūlo tai broliai stojo mūru už savo teisę plaukti ir "pabėgo iš pamokų". Niūrios nuotaikos vedini nuvažiavom prie Akmenos ežero. Bet žalieji užkasė privažiavimą prie kranto, kas išvirsta į 150 metrų nešimo. Broliai ne tokie jau mūrai, pabijojo pasitampyti ir nuvažiavo ant iškišulio. O čia kur kas geriau. Ir chebros yra ir pučia lyg normaliai. Įtariamai pūtė kokius 4-5,5. Susirinkom kas ką turim ir šturmuoti aukštumų...

X-fire jums, ponai, ne formulė. Su ja reikia kaip su užsispyrusiu asilu. Reikia elgtis švelniai bet rižtingai. Padėsi kkoją prieš stiebą - panirs, padėsi koją arčiau priešvėjimio borto - prieš vėją ir nusisuks.

Pirmas įspūdis ant kranto - ši mažulė nesveria. Tikrai ji nuostabiai lengva, ją kelti yra tikrai malonus jausmas.

<-Šitos išpjovos vinipūchams nepadeda. Ypač kai trūksta poros m/s . Žodžiu niekaip nepriverčiau išlipti XF iš vandens. Taip kabėjau ant giko, kad rankos tikrai pailgėjo pora kilometrų.

XC2 7,8kvm keliamoji galia neprilygo mano sunkio jėgai. Ko nepasakysi apie Kapos sunkio jėgą. Ėmė, rukštelė, ir nurūko. Tiesa nieko nemačiau nes trajektorija tiesiai į saulę. Kol Kapa glisinėjo su maniške, aš gi lipau ant jo. Nu tai ta lenta iš viso balerūnams. Jau XF pretenzinga, bet bent pakankamai plati. O RRD SX135 siaura, tai man ant jos net normaliai užlipti nepavyko ;-)

Kas dar? Kaip sakiau, kojos toliau stiebo beveik neįmanoma padėti. Priekis iš karto skęsta ir su juo visa lenta. Po kelių burės tempimų iš vandens nesistebėjau žiūrėdamas kaip priekinė koja sulenda iki kelių į vandenį. Kol išsikeli burę, lenta jau būna užsisukusi prieš vėją. Tenka vos ne griūti atgal, kabintis bure į vėją ir taip atsukinėti nosį.

Nesvietiškai jautri šoniniam spaudimui. Jei tik pamiršti su kuo plauki (kaip kad pvz su formule), iš karto sukasi į vėją ir reikia staigiai atstatinėti kryptį.

Ant trapės pasikabinus jau galima ramiau plaukinėti ir pratintis prie kūno mechanikos. Tik tas vėjas niekadėjas neištraukdavo.

O aplink visi glisavo. Ne tik formulistai, bet ir balerūniški SX'ai. Abydna kaaaaaaaaip!

Visumoje užkaitau pusdienį. Pirmai pradžiai tikrai neblogai.

Kapa gi džiaugėsi vėjo stabilumu negūsiuotumu, lentos (savo) greičiu bei įgūdžiais. Supratau kad kiekvienas sezonas duoda savo. Man teks laukti kitų metų kol šitaip pačiam teks džiaugtis. O dabar think light sail right ;-)

 

 

Baisiai dėkui Kapai už nuotraukas.

O čia jau naujas vaikas laukia savo sezono...

Ji linksta!

Jei esi storas pomidoras

Kas turi vaikų ar šiaip su jais daugiau interakcijos apturėjęs žino kad nors vaikas ir sveria 25kg, jo pakelti yra praktiškai neįmanoma jei jis to nenori. Vaikas susistumia į akmenuką ir svoris magiškai padidėja bet trigubai. Tad mintys gali tave tiek pakelti tiek nuskandinti.

Čia patarimai kaip elgtis su mažo litražo lenta jei esi sunkiasvoris drūtas vyrukas.

1. Pati sunkiausia užduotis yra vandens startas. Ne tiek iškelti burę iš vandens ar pan., kiek užlipti ant pačios lentos, nes ji momentaliai ima grimzti.
Svarbu, kad stiebo ranka būtų kuo aukščiau virš tavo galvos. Taip užsitikrinamas didžiausias MFP. Galinė koja turėtų būti kuo arčiau prie priekinių kojakilpių ir kuo centriau ant denio. Priekinė koja turi neliesti denio ar bent jau labai liaunai. Prieš galutinai atsistojant reikia įgauti šiokio tokio greičio, nes judanti lenta mažiau linkusi skęsti.
2. Glisas yra apie MFP. Bet kuo mažesnė lenta kuo jautriau ji reaguoja į spustelėjimus. Sunkūs vairininkai turėtų koncentruotis į plūdriausios vietos spaudimą, kuri yra kaip tik ten kur įkištas stiebas. Todėl norint lengviau išplaukti reikia pakibti ant giko visu savo svoriu taip spaudžiant stiebą ir nuimant spaudimą nuo kojų. Nespausti lentos su kojom kol ji nepradės pastebimai greitėti. tik pagreitėjus, atsistok, greitai kabinkis į trapeciją ir BOOOOOM.
3. Kai esi storas pomidoras ir plauki su maža lenta, turi mažą vairiuką. Jis neturi didelės keliamosios galios. Todėl reikia pasiduoti kūnų kiek įmanoma į priekį, kad nuimti spaudimą nuo galinės kojos (vairiuko). Patartina naudoti juosmens trapeciją didžiausiam svorio nuėmimui nuo lentos galo.
4. Kaip sako Dave White (kuris sveria 250 svarų), jei jūs jau viską maždaug mokate, bet vis dar lenta skęsta jūs galvojate kaip sveriantis visus 250 svarų! Tai neikad neišglisuosit. Nes taip galvodamas jūs velkate visą pasaulio svorį ant pečių (pamenat vaikus?). Nusišypsok, ir galvok kad sveri tik 250, ir pirmyn! Think light, sail right!

(via)

Naujas "Windsurfing" numeris

Šiandien gavau naują Windsurfing numerį.

Vienas iš patikusių straipsnių yra apie tai kad Windsurfingas, kaip sporto šaka yra visai ne "pretty".

Taigi, mintis maždaug tokia: jei tavo smegenys turi viską kontroliuoti ir paaiškinti kas vyksta, mesk šitą užsiėmimą velniop, nes nieko tau broliukas neišeis. Yra per daug kintamųjų kad suprastum viską kas vyksta aplinkui kai plauki. Žmonės yra normalūs, ir per daug nežinomybės turi gąsdinti.

Tokie žurnalai kaip "Windsurfing", Youtubai, kita "media" prikimšta gražių fotografijų ir video filmukų apie tai kaip itin stabiliam vėjuje, lygiame vandenyje plaukia nuostabaus kūno sudėjimo dievo nepamiršti jaunuoliai. Ir toks įspūdis sudaromas, kad šalia manęs ežeras yra prasto kranto, vėjas gūsiuotas ir niekam tikęs, mano lenta yra sena ir susidėvėjusi, burė skylėta ir nevež. Dėl to bijoma arčiau "kietų" vindsurferiu plaukti, nes pagaidins, varžybos irgi ne man... Bet mes gyvename valstijoje "Reality". Mūsų ežerai ir vėjai tokie kokie yra. Jei būtų lengva, greitai nusibostų. Vaikai ir nevispročiai asocijuoja, kad "lengva" tas ir "įdomu". Suaugę žmonės turėtų suprasti, kad jei greitai baigtųsi mokymosi procesas šis sportas nebūtų patrauklus. Mes lipam į tą ežerą, kartais visai prie nevykusių, kartais baisių sąlygų, tam kad atsigręžę atgal pasakytume - gerai praleidom dieną.

"Like so many of us, I don't have pretty waves, pretty wind, pretty water, a pretty body or much time. But I windsurf. Anywhere, anytime I can."

Toliau testai. "Your light wind pick"

Testuota iš to kas pas mus rinkoje galimi: Big Techno 133, Exocet Warp-S 85 (145ltr), F2 Stroke 156, Fanatic Shark 145, RRD Z-ride 135 LTD, Starboard Futura 155 ir Tabou Rocket 145.

Big'as - Stipri konstrukcija; greita; taško vandeny iš po reilų; pati pigiausia (1199$)

Warpa - aukštyn žemyn vėju - ne bėda; gerai sukasi, nežiūrint platumo; nėra kojakilpių padėties pasirinkimo galimybės; (1775$)

F2 - "Patrikas Diethelm - genijus"; puikiausia ramiame vandenyje, gerai išglisuoja, gal kiek per didelė mažiausia nešama burė (6) (1529$)

Rykliukas - Maža lenta didelės lentos apvalkale; komfortabili ir greita; lyg ir sunkiau į vėją pjaunasi;

Z-raidas - Very exciting; siaurumas gerai posūkiuose, bet negadino greito išglisavimo; nepatiko burbulai iš po užpakalio; tinka slalomistui, kai neįpučia iki tikro slalomo (1599$)

Futura - labiausiai pritaikyta lengvam vėjeliui lenta; kaip tokiai karvei - gerai sukasi; Tuttle peleko boxas leidžia eksperimentuoti su skirtingais pelekų dydžiais (1699$)

WOOHOO Raketa! - kaip virš čiopo skraidantis kilimas; nėra čiainiko kojakilpių padėties; taškosi; labiausiai tinka tam kas nori neįpareigojančio plaukimo, kam nelabai rūpi "tuning and tweaking".

Vėliau parašysiu kaip plaukti jei esi storas pomidoras...

Jausmas kaip kad pagimdžiau

Pamenu kaip sėdžiu aš Latvijoje, Rygoje busineso meetinge ir skambina man žmona. Sako, žinai vandenys nubėgo, einu gimdyt. Žinia, Ryga toliau nei Rygos gatvė Vilniuje, tad atstumas nemenkas, o JAU reikia būti ligoninėje.

Taigi važiuoji ilgtą kelią ir nežinai ko tikėtis. Na ne visai nežinai, nes jau kaip ir antras vaikas, viskas bus lengviau ir paprasčiau. Nu maždaug taip:

 

 

Taigi labai panašus jausmas mane šian aplankė. Dirbų intensyvų darbelį, o Cibas zvanija, sako "yra". O tu mazzaF***! Vėl reikia mesti darbus ir lekti priiminėti gimdymo.

Ir tikrai jaudinuosi. Ar tokia kokios norėjau? Ar tokia kokios tikėjausi? Ar labai graži? Ar labai trapi?

 

Kol kūdykis mašinoje, tai "visas į tėvęlį" ;-))))

Renku vardą, ir laukia Sekmadienio Krikšto.

Ką norėjo pasakyti ?

Jaučiu, kad mano vakardiena verta atskiro posto, o ne tik komentaro prie žemiau esančio Mulios posto.
Vakar vyko kažkokios žinutės perdavimas man nuo aukštesniųjų jėgų. Iki galo nesupratau, ką žinute norėta perduota, bet interpretacijų buvo įvairių..

Pre-krantas
Pradėsim nuo to, kad kur važiuosim su Mulia nusprendėme tik sėdėdami mašinose po darbų. Ba teorinis NEE vėjas beveik niekur gi netinka (ar tiksliau pasakius tai bene prasčiausia kryptis mūsų eksplotuojamuose spotuose). Na bet nusprendėm į iškyšulį. OK.

Krantas
Iškyšulyje atvažiavus atrodo pučia kokie 5ms. Išsitraukiau savo matuoklį - tas iš viso 3ms terodo (na kaip vėliau paaiškės tai vėjas ant kranto niekuo nekoreliavo su vėju ant vandens) Vis tik išsitraukiau 10kę. (prisipažįstu klydęs - ba akvatorijoje tai tikrai kokie 7-8md pūtė) Pasirodo iššokęs toks kamštukas burės viršuje, kuris statosi į stiebą. Prasiknisau gal 15min kol įkišau (o podarbiniame plaukime gi kiekviena minutė brangi :). Susitakelavau. Tada įvyko esminis pasąmoninis nušvitimas, kodėl bagažinė buvo santykinai tuščia - pamiršau trapę ir liemenę ! Pasikeikus, beliko lįstio į vandenį be jų. Aišku be trapės būt logiškiau pasitampyti su 8ke, bet vėl persitakeluoti labai jau tingu...

Vanduo
Taigi aš vandenyje. Ne, ne - dar neplaukiau, tiesiog įbridau ! :)) Vėl žinutė - naujasis Ginto NS prailgintuvas kažkodėl nepriima "piršto" šarnyno. Atrodo skylė kokiu 0.5mm per maža.. Blyn. Prasiknisau dar kol nuėmiau šarnyrą nuo lentos, įgrūdau šarnyrą į mamytę prailgintuvę ir tada užsukau ant lentos. Nesamonė kažkokia.
Vis tik po kelių žinučių aš ant lentos, rankomis ir dantimis kabinuosi į giką. Eina vėjinės žinutės, kurios prieštarauja WG parodymams. T.y. vėjas tikrai ne NEE, geriausiu atveju gryni rytai, o arčiau kranto iš viso offshoras (SE). Kažka pasimakaluoju, prasitampau, kartą kitą išglisuoju ant rankų be trapės, kilpų ir panašiai. Be šių ingredientų glisas gaunas gana pavėjinis, užkilti nelabai išeina. Nukrentu keletą kartų. BLYN šaltas vanduo... Jaučiu pradeda šalti pirštai. Čiau jau šiokia tokia žinutė. Grįžtu atgal. Kaip, kad Mulia rašė - kuo arčiau krantas, tuo labiau vėjas sukasi prieš mane. Likus ~20-30m patenku į juodąją skylę - nė iš vietos. Esu koks 100m nuneštas nuo mašinos į vakarus. Nieko tragiško - šoku į vandenį pasimakaluoju ir jau kojomis siekiu žemę. Brendu pakrante link mašinos. Mintyse nusprendžiu , kad reikia rišti šiandien. BET - atplaukia Mulia su skolinta trape. Ką gi - būtų gėda nepasinaudoti proga.
Šoku ant lentos, su Mulia šiaip ne taip išlendam iš dead zonos. Gūsis, gūsiukas, gūsis, kabinamės, kilpa, trapė, galinė kilpa - YESSSS ! Pirmas (ir vienintelis šiandien) kartas, kai varau glise su visais ingredientais. Bet užkilinėti sekasi sunkiai - vėjo kryptis keičiasi, man vis tenka nustuminėt lentą pavėjui, kad neiškrist iš gliso. Visumoje daug nenukritau, bet ir neužkilau. Pirštų žinutė stiprėja - jaučiu šalta. Apsisuku. Bandom glisuot atgal - be normalios pompos nukrentu, kol ištempia į glisą. Tada kažką sumakaluoju lipdamas į galinę kilpą ir PŪKŠT. Kaip tik susitiprėjo vėjas, kol ištraukiau burę dar pavėjui nukritau. Blyn vanduo šaltas - pirštai pradeda ledėti. Kažką dar pasimakaluoju ir nusprendžiu judėti link kranto, nes pirštų pradedu nebejausti... Artėjant prie kranto - ta pati vėjinė žopa, kai nesupranti ką daryt, kad plaukt ten kur reikia. Venduoju. Atgal - tada vėl link kranto. Pirštus kišu į burną šildytis - biški geriau, bet noras grįžti į krantą pasidaro stipriai dominuojantis. Visumoje savijauta kaip pirmamečio čaijniko - aš kovoju su savim ir kažkuo, kad grįžti kaip nors greičiau ir arčiau kranto. Kiti gi laksto pirmyn atgal bet kokia kryptimi :)) Taigi esu jau arti kranto - koks 150m pavėjui nuo mašinos, vėjo žopa - tenka šokt vėl į vandenį, 30m paplaukti iki kranto. Parbridau. Brendant jau kažkaip pirštus pradėjo atleisdinėti.

Krantas again
Krante atbėga Gintas, kuriam perduota žinutė - nėra mašinos raktų. Paskandinai ? - Ne, užtrenkiau mašinoje. Klausia, ar kas galės nuvaryt į Vilnių ir grįžt su raktais. No problem, negi broliui vėjagalviui nepagelbėsi. Tačiau berods Audrius51 su Mulios peleku sėkmingai įsilaužia į Ginto Volvo ir atidaro.

Na atrodo visiems viskas baigėsi gerai.

Tai ką gi man norėjo pasakyti ???
Per vakarą kilo įvairių minčių:
- Nėra dar taip šilta, kaip atrodo
- Pirštinės nepatogu, bet gal geriau nei nušalę pirštai ?
- Neduokit čaijnikams 10kių !
- NEE vėjas iškyšulyje nesuvokiamas
- Šūdas - ypač besitampant su bure kaip pirmaklasiui
- Kaip gera pajusti žemę po kojomis su nušalusiais pirštais ir be liemenės

- Bet turbut pagrindinė žinutė - garaže visada žiūrėk ne tik į lentyną, bet ir kas kabo ant vinies ant sienos !! :)

Bjork atvažiuoja į Vilnių

Ne, ne, nerašysiu kaip mylių Bjork ir kaip man ta pankė patinka. Ne apie tai.

Plaukta diena. Elektrėnai. Vėjo vidurkis ~7-8 m/s.

NE kryptis labai idomi. Iškyšulyje vėjo 0. Pro mišką neprapučia. Ties meldais tokis oro maišas, jame plaukti itin sunku nes vėjo kryptis keičiasi kas 10 mm.  Bet išlindus iš už meldų prasideda normalus vėjas.

Tiek slalomistai su ~8kėm tiek formulistai su 11kais jautėsi gana komfortiškai. Mano 10ukas sakyčiau buvo pats tas.

Kadangi ekvatorijos gaunasi itin daug, bandžiau atrasti kokia stovėsena turi būti. Išbandžiau visokias pozas. Raičiausi, tūpiau, lošiausi įvairiais rakursais. Dėja iki galo nesupratau. Matyt visgi "aštriausiai" kylama į vėją smarkiai įrėmus galinę koją į bortą, priekinę laikant gana atpalaiduotą, ištiestom rankom, ir kiek prisėdus. Tokioje pozoje gana smarkiai nuvarginau galines kojas (nu tipo abiejais halsais).

Greičiui lyg geriausia kai abi kojas ištiesi į priekį, svorio centras labiau į lentos galą, giką laikai vos ne už galvos.

Kad per vėjo skylę neiškritum, ne sykį padėjo fin pumpingas. Bet jis nevisagalis, jei skylė užsitesia, tenka rinktis šmutkes ir varyti link stiebo.

Giko guma darbinėje vietoje atsilupinėjo. Nervuoja. Skylės denyje šį syki nepramušiau. Guodžia. Su peleku atidarėm užsitrenkusią Ginto mašiną. Pakelia. Citras po remonto vėl SKANIAI važiuoja! Pinigų negaila.

 

KUR MANO X-FIRE, CIBAI, A?

Law of Attraction

Daug visokų filmų galima pažiūrėti ir knygų perskaityti apie Minties galią. Yra sakoma, kad reikia tik vizualizuoti mintyse savo svajonę, ir pasaulis pats pasisuks taip, kad ji išsipildytų.

Na tarkim mano C5. Labai seniai jau norėjau tos mašinos. Su pavydu nužiūrėdavau pro šalį pravažiuojančias. Na bet realių žingsnių specialiai niekad nesiėmiau tam pasiekti. Bet štai žvaigždės taip susisuko, kad Saabą pardaviau per dieną, C5 nusipirkau per antrą. Teisiog va taip. Psio.

Šitos žvaigždės dėliojasi ir atvirkščiai. Jei netiki, bijai, nepasitiki, galvoji apie blogiausią, taip žinoma ir bus.

Taip ir buvo. Gvildendami Vilniaus biržos klausimus, įnėšėm į gamtos tekmę neigiamą tendenciją. Nepasitikėjimas Fudžinu, apeliavimas į modernias oro prognozių technologijas, žinoma, sušiko visą reikalą. Šimtąjį syki savo kailiu įsitikinu, kad abejonėse ar bus "viskas gerai" žlunga to gerumo atėjimas.

Prie Betonkės kranto susirinko koki 15 formulistų. Jei atvažiavo pasimušti dėl prizų. Gavosi paroda - aptarimas.

Ginto aprašytas "traškutis" iš tiesų veikė. Burę 11-12 kvm užtempiama neatsisėdus į esančią balą. Iš tiesų, kai nenaudojama didėlė fizinė dozė apatiniam užtempimui, tai nebeaišku ar burė užtempta iki galo ar ne. Formulistai ilgai žiurinėjo kur čia koks langas atsidaręs ir ar jau gana o gal per daug. Kaina ~400lt.

Turėčiau naujesnę FW burę ir aš tokio device norėčiau...

Na o kadangi mintys sekmadieni nurašė dėl šalčio, tai žvaigždės susuko taip kad paragauti šaltuko ir vėjuko jau negalėsiu.

Daugiau pasitikėjimo žvaigždėmis!

kas vyksta pašonėje ?

Check this out - Kertuojos poilsiavietė.

Nuotraukose dominuoja burlentė, tačiau tai matyt įvardinama, kaip "kitos vandens pramogos".O burė beje Gedo Gresevičiaus. Niekad nesu ten jo matęs :), bet be abejo welcome.

Aišku buriuotojai Kertuojuose visada sveikintini, bet į kitus poilsiautojus-šiukšlintojus žiūriu įtariai. Ypač paliekant kokią burę ar kitą rakandą ant kranto.

Iš kitos pusės - jei kažkas žiūrės švaros-tvarkos, tai gal nuo to tik geriau ?

Dar biške apie Raketą

Paskutiniame Windsurfing žurnalo numeryje užmačiau Tabou Rocket testo rezultatus.

 

 

 

 

 

 

Kas dar pažįstamo Lietuvoje, iSonic'as pasirodė prasčiau. Geresnis įvertinimas tik early planing srityje.

 

O šiaip numeryje skirta daug dėmesio Paddlesurfing'ui bei longboardams;

Paminėtas kitų metų wave trendas su dviem vairiukais, kaip tikra revoliucija (eilinė matyt);

Didžiulis straipsnis apie Kalifornijos "cibą" Joe Dihl. Man labai patiko jo mintis: The objective is not to own a lot of stuff, because the less stuff you own, the happier you are - except for windsurfing gear".

Beigi apie Robertą Naišą kuklūs 8 psl.

Biržos kursai pagal Windguru (updated 23:10)

„Nuotaikos biržoje – apatiškos, nėra tos jėgos, kuri stumteltų kursus į priekį ar atgal, yra laukimas, neapibrėžtumas ir daug neatsakytų klausimų. Tą patį galima stebėti ir kaimyninėse rinkose – Vakarų Europa „raudonuoja“, tik atskiros šalys bando šiek tiek „žaliuoti“, - komentuoja Rimantas Januševičius, Šiaulių banko Vertybinių popierių prekybos skyriaus viršininkas.
Pasak jo, nors kursai Vilniaus biržoje kristi stabtelėjo, pusiausvyra – atkurta, bet ji yra labai pažeidžiama ir trapi, kaip ir visos rinkos.

Čia ištrauka iš Verslo žinių apie akcijų kursus šiandien. Panašiai jaučiuosi ir aš. Laukiantis, neapibrėžtas, su viltimi...

Paaiškinsiu kodėl.
Prieš dieną matėme toki vaizdelį:


12a diena, pučia pakankamai. Kryptis nebloga. Bet šalta. "Šalta" sukėlė daug aistrų kainavusį moralinį konfliktą tarp blogo skaitytojų. Kas privedė net prie pirmo posto ištrynimo Windgotto istorijoje.

Žiūrim ką turim toliau:

0409d. 9:14val.


0409d. 10:25 val.


0409d. 15:57 val.



Na pažiūrėsim kaip prognozės vystysis toliau. Tačiau jau įaugę į tautosaka, kad reikia žiūrėti į prognozę, ir ja mintyse pabloginti. Matyt savaitgalis bus ramus.

Biržos makleriai sutrikę:



WWF (PRO)

La Rocket show

Jau 13ame amžiuje kiniečiai darė raketas ir taip atbaidydavo savo priešus nuo bet kokio noro lįsti prie jų teritorijų. Bet gavo į skūrą nuo mongolų ir jie atėmė kiniečių raketas.

Rusų mokslininkas Konstantinas Čiolkovskis (Константин Эдуардович Циолковский) (~1920) norėjo įrodyti, kad žmonės gali nuskristi iki kosmoso. Gavo baną nuo tuometinės valdžios ir ilgai teko dirbti vienišam užsidarius kambariuke.



Bet šiais laikais, kai parodai raketą, visi griūna iš nuostabos ir aikčioja.
Žmonių išprusimas jau leidžia jiems suprasti, kad raketa yra kažkas tokio, kas priverčia mažus kietus kūnus judėti pasiutusiu greičiu. Kas nėra taip jau labai dažna.

Taigi Tabu RAKETA.

Reikia pripažinti - graži. Ir gana įdomiai padaryta. Priekinės pusės dugnas turi tokį akivaizdų skeltuką, kas turėtų leisti žymiai skalsiau eiti per didesnes bangas.

Didįjį raketos kaifą MM pajuto matyt tik per vieną vienintelį rimtą gūsį kurį sekmadienio permainingas oras sugebėjo išspausti. Tada jau vizualiai matėsi kad ji eina... Raketa su 6,9kvm rimtai skuodė per Glebo mini bangeles...

Apie tą patį gūsį:
Plaukiojau visą dieną su 10kine bure. Kai atėjo TAS gūsis ir pamačiau kaip MM skuodžia sakiau sau: "Man šakės". Bet pajutau tokį puikų jausmą: kas gali atsitikti blogiausia - nusivošiu į vandenį. Nu ir kas, kad aiškiai per daug pučia 10kui, reikia eiti ir plaukti. Ėjau ir plaukiau. Ir labai faina buvo. Ir tikrai ne per daug ;-) Svarbu gerai į vėją užsipjauti ;-) Gerai kad neilgai...

Jei apibendrinti dieną, tai vėjas buvo iš tiesų nesmagus. Tai užgusiuoja, tai visai nurimsta. sakyčiau 3-8 m/s sinusoidė. Bet smagu tai kad bent pūtė! Ačiū Fudžinui už antrą savaitgalį ant vandens.

MM prasitestavo raketą su GPS'u.
Štai track'o nuotrauka:



Kas turi Google Earth, gali pasižiūrėti "gyvai"

Le BigMac

Pagaliau prisiruošiau.

Ibo mentaliai šiemet Saalbacho pasirodė per mažai, patraukėme į "snow sure" vietas - Prancūzija. Šįkart i Alpe d'Huez (http://www.alpedhuez.com/).


Šv. Velykų rytą Milanas pasitiko +15c šiluma, saulute bei "itartinai" sexy North Sail reklamomis aeoruoste:). Tačiau apsidarius aplinkui nepamačiau parduodamos septynkės, todėl likom prie pirminio tikslo - slidinėjimo.

Auto nuomoje eilinį kartą kiek išdūrė ir vietoj autentiškos itališkos Lancia Y gavome Nissan Micra. Visumoje irgi smagus kibiriukas. Be abejo su vasarinėmis padangomis - kam gi reikia žieminių padangų prie +15c? (prisiminkime šį faktą:).

Taigis smagi ~300km kelionė - pradžioje apie 180km autostrada (už kurią beje italai lupa gerus pinigus - viso apie 20 eur ), po to apie 120km kalnų keliais į Prancūziją. Kelias vedė per kalnų kurortus, kuriuose pamatėmė pirmąjį sniegą. Artėjant link Alpe d'Huez (beje tariasi "alpediuez" ir visai nėra garso "Chuij" :), GPS griežtai liepė sukti į jau kalnų keliuką vedantį į kurortą. Pasukom. Kadangi reikėjo perspėti (paskambinti) appartmentų agentūrą jei atvyksime po 6pm, o buvo 5.50pm, tai taip ir padarėme. Sakau, Bonjour, tipo mums liko "seventeen km" mes būsim už pusvalandžio. Ji man -" tai tu paskambink apie 7pm, pasakyk kur esi". Aš - "kad aš busiu už kokių 20-30min!" Ji - "nejuokauk, čia kalnai tikrai nebūsi !". Sakau - "taigi seventeen km!". Ji - "aaa, aš tipo supratau, kad seventy km. Nu tada see you soon :). Idomu , ką ji pradžioje pagalvojo, kokiu greičiu aš planuoju kalnais varyti :)). BET - kaip parodys istorija, dėl atvykimo laiko teisi buvo ji, o ne mes :)). Taigi toliau varome mažu kalnu keliuku, kuris tolygio prastėja. Veda per mažytį kaimelį, tarp namų, kur vos Micra telpa. Stebimės - kaip čia turistiniai autobusai pravažiuoja ? Taigi važiuojam važiuojam ir visumoje baigėsi kelias ! Tiksliau baigėsi nuvalytas asfaltas (veiksmas kokiu 1.3-1.5km aukštyje, aplinkui sniegas). Priekyje mūsų matome atkarpą nenuvalyto kelio (kokiu 20cm sniego ant kelio vizualiai). GPS liepia važiuot :) Turėjom viltį, kad už posūkio (30m) vėl bus nuvalytas kelias, čia tik atkarpėlė. Giliai suklydom :) - su vasarinėm padangom nusikasėm gal 10m ir SĖDOM. Teko rankomis atkasinėti Micrą, stumdytis, bet po pusvalandžio išsikrapštėm. Pasikalbėjus su GPSu supratom jo kėslus atvežti mus į Alpe D'Huez per kažkokį ožkų varovų shortcutą. Pasiūlymas GPS gamintojams - nustatyti parametrą, kokiu metų laiku vyksta veiksmas:). Taigis grįžome į pgr. kelią, juo dar 15km ir po to jau normalesniu keliu 20km į mūsų kaimą.

Po truputį temsta, niaukiasi, altitudė didėja, pradeda snigti. Su vasarinėmis padangomis vėl nebejauku. Nuo 1.5km iki 1.8km mūsų kaimo visai papuolėm į debesį sninga vis stipriau. Bet iki kaimo privažiavome, tačiau ant pirmos įkalnės gatvėje smigome. Tai palikome Micra kažkur kaimo pradžioje ir ieškojome pėsčiomis savo appartmentų. Apie kokią 9pm jau sėdėjome apartmente, gėrėm vyną.

Tai ar reikia žieminių padangų kovo pabaigoje ? :)

Truputį apie prancūziškus ski-apartmentus. Visiška funkcija, jokios estetikos ! Mulia išprotėtų :) Iš kitos pusės per 5d. nieko, išskyrus batų džiovintuvų nepasigedome. O lova (tiksliau sofa) buvo dar patogesnė nei austriška :)

Pirma ski diena.

Oras buvo pažadėtas snieguotas, taip ir buvo. Nuo pat ryto apsiniaukę, sninga, kokie -5 papėdėje, kokie -10c viršije. Paėmėm freeride slides - aš 88mm K2 Apache Outlaw, Linute 78mm K2 Lotty Luv. Abiems šitos slidės Prancūzijoje gerai tiko. Pirmas įspūdis po šlapio austriško sniego - afigenai lekia ! :) Pirmą dieną iš trasų daug nesitikėjome, ba šviežiai sninga, matomumas prastas, bet nuotaika gera. Apie pietus pamatėme, kad kylant aukštyn ryškėja saulė ir nusprendėme, kad ant "Pic Blanc" viršūnės (3.3km) gal iš viso saulė išlys ? Pasikėlėm - nifiga, esame visiškame debesyje ! Pic Blanc žymus savo iiiiiilgomis suuuunkiomis juodomis trasomis. Tiesa pasakius ten tik juodos ant Pic Blanc. O kaip pasirodo juodos, prancūzijoje dažniausiai reiškia stačios ir nifiga nelyginamos. Buvo 2 variantai - nusileisti ilgiausia pasaulyje juoda trasa (16km) arba šortkutine "Le tunnel" juoda trasa. Matomumas prastas - nusprendėmė šortkutinti. OH MY - kas tai buvo per nusileidimas. Survival ! - matosi gal 5m, gūbrai metriniai, statu ir absoliučiai kontrasto nėra - nieko nesupranta akys. Turbūt kokia 1.5h vargome, bet įveikėme, nusileidome. Tokių durnių daug nebuvo :) Nuo to karto, t.y nuo "Le tunnel" įsigaliojo sąvoka "Le Bigmac", reiškiantį sunkią, stiprią, įdomią trasą ar bet kokį kitą objektą vertą išskirtinio dėmesio ar emocijų :)

Bendros sąlygos tokios buvo (fotkinta kitą diena, kai bent kažkas matėsi):

Antra-trečia-ketvirta ski dienos

Oras super - saulė, atsivėrė vaizdelis, pasimatė trasos. Varėm daug ir visur. Tąkart praktiškai pirmą kartą normaliai išbandėm offpiste. Ir ne šiaip kokį išdaužytą offroadą, bet FRESH POWDER. Nenusakomas jausmas ir minkštumas varyti per miltus ! Aišku įguūdžių nėra, kartais nejauku, kojas pakerta momentaliai, technikos 0, bet vis tiek labai smagu. Netgi Linutei patiko, nors ji dėl staminos trūkumo kiek mažiau į offpiste lindo.

Bendri ski įspūdžiai

Trasos žymėjimas žaliomis, mėlynomis, raudonimis, juodomis gana sąlyginis. Buvo juodų trasų, kurias vos raudonimis galima vadinti, buvo visiškų dubakų. Buvo raudonų stiprių, buvo labai lengvų. Visumoje spalva turbūt nulemia ne trasos sunkumą, o lyginimo dažnumą. Prancūzai tikrai nesivargina lyginti trasų kasdien. Ir tas užknisa, ba trasoje norisi lygumo. Žalias-mėlynas turbūt lygina kasdien, raudonas, kai netingi (gal kas 2-3 dienas spėju), o juodų dažniausiai nesivargina :)

Trasų ilgis irgi nerealus (bent jau AlpedHuez) - dafiga trasų, kur leidies leidies , o pabaigos nematyti. Tas visumoje nėra blogai, bet pavargsti greičiau, o keltuve (dažniausiai gondoloje) dažniausiai stovi ir nespėji pailsėti.

Taigi jei norite palakstyti - geriau tai daryti Austrijoje ar Italijoje. Bet jei kas norit offpisto - Prancūzija nepalyginama. Begalė vietų offpistui, tiesiog sniego laukai vietomis. Tiesa rasti fresh powder vietą, kurioje būtum pirmas beveik neįmanoma. Offpisto glaimybių daug, bet offpisterių irgi labai. Ir matėmė ne vieną "diudą" varantį tokiose, vietose, kad susimąstydavome kokio dydžio pas ji kiaušai :) Ir aplamai inventoriaus prasme dominuoja freeride/offpiste slidės, o ne reisinės, kaip AT ar IT.

Kiti prancūziški prikolai:)

Maistas kabakuose ant kalno SUCKS. T.y. kainos ir atmosfera sucks. Alus ~6-7eur, Coke tiek pat, kava tiek pat (o jei Grand coffee - tai gali tempti iki 8-9eur). O ir pats maistas, kuris įkandamas pagal kainą (kepsniukų po 20eur nejamėm) lievas. Best bang for a buck - French fries. Neveltui French ! Už ~5eur gera porcija ir visai skanu :). Maisto vakare miestelyje neragavom, bet matėm kabakėlių ir su normalesnėmis kainomis

Einant i baseiną reikia special inventoriaus :) T.y. šortai netinka, įleidžia tik su "plafkėmis" :) Aš bandžiau ignoruoti, bet buvau sudrausmintas ir užkardintas. Atsakymas į klausimą "but why ?!" labai paprastas - "It's French law!". Tenka paklusti ir nuomotis plafkes už 2.5eur. Itariu prancūzai taip specialiai anti-amerikietišką požiūrį reiškia. USA turbūt sėstum į elektros kėdę už pedofiliją ir tvirkinimą, jei su plafkėmis baseine pasirodytum :)))

Aplink mūsų apartmenhausą buvo 2 vieninteliai diskonai visame kaime - tai stabiliai 4am išeinantys ir kriokiantys prancūzai ir britai žadindavo mus. Į kelionės pabaigą mūsų jautrumas tolygio mažėjo. Tai priprantama :)

Kadangi miestelis statytas slidinėjimui, tai nemažai namų yra šalia trasų ar keltuvų. Mūsų neišimtis, todėl kaifavome dėl galimybės startuoti ir baigti dieną praktiškai nuo durų. Beje prie mūsų buvo turbūt pats juokingiausias keltuvas :) (jei įžiūrite).

Kainos prasme turbut gavosi vienas pigiausiu slidinejimu ever. Tiesa buvome gana trumpai, bet uz appartmenta vis tiek mokejome uz visa savaite. Beje labai nedaug - 300eur. Slidziu nuoma pigiausia ever - uz 4dienas Premium slidės 45eur.

Maistas pirktas vietiniame SPARe, ant kalno kasdien ~15eur. Masinos nuoma irgi pigu, i Milana irgi galima nebrangiu tiesioginiu bilietu rasti. Turbut rekomenduoju marsruta per Milana. Aisku 300km masina vaziuoti nera arti, bet tiesioginis reisas is Vilniaus labai patogu.

Desertui: