Windgott

Sniegas Fai Della Paganella

2012-01-10T12:11:00.000+02:00

Kartais taip jau būna, kad spontaniški sprendimai suteikia daug galvos skausmo ir didelio džiaugsmo kai viskas išsisprendžia gerai.

Rugpjūtį gana lengvabūdiškai nusipirkom bilietus visai šeimai ir giminėm į Milaną. Lengvabūdiškumas pasireiškė tuo, kad datos trečiadienis - trečiadienis ir dar per pačius naujus metus. High seasonas kalnuose ir neformatas apgyvendinimo datų standartui.

Iki pat gruodžio vidurio turėjome susiradę tik nelabai vykūsį apartamentą prie Gardos ežero, kur už 30 km reiktų slidinėti 18km trasose. Viskas kitkas užimta iki paskutinio kambariuko arba kainos tokios, kad fantazija atšokdavo.

Ačiū dievui, pavyko susirasti normalų aparatmantą negirdėtame kurorte "Fai Della Paganella". Kalnas jau su 50 km trasų ir pats kurortas priklauso Skirama regionui. Tas jau geriau ir ramiau.

Pats pirmą kartą skirdau Ryanair'u, tai visa ta pigioji terlionė ir žmonių laikymas gyvuliais truputi nervino.
Po manipuliacijų bagažu šiaip ne taip prastūmėm krovinius. Teko praktiškai per naują perrinkti visus čiumodanus, nes vis kas nors perviršydavo kilogramu. Na, bet anyway...

Milane (Bergame) su automobilio nuoma juokingai. Užsisakiau Renault Kangoo. Kad talpi būtų ir nebrungi. Svarbiausia, kad slidžių maišas ant stogo eitų, o jau čiumodanus sutalpinsim. Tiesa, turėjom važiuoti pasispaudę - trys suaugę ir trys vaikai.
Tad nuomoje sako: We will give you Fiat Qubo. OK? Aš pasimečiau nes net neįsivaizduoju kas per aparatas yra Cube. Sakau "duok Kangoo". Tai čia tas pats tik Fiatas. "OK". Sako:
- Same price - VW Golf?
- No
- You do not know VW GOLF?
- No, o know Golf, but I do not want it.

Tai gavau Qugo. Ir Ski Rack'ą. Ski rack'as pas italus tai tokios magnetais prilipdomos pagalvelės porai slidžių. Galvojau kad va dabar tai kukuosiu. Bet visą maišą ant jų uždėjus ir pririšus prie turėklų gavosi puikiai tinkantis transportuoti krovinys.

Atsisėdus į mašiną, užkūrus navigaciją linksmi važiuojam link Paganellos. Bet staiga prikurkė, kuri paduoda gyvybės energiją mobiliakui ėmė ir nusprogo. O trečdalis akumo kažkaip ne itin patikimai atrodo. Teko vadovautis gaubliu. Bet sėkmingai nuvažiavom į miestelį, susiradom mergužėlę ir smagiai įsikraustėm į savo apartamentus. Tikrai erdvūs ir lovų net daugiau nei tikėjausi.

Ryte paaiškėjo, kad miestelis tikrai nėra didelis, gana jaukus ir... visai be sniego (~1km aukštis). Tas kiek gąsdino. Plius temperatūra apie +5 irgi preziumavo pliurzę ant trasų.

Bet viskas buvo ne taip. Trasose viskas tiesiog tobula. Trasos paruoštos labai gerai, jokių pliurzių, jokių pievų kyšančių iš po sniego.
Paganellos kurortas ne čiainykams. Tarp raudonų trasų su dideliu vargu gali rasti mėlynų, o raudonos yra tiesiog fantastiškos.

Orai buvo visoki. Ir saulės ir sniego ir rūko. Bet sąlygos nebuvo nei sykio atšiaurios ar nedraugiškos.

Naujus metus atšventėm su Lietuva, nes po "darbo dienos" norėjosi greičiau į lovytę...

Tiesa, priešpaskutinę dieną pridrebė sniego. Tiek kad paskutinę dieną visose trasose buvo puri bekelė. Fantastiškas jausmas. Galima net įsivaizduoti kaip banglentininkai jaučias raižydami bangas. Sukauburiuotas mikštas sniegas leido "paraižyti bangas".

Ir tuo pačiu pajutau kas yra kai griūna ant tavęs sniego lavina. Ji buvo mažutė, kokių 6-7 metrų ilgio, bet apsėmė iki juosmens. Jausmelis yra nepakartojamas. Sustingsti iš baimės ir net negali pajudėti bet kuria išsigelbėjimo kryptim... Nenorėčiau pakliūti į didesnę griūtį. Butu tikrai amba.

Fai della Paganella
+ Beveik vien italai. - kulturkė
Raudonos trasos - nuostabios
Žmonių net per patį piką ne daug
Kainos ~1 euru pigesnės nei Madonna Di Campiglio
Jaukus miestelis
Free ski bus'as jei reikia
Mano 8 metų vaikas slidinėjo nemokamai

- Ne vieta mokytis nuo 0
Italų šildymo sprendimai laibai keisti ir ne patys optimaliausi, bet manau kad čia ne kurorto pasekmė
Nelabai apsi-shop-insi miestelyje.
Daugiau nesugalvoju ;-)

Kaip aš jūroje plaukiau

2011-09-22T22:18:00.003+03:00

Pirmą kartą. Būtų gal drąsu pavadinti, kad normaliai plaukiau, bet plaukiau.
Tik ne Lietuvoje, o pas kaimynus braliukus - Latvijoje, Rygos įlankoje. Vėjas side-shore ~6-7ms. Žiūrint nuo kranto bangų praktiškai nebuvo - atrodė tiesiog idealiai, bet vis tiek buvo labai baisu kažkaip tai..
Įlipus į vandenį, kai nėr mūšos, pradėti plaukti lengva. Bet tolstant nuo kranto, bangos didėja ir kai jau važiuoji per ~1.5 metro kalnelius tai visai baisu darosi (na, tipo, kas būtų jeigu būtų..). Tiesa vėjo buvo per mažai, kad glisuoti, tai visas reikalas buvo puškuojant ne glise. Apsisukant nugriuvau, o be vandens starto išsikelt burę ant tų kalnelių irgi ne kaifas. Ir pasirodo vanduo jau toks ne ypač šiltas.
Albet grįžtant į krantą kitas reikalas - nuo tu metrinių kalnelių fyyyyt visai smagu "serfinguoti". O kai pagavau vėjo gūsį, tai ir nuglisavau ligi kranto. Apėmė labai geras jausmas :)
Tai taip pasitampiau gerą valandą - puškuodamas į bangas, ir pasileisdamas atgal nuo bangos, gūseliuose paglisuodamas. Pabaigoje taip baisu, kaip pradžioje nebebuvo, bet vis tiek įdomu - o jei būt vėjas porą m/s didesnis ir būt buvę šansų glisuot į abi puses, kaip tada per tas ~1-1.5m bangas perlipti reiktų ? Ir gi jos turbūt ir lužtų ? Ir kaži kaip Lietuvos pajūryje, o ne Rygos įlankoje - bangos gi didesnės.
Bet aišku vandens startą reik mokėt..
Jūrai jaučiu dar didesnę pagarbą.

Va taip.
R.

Dirbau roges

2011-09-20T10:08:00.010+03:00

Visi žinom kokia išmintinga yra liaudis ir ką ji byloja apie rogių ruošimą žiemai. O aš, kaip ypač atsakingas liaudies atstovas, pradėjau jas ruošti dar net žiemai nepasibaigus. Jei be išvedžiojimų, tai taip susiklostė, kad dar praėjusį vasarį kolega paskolino savo gamybos slidroges pabandymui. Tuomet mudu su Mulia bandėme kas ką turi. Mulia iPad'ą, aš roges. Patiko. Netyčia užsiminiau Rimviui, kad būtų gerai pasidaryt, bet reikia slidžių. Na aš, tiesa sakant, nesitikėjau, kad jis tai priims už gryną pinigą ir jau netrukus atbogins man senas 200 cm slides. Na ir prasidėjo. Kaip idėją ir gaires pasiėmiau štai šią konstrukciją, toliau skaitom, galvojam, konsultuojamės, organizuojamės. Vienas roges jau pagaminęs kolega ištiesė pagalbos ranką. Vienas skambutis - iš kažkur gaunu formą lentai lenkti, kitas skambutis - specialūs klijai. Kažkokiu mistinu skambučių ir susitikimų būdu renkasi reikiami daiktai ir patarimai. Pradedu suprast, kad kelio atgal nebėr :) Tiesa pirkdamas fanierą apsiskaičiuoju ir nusiperku dvigubai daugiau. Kadangi jos neturiu kur dėt, tai tenka daryt 2 lentas :) Nieko. Vieną sujojus teliks perkelt slides ant kitos :) Galiausiai dar nenutirpus nuo ežerų ledui jau turiu porą visai gražiai išlenktų lentučių.
Su šarnyrais viskas juda kiek lėčiau, bet mano tiesioginio indėlio irgi gerokai mažiau. Pasiimu brėžinius, nusifotografuoju jau gatavus pavyzdžius ir su visu tuo turtu beldžiuos pas tėvą. Jis ten kažkur kažką pažįsta kad gali ištekint, dar kažkas gali gražiai suvirint ir pan. Žodžiu visą šitą darbą nusimetu sau nuo sprando, o tėvas, ačiū jam, gan rimtai jo imasi. Vasaros pradžioje turiu gatavus šarnyrus. Gavosi tokie ... kaip už tėvynę. Sunkūs, bet, manau, nesulaužomi :) Tiesa jau dabar galiu pasakyt, kad dėl nepatirties ir konstrukcinių klaidų kai kurių numatytų funkcijų tie šarnyrai neatliks. Tiksliau atliks, bet kiek komplikuotai. Bet, manau, antrus jau būtų galima sukonstruot gerus :) O šiaip pradžiai gal net visai neverta daryt tokios sudėtingos konstrukcijos. Tiesiog paimti keletą kampuočių ir susukti juos. Kažkodėl esu tikras, kad pradžiai tikrai būtų užtekę, bet gi čia rimtas reikalas! :) Kam daryt paprastai jei galima taip ... NORMALIAI, nors neaišku ar labai reikia. Bet sykium neaišku, tai reiškia reikia, nes kai tą suprasi gali būt vėlu. :)
Taigi slidės sutvarkytos, lentos padarytos, šarnyrai subudavoti. Susukus viską į vieną vietą jau darosi panašu į roges. Iš tiesų, tai beliko tik prisukt kojakilpes, paklijuot guminį kilimėlį kad koja neslystų ir sulaukt kol viskas užšals :) Beje gal kas nebenaudojamų kojakilpių turite? Nupirkčiau nebrangiai. Mat po 30 Lt už vienetą žinau kur naujų galima gaut :)
Tai tiek kolkas. Kai bus galutinis vaizdas, pasigirsiu :)

2011-08-20T19:49:00.004+03:00

Sveikinu save su buriavimo sezono pradžia! Ot taip! Tūlas nesusipratėlis pasakytų, kad jau kažką būsiu pramiegojęs ir kad jau tuoj viskas užšals :) Ne ... nu ne tai kad visai neburiavau ... Buriavau prieš ± mėnesį. Nuotrauką pridedu :)
Na bet yra kaip yra. Man 2011 metų sezonas prasidėjo šiandien.
Net nežiūrint į tai, kad doras šeimininkas šuns laukan tokiu oru neleistų aš iškrapščiau Rimvį iš namų. Na kad sava dūšia būtų po ranka jei ką :) Sakė: "Galėjai ir geresnę dieną pasirinkt." Ir vistiek kantriai šlapo kartu. Bet tai kad geresnę dieną nepučia ...
Išbandėme Vievio spotą. Prie P / PV bene arčiausias spotas nuo Vilniaus. Prapučiamas visai neblogai. Pakrantėje didelis atabradas su siurprizais. Siurprizai maitinami pelekėliais. Akmenų didelių yra. Reikia plaukti laikantis atstumo nuo kranto.
O šiaip viskas buvo šlapia. Nu taip visiškai šlapia, kad net dėmesio nebekreipi. Na taikosi tas lietlašis išmušt akį, prisimerki ir varai :) Jau gerokai paplaukiojus dingtelėjo mintis, kad .. nugi visą laiką lyja ... Bet tik trumpai akimirkai, paskui vėl pamiršti.
Pats pasiplaukiojimas gavosi labai vykęs su patramvajinimais, pastovėjimais, pereborais ir nedaborais :) Svarbu, kad visos detalės ir šarnyrai sėkmingai veikia. Net ir Rimvio slalomytį išbandžiau. Geras komplektas, špyga taukuota. Tik į kilpakojus koją bais sunku įspraust :) Žodžiu lengvai pasitaškėme perdaug nepersistengdami. Bet mėšlungį visvien apturėjau. Pernai, sezono gale jau buvau susitvarkęs. Susiremontuosiu ir šiemet.
Jau važiuodamas namo sau galvojau, kad kai ilgai neplauki, pradedi pamiršt kas tai yra, kam tą darei ir ką iš to gauni. Čia turbūt panašiai kaip narkomanas palaikomas dozės. Jei ilgai nevartosi - rizikuoji atprast :) Tai va. Po ilgos abstinencijos sąvają dozę aš šiandien susileidau. See you on da water!

P.S. Pažiūrėjau į Šventosios stotelę ... Kaaaaip nekantrausiu pamatyt šios dienos nuotraukas iš ten!

Buriavimo mokykla

2011-06-01T21:58:00.001+03:00

Sveiki Gyvi,

Prasidedant vasarai, noriu paskelbti, kad bandysime atnaujinti burlenciu mokyklele sia vasara. Mokyklele veiks iki rugsejo pradzios. Kadangi turiu tik 1 mokomaji inventoriu, pamokos bus privacios. Vienintelis skirtumas siemet – reiks is anksto susitarti del pamokos. Dazniausiai planuojama pamoku vieta – Kertuoju ez. Pamokos nemokamos, bet mokiniai kvieciami pagal galimybes padengti burlentes inventoriaus transportavimo islaidas (kuras) is Vilniaus iki ezero ir atgal.

Siemet naudosime pagarba uzsitarnavusi mokomaji komplekta - Easy Rider XL lenta ir Tushingam 4.5 bure. Pramokti galima visiems, tai nera sunku su siuolaikine iranga, svarbu tik kad noro butu.

Galite si skelbima paplatinti tarp savo draugu ir pazistamu, kurie potencialiai dometusi.

Mindaugas

Tel: 683 vienas keturi 832

Atidarymas 2011

2011-05-07T22:22:00.004+03:00

Neplaukta buvo ilgai. Ryškiai per ilgai. Kur tai matyta iki gegužės neplaukt.
Bet geriau vėliau negu niekad.

Vakar entuziazmas buvo didelis. Rodė truputį vėjo. Kolegos pradėjo "bauginti" , kad bus labai daug vėjo ir šalta. Šiandien ryte entuziazmą pradėjo slopinti į stoglangius barbenantis lietus ir +7c termometre. Pamaniau, kad labai skubėti nėra kur, nes popiet ir lietaus mažiau ir šilčiau. Kol išsikrapsčiau, paėmiau Mindaugą, tai prie vandens atsidūrėme apie 3pm.
Važiuojant visai neatrodė kad pučia. Net ir atvažiavus nelabai beatrodė. Gal pučia, bet tikrai nei šeškei. Imiau 7,5 ir maniau, kad stumdysiu vandenį.

O tada !!!.... oj, kaip gera. Ojojoj. Labai.
Viskas gerai - vžykt, gusiūkas, trapė, kojakilpė viena kita ir fffffyyyyyttttt. Ir netgi apsisukti negriuvinėjant pavyko :) (kas beje skamba labai čaijnikiškai, bet bet tokia realybė). Mintyse mislyjau, kad atrodo vakar plaukiau - visi įgūdžiai vietoje, niekur nepražuvę. Tiksliau ne vakar, o užvakar - t.y. plaukiau, pailsėjau ir dabar kupinas jėgų vėl plaukiu. Puikumėlis.
Reik pripažint, kad 7,5'kei biskele trūko. Buvo momentų, kad stumdžiau vandenį, bet jie labai nenervavo. Nebuvo halzo, kad visai be gliso būtų. Tiesa būdavo ir pastiprėjimų, kaip reikdavo kiečiau dantis sukąst. Bet nieko blogo, tik aukščio daugiau paimt galima. Realiai paėmus turbūt idealu būt buvę kokie 8,5kvm. Mindaugas plaukė non stop su 9ke, nesiskundė irgi.
Taip porą valandėlių patramvajinom. Po to atrodo prisuko, po to vėl pradėjo pūsti. Išlindo saulutė.

Žodžiu viskas labai gerai.
Einu miegot.
Nepavydėkit. Ateis ir jūsų jogurtai.

Gundymo pramonė

2011-05-04T16:42:00.000+03:00

Viskas, kad mus supa aplinkui, egzistuoja kontekste. Pavyzdžiui namuose gelė pati savaime neauga, reikia vazono išorinio, vidinio, žemių, trašų ir t.t. Nori gelės - perki "setą". Nori kedės, perki ir tinkantį prie jų stalą. Nori lovos, reikia ir spintos. Nori mašinos perki ir padangas ir švaros priemones. Žodžiu sudėtinga turėti vieną "stand alone" daiktą kad pilnavertiškai džiugintų. Kiekvieną elementą reikia pirkti protingai, kad derėtų, kad būtų harmonija su dar 150 daiktų kontekste.

Tai po mano žymaus "iPado" pirkimo ir nuostabaus snowkaitingo, atėjo pavasaris, kai plaukti dar negali o sniego jau nebėra. Įsijungia gundymo pramonė ir nori nenori pradeda į akis lįsti pasiūlymai. Mountainboardai pasirodo skiriasi nuo kiteboardu. Kite boardai yra minkšti, standūs su amortikais ir be. Perkami Lietuvoje ir užsienyje. Sykium apie tai nieko neišmanau, tai susitikęs žmogų kuris tuos dalykus išmano paklausinėjau ką daryti. Tai opcijos pas juos dvi: geras brangiai, o jo antrininkas dvigubai pigiau. Tuoj tuoj bus daromas urminis užsakymas ir kaina bus superinė.
Laukiam pasiūlymo geeerą savaitę. Nieko. Taip pinigėliai skirti Lietuvos verslininkams paremti nuplaukia šonais į UK, su DHL deliverių ir t.t. Nu ką darysi... aš stengiausi būt kantrus...

Valkininkai:

Nors vėjo trūko ir jis buvo itin nervuotas, bet diena buvo labai šauni. Apskirtai Valkininkus rekomenduočiau net su šeima važiuoti. Yra užuovėja, nuostabi pievelė, BBQ ir šiaip palakstyti smagu.

Laukiam sekančių vėjuotų savaitgalių...

iPadas

2011-03-06T21:40:00.001+02:00

Kovo 2ą dieną vėlai vakare stebėdamas "gyvai" iPado .2 pristatymą galvojau kaip bus smagu neužilgo nusipirkti šį daiktą. Mano supratimu mobiliam įrenginiui namuose jis tobulas.

Tokiom mintim gyvendamas ir aptarinėdamas su kolegomis gadgetu vs natūralių įrenginių pliusus ir minusus, teigiau, kad man užtenka visko ką turiu ant sporto inventoriaus, o vat iPadas yra tai ko realiai trūksta mano ūkyje.

Bet kaip dažnai gyvenime pasisuka, kad kai labai nori vieno atsiranda kitas kuris labai konkuruoja su pirmuoju.

Extrelamų forumiuke pamačiau parduodamą foilą Ozone XC. Faktiškai naujas, 8ių kvadratų ir dar ryt pučia. Aš tokį medžioju du - tris metus ir buvau jau praradęs viltį.

Vat ir dilema. Sportas vs IT? Abu kainuoja vienodai.
Geri draugai visad pataria gerai. Ir man patarė imti kaitą.

Šeštadienis. Tobula diena. Saulė šviečia, ant ežero 10-15 cm sniego, vėjas apie 7-8 metrus. TOBULA!

Didelė grupė draugų išsilaipina Galvės ežere.

Bandom dėti aitvarą, o kad jis foilinis tai standartiškai nesideda. Pora pakėlimų ir nutarimų, kad kažkas negerai, bet neaišku kas. Tenka paskaityti instrukciją ir sutvarkyti kaip priklauso.

Man patirtis su dideliu aitvaru yra visiškai nauja. Nesu turėjęs rankose tokio monstro. Baisu iki negalėjimo.

(visos foto Toxa)

Valdyti reikia išmokti greitai, nes visi nori išbandyti. Pusvalandis kankinimosi

ir į pirmyn. Aš lekiu su savo naujuoju mažuliu pilnu gazu per ežerą. O kaife nematuotasis!

Ačiū Antanui ir kitiems už instrukcijas ir palaikymą. Ačiū Marčiui už kėlimus susisukusio skuduro į dausas...

Šio blogo bendraautorius, kai bandė lakstyti su 3,5 aitvaru man pasakojo, kad jam geriausiai sekės tada, kai viena snowbordo koja yra palaida o priekinė apkauste. BIG MISTAKE! Šitaip nepasitikėdamas savo jėgomis vos nelikau su išsukinėtom kojom. Ir tik normaliai apsimovus lentą viskas pilnu tempu pajudėjo į priekį.

Bet, kaip ir kiekvienas sportas, kaitavimas turi savų niuansu, kuriuos reikia su laiku suprasti arba išmokti mokykloje.
Važiavau dešiniu halsu. Jau reikia grįžinėti, tai persukau aitvarą atgal. Jis kaip mane timptelėjo į aukštį, kad pradėjau galvoti kiek aš čia dabar skrisiu ir kad bus chrestomatinis atvejis kai pradinukas prisitrėškia iš savo paikumo. Ačiū dievui pakilau tik į kokį metrą - pusantro, ir nusileidau gražiai ant kojų. Kitą kartą jau sukau ratus atsargiau. Nors vandeny gal būtų visai fun taip pašokinėti ;-)

Ir antra ir labai skaudi bei kainuojanti man pamoka: susivyniok stropas!
Euforijoje lakstydamas numečiau kaitą toliau nuo kliūčių, kad niekam netrukdyčiau, bet nesuvyniojau stropu. Pasirodo tiesiai ant slidrogių tako. Tą supratau gerokai per vėlai ir rezultate dvi stropos gražiai nupjautos. Abidna, bet visiškai pats kaltas.

Verkiau ;-)

Tuo tarpu apie savo nuotykius kaliega Krrukis papasakos pats.

Ir kaip baigėsi Rūtai?

Saulės slėnis, I tomas :)

2011-03-01T14:05:00.014+02:00

Laikas, tas nevidonas, nė kiek nesidrovėdamas nusėjo įspūdžius dulkėmis. O čia dar Mulia purią apžvalgą ant viršaus pažėrė ...
O įspūdžiai gi kaip vynas. Su laiku, bręsta, keičiasi ir atsiskleidžia dar neiš jaustais ataskoniais :P
Tereikia geriau įsiklausyt ir vietoje sauso "buvom ValDiSole, oras saulėtas, sniego užteko, viskas zauber" gali prisimint kaip "visas aštuonias dienas saulė laužė savo spindulių ietis į baltą sniego apklotą visaip mėgindama jį į košę sumalti, kurios pamaišymui dar ledinius varvalus kantriai lipdė."

Kelionė į Italiją jau tampa įprasta. Nuskridom, nuvažiavom į autobusų stotį, nusipirkom bilietus iki Ponte Di Legno, už kampo picerijoj pavalgėm, nuvažiavom, persėdom, pervažiavom ir vietoj. Taip maždaug kaip iki pajūrio nuvažiuot.
Beje kompanija šiemet nestandartinė. Mano sparčiai tobulėjanti žmona (STŽ), įsispyrusi į naujas slides; mano tobulinamas 6-metis sūnulia (TS) nori nenori įmontuotas į itališką slidinėjimo mokyklą; mano progresuojantis švogeris (PŠ); grįžtantis prie slidinėjimo mano progresuojančio švogerio švogeris (GPSPŠŠ); galvojantis, kad progresuojantis aš (GKPA) :D Jei trumpai, tai 4 poros slidžių ir aš su lenta.

Šiemet ant kalno praleidome 8 dienas (kaip Rimvis sakė, "nepadoriai ilgai" :) Gyvenome Commezzadura miestelyje viešbutyje La Noria. Vengdami buities ėmėm su pusryčiais ir vakariene. Viešbutukas labai jaukus. Yra liftas keliantis į viršutinį 2'ą aukštą :), yra poilsio zona, kur galima leisti vakarus. Poilsio zonoje veikia WiFi. Matomai pagal spec. užsakymą WiFi veikė ir mano progresuojančio švogerio tūlike. Kitose gyvenamosiose erdvėse nea :D Taip pat šalia veikia tų pačių šeimininkų picerija. Picą ruošia labai skanią ir greit :)
Viešbutuke buvo puikiai įrengtas ski room'as su orą pučiančia batų / pirštinių džiovykla. Malonu ryte į sausus ir šiltus batus įlyst. Atrodo nieko ypatingo, bet drėgni batai iš pat ryto nuteikia nemaloniai.
Be viso šito dar galėjome naudotis tokiu komfortu kaip free ski bus. O reiškia, kad ryte susikrauni inventorių į šalia stovintį autobusiuką ir jis nuveža prie pagrindinio keltuvo (gal net kokius 500 metrų :). O vakare sutartą valandą (arba pagal iškvietimą telefonu) atvažiuoja paimt.

Pačiame Saulės slėnyje (http://www.valdisole.net/) yra keletas kurortų. Bene garsiausias Madonna Di Campiglio. Jame F1 Ferrari komanda organizavo savo renginį WROOOOM skirtą ekipos pristatymui. Ten pat važinėja keletas Ferrari spalvom išpaišytų gondolų į kurias labai norėjo pataikyti Marčius (PŠ) :) Ten pat įrengtas labai neblogas snow parkas tiek su paprastučiais tramplynukais tiek su labai nevaikiškais (petį dar sopa).
Su Madonna di Campiglio ribojasi Folgarida - Marileva. Per visą Madonna Di Campiglio - Folgarida - Marileva gaunasi apie 110 km įvairaus sudėtingumo trasų. Kiek kitaip su Tonale ir Peio. Iki jų reikia važiuoti autobusu apie 45 - 60 min. Peio pastatytas naujas keltuvas keliantis į 3000 m. aukštį. Tačiau visą kurortą sudaro apie 17 km trasų. Tonale irgi galima užsikelti į 3000 m. Jis dar garsus savo puraus sniego laukais kaip kad Passo del Diavolo. Deja ten irgi neapsilankėm. Norint aplankyt tas vietas reikėtų turėt automobilį. O ir Kasparo (TS) mokykla nelabai leido mums tai padaryt. Nieko. Kitą kartą (o gal kitamet?!).

Kasparą (TS) išleidom į 6 dienų mokyklą. 5 dienos po 3 val. ir 1 diena pilna. Vienas, nieko nesuprasdamas, vaikis kantriai ir kruopščiai mokėsi su vyresniais italiukais. Sakė, kad Rodolfo (mokytojas) jį ne kartą pagyrė (sakė: "Kasparas OK" ir pakėlė nykštį aukštyn :) Kiek sutikdavome ant kalno, tai mokėsi vaikai rimtai. Čiuožė per kupstus, čiuožė už trasų, čiuožė raudonomis trasomis ir net snowparke čiuožė. Tik va kad čiuožtų mėlynom, tai nepastebėjau. Mokyklos pabaigoje buvo varžybos. Kasparas podiumo nepaėmė, bet patobulėjo tiktai neblogai. Dar šios kelionės metu jis užsirekomendavo kaip puikus kopėjas slidėmis į kalną. Vienu metu vidury kalno pametęs iš akiračio tėvus sumanė, kad reikia lipt į kalną jų ieškot. O tėvai vienas kalno apačioj stovi, kitas kėdutėm į kalną kyla ir padėt neką tegali. Ir užlipo! Nuėjo pas Rodolfo, o čia ir mama jau iš viršaus prisistatė. Sakau kitais metais bus galima ant ski paso sutaupyt. Gerai lipa :)

Sparčiai tobulėjanti žmona šiemet džiaugėsi nauju inventorium. Negi inventorius tikrai gali taip įtakot čiuožimą. Aš visad galvojau, kad čiuožia ne slidės, bet po šio sezono pradedu abejot :) Kaip niekad patiko palikus vaikį mokykloje palakstyt dviese. Betkur, betkada, betkaip! Marčius (PŠ) kantriai sėmėsi patirties. Gerai, kad nebuvo jam sąlygų drožti vieną ir tą pačią mėlyną trasą. Paieškodavo kur lėkščiau, bet tekdavo ir visai rimtų nuolydžių įveikti. Į atostogų pabaigą jau visai neblogai sekėsi. Karolis (GPSPŠŠ) po keletos metų pertraukos vėl stojęs ant slidžių pradžioje apšilinėjo pamažu, bet po keletos dienų ir jam visi stabdžiai atsileido. Ta proga aš per savo durną galvą vos nepalindau po jo volu. Net dabar žandikaulį sutraukia prisiminus vaizdą kai aš nemažu greičiu skersuoju per trasą, o jis tiesiai dar gerokai greičiau atlekia. Pasisekė, prašokau. Daugiau taip nedarysiu. Brrr ...
Apskritai trasos paruoštos labai gerai. Ledo praktiškai nėra, žemiau miškuose ant saulės sniegas kiek patęždavo. Į vakarą išsimušdavo kupstai, bet kažkaip šiemet tai problemų nekėlė. Užtrasė visa nudrožta ir suledėjus. Pabandžiau išlįst į miškelį, tai vos dantų neišsibarškinau kaip krato :) Man, kaip lentininkui, labai aktualūs plokšti pravažiavimai. Toks nervinantis tebuvo vienas ilgas. Ten Sukis kaip nori, bet kad pralėktum neįsibėgėsi. Tai skolinausi lazdą ir irklavau kanoją :) Kartą dar bandžiau pasėti gėrio sėklą patempdamas likimo brolį, bet iki man išvykstant derlius neužderėjo :) Šiaip dar paminėsiu, kad mūsų išvykimo dieną viskas aplink jau skendėjo rūke, o dar po dviejų parų uždrėbė 50 cm puraus sniego.

Kelionė atgal truko 2 dienas. Traukiniais iki Bergamo ir lėktuvu per Kauną namo. Traukinys išvyksta nuo pat keltuvų. Tradicinis persėdimas Veronoje, prieš pat atvykstant traukiniui tradicinis pavapėjimas itališkai per garsiakalbius ir tradicinis bėgimas su visais daiktais į kitą peroną. Atskiro dėmesio nusipelno Bergamas. Pats miestas visai gražus ir tvarkingas. Į Cito Alta (aukštutinę miesto dalį veža funikulierius). Orouostas netoli, geležinkelis ir autobusų stotis po ranka. Tradiciškai itališkai iki 18 valandos valgyt nieko negausi :) Na nebent toj užkandinėj prie autobusų stoties už kampo arba hot dog'ą užkilus funikulierium :) Nakvojome Bergame pasMaurizio. Tikrai labai šauni vieta apsistoti. Išbaigtas provanso stilius, apgalvotos detalės, draugiškas šeimininkas ir nuostabus jo paties keptas pyragas pusryčiams ...

Gal dėl to, kad gyvenom be rupesčių, gal dėl to, kad praleidome kalnuose daugiau laiko, gal dėl puikaus oro šitos atostogos buvo vienos įspūdingiausių. Ne tai, kad kitur buvo blogai, tiesiog šiemet buvo ypatingai :)

P.S. Tai kur kitamet?

Cervinia 2011

2011-02-28T21:22:00.001+02:00

Apsitrynus kelionės garui galima atsisėsti ir sudėlioti istoriją apie juodai baltą slidinėjimą Červinijoje (Italija)

Taigi,
sykium jau estų avialinijos moka gražiai vairuoti boingą, o jis iš Vilniaus į Milaną skrenda lengvai ir patogiai, mūsų visa 29 žmonių grupė susirinko laiku ir be didelių nuotykių. Bet tik ne man. Pirmą ką padariau, tai pamiršau ant oro uosto kėdės savo pirštines. Aš jas buvau pametęs kokius 10 kartų bet atsirasdavo. O vat šį syki ne...
{Juoda}

Vaikai labai imlūs multikam

Na bet bėda - nebėda. Svarbiausia kad piniginė ir pasas yra.

Skrendant supranti, kad slidinėjimas yra rimtų vyrų užsėmimas. Per visą lėktuvą suskaičiavau Iphone4 ~20vnt; Ipad ~5 vnt. Ir visi kažką žaidžia ;-)
{Balta}

Milanas pasitiko šiluma ir pusžalia žole. Ir tik tolumoje bolavo viltingos kalnų viršūnės.
{Balta}

Cervinijos miestelis nei labai senas nei labai naujas. Toks per vidurį. Yra ir bažnyčia (visiškai asketiška, kaip Vincas sakė "tvarkinga") ir supermarcado...
O mes gyvenome Ciao Alto. Musolinio keršto Šveicarams citadelė. Didysis diktatorius užpavydėjo šveicarams gražaus Zermatto ir atpylė mūro arkas.
{Juoda}

Hotel Eurotel išskirtinio nudrengimo lygio apartamentų bendrabutis. Mano kambariukas trim buvo toks, kad ketvirtas jau netilpo fiziškai. Jei reikėdavo išskleis lagaminą, tai reikėdavo vienam išeiti. ~~Kambariai atnaujinti prieš dvidešimt metų.~~
{Juoda}

Bet ilgainiui pripratau. Artumas su artimaisiais visai buvo malonus.
{Balta}

Likimas lėmė, kad šalia (per kartono sieną) gyveno mūsiškių šeima su dviem vaikais. Kad jau jie panašaus amžiaus, tai buvo labai geri draugai. O tai kelionėse yra labai gerai.
{Balta}

Pirmos dvi dienos ant kalno buvo smagios. Saulė švietė, -10 apačioje, -20 viršuje, bet viskas veikia ir čiuožti smagu. Instinkte paruošta mano Elena (Elan VERTIGO) šliuožia itin greitai o kantai laiko lyg nagais įsikabinę. Pilnas faršas, kaip kolegos Marijampolės turginiai, sako. Naujoji b/w Bilbongo striuke nuostabi. Šilta ir patogi dėvėti.
{Balta}

Trasos. Paruošimas beveik ok. Bet žinant kiek sniego ant kalno, galėtų būti geriau sutvarkytos.
Raudonos jos ne raudonos o mėlynos, bet su viena išimtimi. Yra daug užkilimų. Tai jei net statumas nėra didelis, reikia kiek įmanoma įsibėgėti, kad užkiltum. Kitaip ropoti teks, kas užknisa ir moraliai ir fiziškai.
{Juoda}

Juodų faktiškai nėra. Į mėlynas pataikėm tik paskutinę dieną nes neprireikė niekam.
{Juoda}

Ir Dievas tarė: "Tegu vandenys žemiau dangaus susirenka kartu ir atsiranda sausuma". Čia trečią dieną šitaip sakė, ir Matterhorne atsirado daug vandens ir pasislėpė sausuma. Nu, tipo, pradėjo markiai snigti ir taip varė dar dvi dienas. Ir dieviškos rankos pagalba, nelabai ką matydami mes čiaužėm su keistai dideliu malonumu. Kalnai, aukštis, sniegas... Stichijų šėlsmas akiai labai patrauklus..
{Balta}

Maždaug toks vaizdelis ;-)

Paskutinę dieną buvo pridrėbta sniego į valias ir mes su Vincu varėm po offpistą. Vot eto kaif! Užpakalio raumenys užkaito nuo netikėto krūvio, nu bet o tai ir kas...

Vincas vidury offroad'o
{Balta}

Summarizuojant kalną - gavom visko. Tikrai nebuvo nuobodu ar blogai. Vienos įdomiausių gamtinių sąlygų per karjerą.
{Balta}
Miestelis per brangus savo "alpiškumui". Tikrai ir Italijoje ir Austrijoje yra jaukesnių kurortų. Nekalbant apie Šveicariją ;-)
{Juoda}
Viešbučiai patiktų tik CS'nikams. No service no space.
{Juoda}
Kavinių maistas OK. Bet ne išskirtinio gėrio.
{Pilka}
Kelionės didele grupe - labai gerai. Atsiranda ir naujų draugų ir vakarais nelieki ant ledo.
{Balta}

Suma summarum: Cervinija labiau sportininkams nei garnapliažnikams. Rekomenduoju šeimom be čiainykų.

Desertui:

Olimpiada

2011-01-22T21:23:00.005+02:00

Na gerai, ne olimpiada, bet olimpiniu principu sudalyvavau R.Seliuko atminimo taurės slalomo giganto varžybose Ingalinoje šiandien. Antrą kartą gyvenime dalyvavau varžybose. Smagu, kad šiemet prisijungė ir Kerčius su tėvuku.
Beje, kad nežinote aTa Rolandas Seliukas buvo geras kalnų slidininkas, Lietuviškų čempionatų prizininkas. Deja prieš keletą metų tragiškai žuvo ant Šilo kalno Vilniuje gana nesuprantamomis aplinkybėmis. Jo tėvukas visad buvo (ir realiai tebėra) Šilo kalno siela ir pagrindinis prižiūrėtojas.

Taigi varžybos. Krrukis, kaip visad prieš varžybas man užgalando kantus. Tikrai manau jų dėka įgavau papildomos kontrolės. Bet vis tik ne kantuose , o meistriškume esmė :) Pirmą nuvažiavimą važiavau labai nedrąsiai. Tikrai galima buvo 1-2sek greičiau nuvažiuot (16,xx sek). Antrą jau drąsiau, bet per vėlai sukdavau posūkį, per lėtai perkantuoduovau į kitą pusę. Vis tik rezultatą pagerinau 1 sekunde (15,xx sek).

Kerčius važiavo gerai, įvertinant jo slides, kurios žymiai labiau powder'iui pritaikytos :). Antrą run'ą Kerčius mano nuostabai važiavo silpniau nei pirmą - nusidrožė dar labiau trasa, o jam vis tik kuo daugiau ledo/kieto sniego , tuo sunkiau. Bet žiūrint į tikrai gerus Kerčiaus skillsu, manau galėjo irgi ~2sek greičiau tikrai suvažiuot. Beje, po varžybų pabandžiau Kerčiaus slides - tiesa pasakius nsutebino pakankamai geru sukibimu ir kantavimu. Aišku "plekši" ant kietesnės dangos, bet nežiūrint to laiko visai neblogai.

Sportiškas jaunimėlis trasą paimdavo per 11-12sek. Tai skirtumas tarp mūsų ir jų daugiau nei akivaizdus.
Sumoje priskaičiavau ~37 užregistruotus vyrus, ~ir dar ~10 jaunimėlio. Iš vyrų finišavo ~32, iš jų aš paėmiau ~17 vietą, Kerčius ~22 (dar sulauksime tikslių rezų).

Vis tik buvo fun, imho. Gal panašiai kaip su savo windsurfingo FSL įgūdžiais įšokti į slalomo čempą, bet vis tiek fun. Iš tiesų, net ir mažų varžybėlių azartinė įtampa ir adrenalino pagamina, ir šiaip kūną įšildo.
Dar vienas olimpinio dalyvavimo principo privalumas - varžybas finansavo federacija, startinio mokesčio nebuvo. Ir užtai gavome pusdienį nemokamo slidinėjimo beveik be eilių :)

Reikia daryti išvadas

2010-10-14T11:49:00.003+03:00

Kaitas valdo !

Na nesupraskite tiesmukiškai. Bet apie viską nuo pradžių.

Paskutinį kartą plaukiau prieš kokį pusmetį.. Na gal ne pusmetį, o rugpjūčio mėnesį. Taigi labai labai senai. Ruduo šiemet super – arba nepučia, arba aš negalėjau, kai pūtė. Kaip suprantate, plaukiminė depresija buvo gili. Pirmadienį pamačius antradienio prognozes kažkaip pajaučiau, kad tai turbūt paskutinė proga. Susimirksėjus su kolega kaitioru Andriumi, kuriam nustatyta analogiška diagnozė, nusprendėm užsiimti savigyda. Pajamėm atostogų ir išlėkėm į Dreverną – nes ten tikrai turėjo pūst, nes ten rodė, kad švies saulutė, nes ten su kaitu viskas paprasčiau.

Dar niekad plaukti nevažiavau naktį, tiksliau 7am buvo dar visai tamsu. Jautėmės, kaip seni užkietėję žvejai (ar tikrai kimba paryčiais ?) : ) Atvažiavus viskas iš pirmo žvilgsnio atrodė gerai – saulutė, +10c, vėjas toks neypatingai didelis. Susitakelavau 7.5kvm, kad tikrai užtektų. Nemalonus siurprizas laukė vandenyje. Andrius su kaitu fyt fyt praktiškai nuo kranto ir nuplaukė. O aš.... bridau. Marios neįtikėtinai nusekusios. Taigi bridau, bridau, bridau, bridau. O Andrius plaukė plaukė plaukė plaukė : ). O aš toliau bridau. Kažkaip braidyti ~8c vandenyje nėra didelis kaifas – šaltoka. O ir šiaip fiziškai ir morališkai galima nuvargti. Kai nubridau prasidėjo antroji Š dalis. Vėjas nubridus kažkodėl stipresnis ir šįkart gūsiuotesnis. Su 7ke kažkoks užsipi$#%^mas – nenulaikiau, griuvau, maudžiausi. Vandens startui mokinti temperatūros nebuvo palankios gi. Už šniūro traukyti siūbuojant bangelėms irgi menkas kaifas. Taigis užsi$%^au. Grįžau į krantą (bridau) nusiraminti ir pasiimti šeškės. Tada atgal bridau. O Andrius tuo metu su kaitu plaukė ir plaukė gylyje iki kulkšnų : ). Vis tik su šeške viskas buvo žymiai geriau. Vėjas gal buvo toks daugmaž ribinis šeškei, bet užteko. Kartais pagūsiuodavo. Už šniūro traukti šeškę lengviau irgi kai reikėjo. Prie tinklų kojomis siekiau dugną, tai ten tokį pseudo vandens startą gylyje iki kaklo kartais padarydavau. Pats plaukimas toks keistokai nedrąsus – vėjas ŠV, tai į priekį kažkaip nebuvo drąsu labai toli varyt (parkės su šniūro startu, vandens temperatūra ir kt.). Atgal pasileisti "ant tuščios galvos" irgi nedrąsu – bet kuriuo momentu galima suarti dugną mano 41 cm vairu. Na bet pavarinėjau šiek tiek.

Po to užėjo lietus, pasidarė vėsoka, užgūsiavo – teko grįžti į kranta pailsėti. Po pertraukėlės plaukimas buvo trumpesnis. Prisuko vėją, truputį pakeitė kryptį , o po to išjungė iki kokių 6-7m/s. Dar kartą bristi pirmyn agal ir persitakeluot nebebuvo entuziazmo. Tai ir pabaigėm nepervargę.

Bandant plaukti ir plaukiant galvoje piršosi išvados:

kaitas Drevernoje valdo : ). Ypatingai valdo, kai taip vanduo nusekęs.
reikia mokintis iš klaidų – t.y. reikia žolinio/ sekluminio vairo. Reiks paimt tarpusezonį. (Krru manau pasakys reikia mažesnės lentos su mažu vairu : ) – bet iki tokios išvados dar nepriėjau)
vandens startas yra esmė komfortabilesniam plaukimui. Reikia būtinai išmokti. Sakyčiau vandens startas yra kur kas svarbiau nei pavėjinis posūkis prioritetų sąraše
reikia arba mažiau maudytis, arba šiltesnių batų. Kitu atveju gal ir nereiktų, bet šįkart kojos daug vandenyje prabuvo
toks temperatūrinis režimas (oras 9-10c, vanduo 8-10c) , bent jau man yra daugmaž riba.

Pasimatysim ant vandens kitą sezoną ! Gero sniego visiems ! ;)

Gintarėlį sau nešu ... :)

2010-09-20T11:03:00.009+03:00

Buvau 3D. Nežinantiems - tai vejasgalvoje.lt organizuojamas renginys pradinukams, norintiems pradėti plaukti bangose.
Tiesa sakant dar dabar sunku surikiuot mintis ir įvardint ką teko patirt. Smegenys tiek tiesiogine tiek perkeltine prasme visiškai išskalbtos :)
Supratau, kad ten visai kita lyga. Visai kitoks tempas ir dinamika. Ten neturi kada žiopsoti, neturi kada ilsėtis.

Po pirmos dienos pagalvojau, kad tai, ką ligšiol dariau ir vadinau "buriavimu" viso labo tėra pasipliuškenimas. Galiu tik nulenkt žemai galvą prieš tuos, kurie ten plaukia. Bet. Jei ten gali būti jie, tai, turbūt, galiu ir aš ... :)
Tiesa sakant net nesinori leistis į smulkmenas. Kiek ten pūtė, kas su inventorium ir panašiai ...
Pirmiausia nusivedė mus Gintas ant kopos ir supažindino su pačiu spotu. Kur kas vyksta, kur išplaukt ir kur geriau nelįst.
Dar gavome krūvą pamokymų kaip nesuniokoti inventoriaus. Ir pirmyn į skalbyklą. Pats skalbimasis nėra toks labai baisus. Tiesiog įsikimbi į inventorių ir lauki kas dabar bus ir kaip suskalbs. Tiesa, pirmais kartais pamačius atsiritančias nedideles priekrantės bangas akys išsprogo ant kaktos. Buvo baisu, bet rinktis nėra iš ko. Imi ir darai tai ką reikia. Tada prisirenki gintarų (inventoriaus parsinešimas krantu į starto vietą :) ir vėl iš naujo. Grubiai tariant taip viskas ir vyko abi dienas, tik vėliau apsipranti būti skalbiamas :)

Bet tie reti trumpi kartai kai pavykdavo pralėkti tarp bangų ar išplaukti kiek tolėliau, kur žmonės rėžia bangą, paliko didelį įspūdį. Ten tikrai labai gražu ir įdomu.
Visą laiką Gintas mus stebėjo ir kaskart krante kantriai aiškino kaip ką daryti. Pralekiu kartą. Krante: "Taigi matei visą bangą prieš save. Lipk per ją". Sekantį kartą jau lipu. Išskalbia. Tada dar kartą paaiškina kaip per ją reikia perlipti, pažiūrim nuo kranto į gerai plaukiančius akcentuodami reikiamą momentą. Žiūrėk sekantį kartą ir lipi. Per vieną, antrą, trečią ... Skalbykla, gintarai. Arba važiuoji lygiagrečiai bangelei, o ji jau grasinasi ant tavęs užgriūti. Pabėgi pavėjui, pamatai plyšį kur manai, kad dar galima perlipt, oplia, mesteli į orą, nesuvaldai ... Skalbykla, gintarai. Šiaip netaip perplauki pirmąją mūšą. OOOO koooks kalnas ateina! ... KADARYT! ... Nusitaikai, kur ne taip statu, lipi, uf ... praėjo. O! Jau kita ateina ... Ech nepasisukau į bangą ... Skalbykla. OI, &@# DAR VIENA! Va dabar tai mane skalbs smarkiai ... Kur tas mano gikas ... Skalbykla, gintarai.
Jausmas panašiai kaip ir mokantis buriuot. Jėgų sąnaudos milžiniškos, gintarai dvipūdės giros svorio. Galiausiai vėjas, bangos ir nuovargis pribaigia. Nebepavyksta išplaukt. Vos pabandai pajudėt, o tave kaip šapelį išspjauna krantan. Skalbykla, gintarai.
Reziumuojant tegaliu pasakyt, kad esu labai patenkintas, kad išbandžiau tai. Nieko nepavyko, bet žinau, kad ten toliau, už priektrantės mūšos, yra labai gerai. Ir tai nėra taip baisu kaip įsivaizdavau. Bet, kaip ir visur, reikia išmokti, kad būtų smagu. Skalbykla, gintarai :)

P.S. Ačiū Anželai ir Gintui už renginį. Be Jūsų nebūčiau išdrįsęs.
P.P.S. Nuotraukos Anželos, www.vejasgalvoje.lt

Bloga diena atostogoms

2010-08-27T10:27:00.002+03:00

Per kažkurią radijo stotį DJ'us pareiškė, kad tai bloga diena atostogoms. Kolegos pradėjo skersakiuoti, kad antrą ketvirtadienį iš eilės imu laisvą dieną. Bet užtai šiandien vienas jų atspėjo kodėl :)
WindGuru Pro rodė daug labai gražių spalvų, tad mes su Rimviu dėję pareiškimus ant stalo, iš pat ryto nuvažiavom į Kertuojus toms spalvoms į akis pažiūrėti :) Spalvotas windguru, spalvotos burės ir spalvotos emocijos. Kiek gi daug spalvų :)
Nors kiek ir abejodamas pasičiupau savo didžiai mėgstamą Simmer XD 5.7. Nudžiugino tai, kad jai visai netrūko vėjo. Tiesa nurimimuose tekdavo kiek atkritinėt, bet gūsiai kompensavo aukščio praradimą. Bent kartą per savaitę plaukti yra labai gerai, tada jau gali kažką daugiau pabandyti, pagalvoti kas kur kodėl. Mano repertuaras kolkas taspats. Čiop-hop, pavėjinis ir vandens startai. Rezultatai irgi :) Pavėjinio nesusukau. Matomai reikia tam tikrą kartų kiekį išsimaudyti kol gausis :) Kelis kartus pavyko gerai pašokti oran, dar daugiau kartų šiaip pašlepsėti. O va vandens startai nuteikė maloniai. Pavyko 90%. Kai tai gaunasi, tada gerokai drąsiau suktis pavėjui negalvojant kaip nugriuvus bus sunku iš vandens traukt burę.
Tiesa kolega vienu metu kiek strioko įvarė. Plaukėm dviese. Iš toli pamačiau kaip jis įkrito ir paskui pamečiau iš akių. Ir nematau, kad keltųsi kažkur. Pralėkiau pakrante, sustojau ten kur įsivaizduojamai jį mačiau paskutinįkart. Nėrą! Ir jokio judesio niekur nematyt. Čia jau man neramu darosi, metu inventorių ir varau krantan tikėdamasis, kad iš aukščiau geriau matysis. Nėra. Vėl atgal, čiumpu inventorių, varau pakrante ieškodamas ir netoli starto vietos pamatau kylančią burę. Tiesa sakant palengvėjo. Pasirodo pavargo ir nusprendė pardreifuot per kažkokias žoles ... Kolega, jei jau slepiesi krūmuose, tai bent kokią vėliavą iškelk :)
Pernelyg nesiplečiant gavosi puiki diena su smagiu nors ir gūsiuotu vėju ir daug smagios veiklos ant vandens. Išsikroviau. Ir ką tas DJ'us supranta ... :)

Slovakia lengvai

2010-08-24T14:40:00.000+03:00

Gerai, kad vestuvės savaitgaliais. Įspraudęs savaitės atostogas tarp dviejų brangių žmonių vestuvių, lėkėm aplankyti Slovakijos kalnų.
Sekmadienį ankstų rytą pajudėję, vėlų vakarą jau buvom vietoje. (Pastaba Garmino 2010 Euro maps'ų vartotojams: šalis ir sostines selectinti ATSKIRAI! Kitaip sostinių savo devaise neturėsit).

Vaikai vakarėjant išlūžo, o man teko vienumoje sukti kalnų keliukais. O kai dar rūkas užėjo, tai visai nebelinksma liko.

Bet vietą pasiekėme normaliai, Bažnyčia - piligrimų susibūrimo vieta, ir varpai jos veikia pilnu tempu ;-) O viešbutukas už 5 metrų nuo jos. Žodžiu pilnas dvasinis pamatas.

Gyvenome tokioje palėpėje. Kambarys didžiulis, vonia. Bet nei vienos lėkštės a nei čiainyko. Tūlike kabo skelbimas, kad "būkit žmonės nemeskit prezervatyvų į klozetą". Tai iš karto supranti ko čia jaunimas atvažiuoja. ;-)
Nors kaimynai buvo visai kitokie. Dvi šeimos su keturiais vaikais. Ir senukai iš Italijos.

Keliavom.
Vieną dieną varėm į Liptovskij Mikulašek vandens parką (ala Vichy). Tai įrangos daug ir įvairios, bet vamzdžiai itin trumpi. tik įsėdi ir jau išlipi. Padangų menkai, eilės didelės. Bet pasimaudėm normaliai. Džiugu tai, kad už visus (1+2) sumokėjau tik ~100lt.
Grįždami iš baseino užsukom į olas. Visiškai nepasiruošę. Vaikai su Crocsais ir striukelėm. O ten temperatūra +2 max.

Meškų kaulai urvuose.

Ledų stalagmitai

Žiūrovė. Aš tai su maikute buvau, nes viską atidaviau vaikams ;-)

Kitą dieną užsikorėm ant aukščiausio regiono kalno.

Ir pakaitavom.

Kaituoti buvo nerealiai baisu. Audros debesys kybo virš galvos. Gali bet kada trinktelti žaibas. Pasirinkimas aiškus - kaitukas su vaiku kitam laido gale...

O vaizdeliai nuo kalno žiauriai gražūs. Kalnai žali kaip tapyti.

Nupėdinom ~1,5 km peškom žemyn. Kaip man užpakalio raumenis skaudėjo!

O grįžti per Warsuwą buvo blogis. Penktadienio podarbiniai kamščiai neįtikėtini. Šviesoforai nenormalių inžinierių išradimas. Kasa viską ką gali. Kolegialiai nutarėm, kad Lenkiją reikia uždengti dideliu viaduku. Vaikai nekenčia Warsuvos kaip ir tata dabar...

Labai mielos, smagios kalnuotos atostogos. Rekomenduotina trumpam periodui.

Šlapia diena

2010-08-20T14:01:00.003+03:00

Karščiai pasibaigė šlapiuoju metodu. Vieną dieną +30c, kitą +16c su lietumi. Ir su vėju ! :) Pagaliau ! :) Po šitiekos „badavimo“ savaičių išrankiu būti neišeina. Tenka imti laisvadienį tik įžvelgus potencialiai gerą dieną.

Dėl tik mums vieniems težinomų priežąsčių su Krru pajamėm Kertuojus šįkart. Į Ventainę kažkaip patingėjom vienai dienai (aš tiesa pasakius ir truputį pabijojau ;), o į Eleiką nevažiavome nežinia kodėl. Na tiesiog pamanėme, kad Kertuojuose bus gal geriau. Geriau ten nebuvo, bet šio to gavome.

Tik atvažiavus atrodė pučia ir „akivaizdžiai“ stiprėja. „Diedukas“ varė su 5.9kvm ir sakė, kad jam užtenka. Šaunuolis, bet mums iki jo lygio dar toli ;). Susitakelavom kas ką turim apie 7kvm. Įlindus į vandenį, jausmas, kad pučia išgaravo. Stumdėm vandenį, Krru mokinosi neglisinį pavėjinį, aš neglisinį priešvėjinį. Karts nuo karto ateidavo gūsiukas, karts nuo karto pavykdavo paglisuoti. Jei Krru glisavo 0.5% laiko, tai aš drąsiai galiu teigti, kad buvau glise minimum 10 kartų daugiau  Kru – tau reikia naujos gražios geriau traukiančios burės ! :) Man akivaizdu, kad reikėjo takeluotis 9kę, bet eilinį kartą „patingėjau“. Veltui, bet dzin..

Per „alaus“ pertraukėlę Krru filosofinis teigiamas nusiteimas ir man neleido susinervinti dėl prognozių neatitikimo faktui. Pailsinome nutampytas negliso rankas ir pradėjo pūsti rimčiau. Tada ir atsigavome – glise sakyčiau ~80%. Jokio įpatingo progreso, tiesiog smagus tramvajinimas, ilgi halzai po porą kilometrų į kitą krantą. Smagumėlis. Po 1.5-2h „stamina“ priminė apie nesportiškai praleistus porą mėnesių – pradėjo traukyti „lygioje vietoje“ mėšlungis vieną koją, kitą ir netgi rankas (pirmąkart taip). Gal kažkiek ir vėjas aprimo, ir jau pavakariai atėjo ir jau metas namo buvo.

Taigi dienos epine tikrai nepavadinsi. Kita vertus vertinant situacijos neišrankumą, tai manau viskas ok. Paplaukiojom, gavom gliso, gavom progą negilisinius elementus nors kažkiek pasitreniruot. Iki pertraukos prikapsėjau ~10km, po pertraukos manau kokius ~15km. Taigi sumoje ~25km, kas yra visai normali diena ant vandens (bent jau man). Dar pabandžiau formulinį žolinį vairą ant savo slalomo. Per žoles ir tinklus varyt vienas kaifas. Bet šiaip jausmas kaip plytą prisikabinus. Nu per didelis jis matomai, kažkaip išglisavimas toks lėėėėėėtas. Nors kai jau pučia ir varai, tai pusė bėdos. Čia manau ir Kru įspūdžiai apie mano inventorių buvo dalinai nulemti to vairo. Reikės gal paimti man tinkamesnį žolinį vairiuką ežerams.

Va taip Kru nusikankino tądien:

Tiesa – praktiškai visą dieną silpniau ar stipriau lijo. Pagrindinis dienos įpūdis – viskas visad šlapia. Vanduo šlapias, oras šlapias, iš dangaus vanduo, burės mašinoje šlapios, sėdynė šlapia, lentos ir maišai ant stogo šlapi , visą kelią namo pylė kaip iš kibiro.

Niekuo neypatinga diena

2010-08-20T10:58:00.002+03:00

Vakar plaukėm. Kertuojuose. Iš ryto pūtė 4-5 m/s. Kadangi glisui trūko, tai pakrantėse sukau posūkius. Guy Crib'as sako, kad pavėjinio posūkio mechanika glise ir neglise beveik nesiskiria. Neglisuojant galima sulėtinai mokytis tam tikrus elementus. Pvz. užtraukti galinę ranką, žiūrėti į posūkį, o ne į burę/lentą/ranką/koją. Vistik pradžioje perlipti į kitą lentos pusę nežiūrint žemyn atrodo mažiausiai keista. Arba išmokyt save verčiant burę žiūrėt į priekį, o ne į giką kur reikia burę pagaut. Ir, atrodo, sekėsi. Tol kol ištampiau rankas ir paskui pritrūkdavo jėgų perverstą burę prieš save ištraukt.
Paskui rimčiau pūstelėjo, tad ir glisu pasidžiaugt gavom. Pavėjinio posūkio mechanika gal ir ta pati, bet pojūčiai ir tempas tai nea :) Taip ir nesusukau neivieno.
Bet kiek gi žmogus gali išmokti plaukdamas kartą į mėnesį ... Jei pavasario pabaigoje vandens startą daugiau mažiau padarydavau, tai vakar vėl teko pasikankint ir mokytis iš naujo. Padaryt padarau, bet kažkaip kreivai, per šoną ir reik daug vėjo kad ištrauktų su visais technikos trūkumais. Ta proga klausimas: ką reikia daryt, kad lipant ant lentos ir galine koja ją kišant po savimi lentos nesuktų į vėją? Jei atsakymas: prieš lipant pasukti lentą pavėjui, tada kontrklausimas: ką reikia daryt, kad pasukus lentą pavėjui dar iki lipant jos nepastatytų nosim pavėjui? :D
Šiaip kiek gaila. Skaitai, žmogus, žiūri, domiesi, nagrinėji, o visko išbandyt praktiškai nėr kada. Trūksta laiko ant vandens. O ir tas praleistas nevisuomet kokybiškas būna. Taip ir verdi tose pačiose sultyse lėtai lėtai po mažą žingsnelį stumdamasis į priekį. Gerai bent tai, kad tie labai maži pasiekimai ir postūmiai palaiko kovinę dvasią :) Tada vėl žiūri į tuos, kurie plaukia taip kaip tu norėtum ir vėl su asilo užsispyrimu imiesi visko iš naujo :) Ciklas užsidaro :)
Beje vakar kritus tampomam mėšlungio Rimviui pasiėmiau pabandyt jo slalomą. :) Ką aš galiu pasakyt. Sunki ta lenktynininkų duona :) Taip normaliai ir nepaplaukiojau. Keisčiausia buvo, kad burėje (Ezzy Infinity 7.5) nėra "on/off" rėžimo. Lyg ir pučia, bet, atrodo, netraukia. Gūsiui užėjus ji įsibėgėja kaip keleivinis traukinys. Lėtai stabiliai, be jokių patampymų. Nėra pojūčio, kad va dabar jau lupa. Man tai pasirodė labai neįprasta. O ir lenta po kojomis valdosi sunkiai. Reikia ją rimtai užmint, kad klausytų. Kai tuo tarpu su maniške tik burę paleidi pavėjui, koja lentą stumteli, įsijungia turbina ir jau leki. Akivaizdžiai atpratau.
Tai turbūt tiek apie gerą, bet niekuo neįsimintiną dieną ant vandens ... Bet noriu dar. Ir kuo greičiau :)

Foilai vs pūsles

2010-08-13T14:02:00.000+03:00

Reikia prisipažinti kad vaizdelis kai plaukia su kaitu man gražesnis nei su burlente. O kur vaizdelis ten įsivaizduojamas rojus. Tad karts nuo karto vis užkliūna koks straipsnis. Šis man atrodo puikus foilų ir pūslelinių kaitų palyginimas.

Tikiuosi nepyksite kad neverčiau ;-)

Claim #1- "Foil kites are more powerful and efficient and fly better in lighter winds than inflatable kites."
Status = Partially true. If it is tuned correctly and flown skillfully, a foil kite will fly and stay aloft in wind slightly lighter than what it takes to keep a bladder-inflated kite in the air. And because it weighs less, it will rise faster and give more power on the "upstroke" when you are getting going. Once you're up to speed, the 3d airfoil shape of a foil kite pulls more for its size and goes upwind at a better angle than an inflatable kite. But foil kites have a tendency to "overfly" the wind window, "front-stall", and collapse, especially if the wind is gusty or shifting in direction, whereas bladder-inflated kites hold their shape much better and respond to wind changes better.

Claim #2- "Foil kites are more convenient and less of a hassle than inflatable kites."
Status = Partially true. It is definitely nice not having to pump up your kite and worry about bladders and valves leaking. Also, the foil kites pack up nice and small and you don't have to lug a pump around. However, it takes a longer for a foil kite to recover from a crash, because it gets really heavy with wetness and sand and there are complex bridles that take a long time to get untangled. Further, foil kites require "tuning" to keep them performing properly after their lines stretch with use. You need a PhD in aerodynamics and fluency in German to figure out how to tune them in a way that will make them fly better and not worse.

Claim #3- "Modern, closed-cell foil kites relaunch from the water as well, if not better, than inflatable kites."
Status = Total bullshit. IF you are standing in shallow water, and IF there is lots of good wind, and IF your foil kite just happened to crash in the perfect, untangled position at the center of the wind window, then it will relaunch about as easily as an inflatable kite... except that it will yank you downwind with crazy force because you're relaunching it in the "hot zone" instead of at the edge of the wind window. Of course, if your foil kite crashes anywhere other than at the center of the wind window, if it does any folds or inversions when it's falling out of the sky (which it will), if you're in water where you can't touch, if the wind is less than a steady 12 knots, if your feet are in a floaty directional board that doesn't provide much resistance against the kite, if the kite happens to get a little water in it when it crashes, or if a wave washes over the kite, it will be next to impossible to relaunch. I have only been able to do a deep water relaunch 1 out of the 5 times I have accidentally crashed my Flysurfer Speed 2 in deep water. And I ain't no kite kook, neither.

Claim #4- " Foil kites let you jump high and get major airtime in relatively light winds."
Status- True. I am not a very good jumper, but I have had some really nice, floaty airs while riding my foil kite. The only thing is that jumping makes you susceptible to getting in a position relative to the kite and the wind wherein the kite will collapse on itself and crash out of the sky. The difficulty and hassle of relaunching a crashed foil kite tends to make one more conservative about jumping.

Claim #5- "Foil kites turn fast."
Status- Not mine. My 12 meter Flysurfer Speed 2 foil kite turns at about the same speed as my 14 meter inflatable kite, if not slightly slower. When I have to turn the kite for jumps and transitions I need to plan ahead and get the timing right so I don't sink while waiting for the kite to turn. At least the bar pressure required to turn the kite is relatively light.

Claim #6- "Foil kites are safe and easy, especially for self-launching and landing"
Status- Mostly false. It's easy to self-launch a foil kite in most winds, and it's easy to self-land a foil kite in light wind, but it's extremely sketchy to self-land a foil kite in strong wind. Also, because of their powerful, lofty pull, their propensity to fold, tangle, and re-power in gusts and wind shifts, mediocre de-power systems, and their sometimes sluggish steering responses, they probably increase you're likelihood of having a serious accident. I chose not to fly my inflatable kite in wind over 20 mph, and I'll definitely excercise the same caution with my foil kite.

Conclusion- Foil kites may be better now than when they were first invented, and maybe even a little better than my 2-year old Flysurfer Speed 2, but they still have a long way to go before they are as safe, convenient, and dependable as inflatable kites for use on the water by average kiters. I would say that at this point in time, foil kites are most appropriate for good, technically-minded kiters who rarely crash the kite and who sail "door" style twintips close to shore in flat, shallow water and steady, light to moderate winds.

Rankos pūslėtos, veidai prakaituoti

2010-08-10T16:03:00.002+03:00

Sykium jau šimtaspenkiasdešimttrys metai kaip nepučia ir jei jau ne plaukt, tai bent pablevyzgot ta tema noras išlikęs, tai padarykime gi rubriką "Plaukimo margumynai" :)
Šito posto margumynas bus: Kodėl gi mums "krenta" rankos. Šiuo atveju net ne apie pūsles, o apie tai, kad jas greitai "atjungia" taip, kad spėkos im stigti ir dvasia apsnūsta. Postas įtakotas paskutinio plaukimo Ventainėj, kai kolegoms jau "krito" rankos :)
Iškart perspėju, kad į jokius ten guru nepretenduoju, bet pabandysiu papostringaut apie savo patyrimus, o toliau, diskusijose, gal ir tiesa užgims.
Pats pirmiausias dalykas, kurį jau kiek pramokęs plaukt suvokiau kaip esminę "krentančių" rankų priežastį, buvo trapkilpių pozicija. Yra daug interneto prirašyta apie tai kur ir kaip turi stovėt kilpos, bet neginčytina tiesa yra viena. Jos turi būti VIETOJE. Šiuo atveju net kilpų ilgis ne taip svarbu.
O kaip tą VIETĄ atrasti? Vieni sako, kad pradžiai reikia dėti kilpas per 5 kumščius nuo giko galvos (burėm iki 7 kv.), kiti sako, kad galinė kilpa gula ties trečdaliu burės, bet visi sutinka, kad čia tik pradinis orientyras ir tikslesnis derinimas turėtų būti daromas ant vandens. Aš pats pagal rekomendacijas trapkilpes dedu per kumščio plotį. Plačiau nebandžiau, o jei siauriau, tai gaunas kiek jautresnė burė ir reikia tiksliau kilpas pastatyt.
Esminė klaida, kurią anksčiau darydavau buvo ta, kad kilpas derindavau negliso sąlygomis arba taip, kad būtų patogu užsikabinus išglisuot. Bet gi išglisuodamas burės pilnai neužtrauki, o ir dažną sykį kiek pavėjui pasileidi. Tuomet nutinka, kad sustojus į kojakilpes ir užtraukus burę smarkiai lupa galinę ranką (vėjas atidarinėja burę). Toks jausmas, kad papildomai truktelėjus galine ranka įsijungia turbina burėj. Žiauriai nepatopu, lėkti norisi, tada priekine ranka stumi stiebą pirmyn, galine trauki į save, persikreipęs ir išsikėtojęs imituoji plaukimą (dar tuo pačiu gerokai mindamas galine koja ant lentos galo ir jį nepelnytai skandindamas) ir po kelių halsų nukoręs rankas gaudai kvapą.
O tereikia per keletą centimetrų stumtelėti kilpas atgal (dažniausiai). Tada burę užtraukinėji nebe rankom, o savo mėsą kabindamas per trapeciją. Stovėsena pasitaiso, rankos atsipalaiduoja ir plaukimas pasidaro lengvas ir malonus :) Tikrai nesunku pajust kada jau gerai.
Niuansas toks, kad bent jau mano turimų bekemberinių burių traukos centras priklausomai nuo vėjo stiprumo (ir takelavimo) mėgsta truputį "vaikščioti" pirmyn/atgal. Nežinau, gal kemberinėm burėm taip ir nebūna. Taigi va. Trapkilpes pasitikrinu ir šiek tiek pasireguliuoju praktiškai kaskart vos išplaukęs.
Dar rankos "krenta" kai vėjas jau perstiprus burei. Man atrodo priežastis aiški. Neužtraukta burė. Ji gali būt neužtraukta arba dėl to, kad vėjo jau žiauriai perdaug ir fiziškai nebepajėgi, arba tiesiog jau būna baisu tatai daryti. Čiopas siaubingai krato, atrodo, kad ir taip jau leki nežmoniškai greitai ar panašiai. Tada plauki stačias ant lentos praverta bure, o per ištiestas kojas čiopas dar įnirtingiau stengiasi tave nukratyti (amortikai tai neveikia). Čia reiktų pažymėti, kad sukandus dantis ir vistik užtraukus tą velnio burę ir per trapę prispaudus lentos nosį prie vandens, plaukimas vėl susitvarko, atsiranda laisvumo kojose čiopui "virškinti". Tada jau vargsta kitos kūno vietos :) Iki kito gūsio kol vėl "išlupa" iš stovėsenos :)
Įvairovės dėlei dar paminėsiu neteisingą burės takelavimą. Kai aš savo burę "susitakeluodavau" stipriam vėjui prilupdamas per visus galus, gaudavau plokščią fanieros lapą, kuris makaluodavosi kaip jam patinka tasydamas mane paskui.
Taigi jei sekantį kartą plaukiant vargs rankos, pabandykit pagalvoti kodėl laikotės įsikibę į giką.

Pabėriau abu savo centus :)

Dusia Beach Party

2010-07-27T22:48:00.000+03:00

Visai netikėtai pavyko sudalyvauti Dusios Beach Party organizuotoje www.prakaituok.lt chebros.

Nesu buvęs prie Dusios, tad labai knietėjo pažiūrėti apie ką šis ežeras. Taip pat turėjau slaptą viltį pasimokyti kaituoti. Visgi mašina pilna kaitiorų ;-)

Pirmasis įspūdis - ežeras normaliai didelis. Ekvatorija pati ta. Ir vietos pilna ir nėra bauginančiai didelė.

Apsistojom prie piliakalnio, ežero šiaurės vakaruose.
Vaizdas:

Burlentėm krantas normalus. Yra pievelė iš/susitakelavimui, pavėsinė, kiti patobulinimai. Kaitams ten sunkiau - medžiai.

Pūtė gana keistas vėjas. Įtariau kad net neverta 9kės takeluotis. Brizas ir vanduo nežadėjo nieko įdomaus.
Bet po kelių valandų jau plaukiojau pilnai apkrauta dičke. Vėjo ruožas ėjo per patį ežero vidurį. Nors neplatus, bet sustiprėjimas leisdavo pasimėgauti nuostabiu glisu. Visgi devinkės high-end'as skurdokas, Tik kiek per daug ir iškarto prisikakojusio stovėsena...

Vanduo skaidrus, šiltas. Visiški Hawaii.

Po poros valandų vėjas kiek prisėdo ir jau nebebuvo įdomu gaudyti gūsius. Išlipau ir pradėjau kaulyti, kad pamokintų kaituoti.

Bet kol susiruošėm, vėjas visai nurimo ir net pabodydraginti negavau.

Vakarop pasidarėm labai smagią Beach Party. Daug senų ir naujų pažįstamų.

Kitą dieną visi buvo normaliai trinktelėti pachmelo ir/ar karštos nakties. Mėgavomės Dusios grožybėm 0-2 m/s ritmu.

Ačiū Šarui už invitation'ą ir nuotraukas.

1/2 happy faces

2010-07-19T15:53:00.000+03:00

Žvaigždės visaip kaip norėjo mus įspėti, kad nieko gero nelauk iš ateinančios kelionė. Kondicionieriaus mašinoje nėra, traukės baladojasi lyg traukiniu važiuotum, keturi žmonės mašinoje, žudantis karštis, pasibaigusios linzės... Visko ir neišvardinsi. Bet su žmogum jau taip yra, kad jei jau labai nori, tai ir gaunasi.
Taigi išsprendus tik linzių pasipildymo problemą, susikrovėm daiktų kaip į savaitės kelionę.
Į pavakarę atvykus gavome keturvietį kambariuką, su dviem normaliom tachtom, viena sulankstoma, o kita šiaip maža lovele. Tokios pionierių stovyklos sąlygos, bet vis geriau nei palapinė.
Tik sutemus gavome progos išsikepti mėsgalius, alaus paragauti ir su burlentininkais pabendrauti. Jei ne uodų desantas, vakaras būtų idealus. Ne šalta, vėjo 0, gera kompanija ir marios.
Tokios idilės nepraleido progos aplankyti ir vairų dvasios. Virš vairų kapinių (prie molo) jos meilei raibuliavo savotiškai balta šviesa. Jokioje kitoje marių vietoje tokio išskirtinio raibuliavimo nepamatysi. Už debošetų ir selectų dvasias taureles pakelėm.
Ryte daugumą keliauninkų apėmė dvilypis jausmas. Pirmasis – labai būtų gerai dar pamiegoti, nes galvą sopa. Antrasis – reikia staigiai keltis nes jau pučia. Žadėjo pradėti nuo 15-16os pūsti, o pučia jau nuo 10os. Greitaeigiai pusryčiai ir į trasą. Aš su Krrukiu, Mindaugu čia pat. O pora kaitiorų į Svencelę.
Pirma burė 7,8. Aš jos nelabai mėgstu. Ji kažkokia įnoringa. Nelabai traukia ir viršų tampo. Bet 6kei dar nepūtė, tad nebuvo kur dingt.
Sąlygos puikios. Vėjo užtektinai, jis net ganėtinai stabilus. Nėra plaktukų ar nurimimų. Po tokios ilgos pertraukos nelabai drąsu, bet greitai viskas susistato į vietas. Visgi Ventainė nėra labai jau lengva. Bangelės nors nedidelės, bet yra ir labai gražiai neatsistosi. Reikia ir amortikais bangas sugėrinėti, ir vėjo perteklių kartais nuleisti. Toks 4D varymas ;-) bet tikrai skųstis neturiu ko. Viskas puikiai.
Deja užlijo lietus. Tropinis. Man su linzėm nemalonu mirkti. Lyg neužtenka purslų nuo kulno ir šiaip maudynių. Didijį lietų praleidau ant kranto. Tuom sykiu ir kaitiorai grįžo nes Svencelėje lijo didesniais kiekiais ir non stop.
Po lietaus atėjo sustiprėjęs vėjas ir neįtikėtina, bet nepatingėjau persitakeluoti į 6,5. Variau kol kairė ranka nieko nebenulaikė. Jaučiu kad kiek per daug gale trapkilpė nustumta buvo. Bala žino. GTX‘as visgi gera burė. Smagiai stabili.
Atidirbinėjau deep beach startą. Ir galiu pasidžiaugti kad jau pakankamai gerai gaunasi. Kai vėjo netrūksta tai ir lengviau.
Dienelę netikėtai gavosi kaip pasakoje. Labai puiki. Dar noriu (neskaitant alergijos ateinančiom dviem dienom).

Numalšinom alkį

2010-07-19T10:03:00.004+03:00

Kažko maudžia raumenis ... Galvoj kažkaip tuščia, ausyse vis dar švilpia vėjas, o veide dar jaučiasi riebių lietaus lašų įspaudai.
Užsitęsęs badmetis sekmadienį į Venteinę suginė beveik visus. Pieva nuklota burėmis, po šimtą metų nematyti veidai, vanduo verda.
Iš pat ryto vėjas po truputį įsipūtinėjo. Buvo geros sąlygos didesnėms burėms. Tuo tarpu aš pats iškart pasiėmiau 5.7. Nenuostabu, kad kiek trūko. Kantrybė trūko irgi, tad buvo sutakeluota 6.8, su kuria jau buvo galima komfortiškai plaukti.
Ačiū Fujin'ui tai truko neilgai :) Vėjas sustiprėjo ir viskas stojosi į savo vietas. 5.7 komfortiškos sąlygos, chaotiškas, bet nepiktas čiopas vietomis susiformuojanti nedicka bangelė, nuo kurios galima mėgint atsispirti.
Tad mes, iškankinti bado, ir plaukėm. Su Mindaugu draugiškai lakstėm nekreipdami dėmesio, kad lietaus lašai taikosi išmušt akį :) Mulia į tai dėmesį atkreipė, tad per lietų plaukt kategoriškai atsisakė :)
Mindaugas praktikavosi startuot iš giliai (taip toli, kad nesiektume dugno nenuplaukėm :). Ir jei pradžioj jį vos užlipus vis išversdavo į priekį, po nedidelių korekcijų jam jau puikiai sekės.
Pastebėjau, kad mano dešinys halsas aiškiai dominuojantis. Na ne tai, kad kairiu nepaplaukiu, bet dešiniu jaučiuosi gerokai drąsiau. Ar pašokt ar bandyt suktis dešiniu daugiau kontrolės ir laisvumo, o ir čiopas sukantis nenukrato kaip kad kairiuoju. Tiesa rezultato (pilno posūkio glise) taip ir nepasiekiau. Bet aš ir toliau stengsiuosi :)
Jau kartais pavyksta pašokti. Neaukštai. Užtat kontroliuojamai :) O jei pataikau laiku atsispirti nuo bangelės tai ir visai maloniai mesteli į orą.
Paskui užpylė lietus, pradėjo žaibuoti, tad pasidarėm pertrauką, papietavom ir, sulaukę Rimvio, vėl susimerkėm vandenin.
Fujin'as atseikėjo ir dar pridėjo. Atrodo vėjas dar pastiprėjo, vietomis ir 5.7 sunku nulaikyt būdavo, o čiopas pasidarė piktas, chaotiškas ir kratantis. Bet kiek prasiplaukus pavyko prie jo prisitaikyti.
Šiuokart jau plaukėm visi kartu vienas kitą pagainiodami ar šiaip važiuodami šalia. Prieš porą metų tai atrodė gan sudėtinga, nes tai vienas neišglisuodavo, tai kitas nesustartuoja, trečias gi kampo į vėją neišlaiko ir taip išsibarstydavom. Vakar gi visai neblogai sekės "susirikiuot". Taip ir tramvajinom. Čiūžt ir leki, paskui strykt, šlept (nepavykęs šiuoliukas), šlept, gazas dugnas, čiūūūžt į posūkį ir didelis pūkšt :) O tada atgal vėl taip pat :)
Rimvi, plaukiant paskui tave man pasirodė, kad tu per stačiai ant lentos stovi, o sprendžiant iš vargstančių rankų ir to, kad periodiškai atsikabina trapecija, tai panašu, kad perdaug giką rankom laikai ir per mažai į trapę kabiniesi. Atsipalaiduok :)
Mulia, galbūt dėl nesureguliuotų trapvirvių, irgi rankas pametė (gal pats papasakos kaip sekės, nes su juo vandeny susitikau bene mažiausiai :). O ir laikas buvo pakuotis namo ... Nors dar visai norėjosi pralėkt. Žodžiu apturėjom puikias sąlygas, gerą kompaniją ir gero laiko ant vandens ir šalia jo. Ir, kas man asmeniškai svarbu, jokio mėšlungio! :)
Be visa ko dar atradome atradimą :) Kaitus transportuot gerokai lengviau, bet užtai su burlente plaukti galima :D

Ventainėje 05/29

2010-05-30T22:07:00.002+03:00

Desperate time desperate means…
Norėčiau parašyti, kad Ventė labai toli ir panašiai, bet realiai taip nėra. Penktadienį po darbų nulėkti iki “Ventainės” nėra jau taip toli kaip atrodo. Gerai kad yra viešbutukas, kuriame galima ramiai pamiegoti po darbo savaitės. Gerai, kad yra restoranas kuriame po saldaus miego galima papusryčiauti. Žinoma, tame restorane nėra jokio supratimo apie kokybės valdymą ir procesų organizavimą what so ever. Man kiaušinienę nešė 1h20min. Kolegom latviam kavą ~1h30 min. Užsakymų priėmimo chaosas jų pildymas ir nešiojimas yra tapatus Brauno judėjimui.
Bet apie malonius dalykus…
Vakaras buvo nuostabus. Nė vėjuko, muzikytė, tarptautinė chebra, sardelkos, alutis, video instaliacijos. Super.

Latvius reiktų paminėti atskirai. Prabangiausi džipai su vardiniai numeriais (skaičiai – burių Nr). Naujausios lentos bei burės. Žodžiu – auksiniai berniukai.
Po nelemtos kiaušinienės, kuri priedo buvo dar ir ne ta kurią užsakiau, oras buvo nuostabus. ~8-9 m/s saulė.

Susitakelavau 6,5 GTX’ą, užsidėjau 40cm peleką ir į vandenį. Ir šuds gavos. Šiek tiek trūksta iki normalaus gliso, o kai gūsis ištraukia paplaukiu 50 metrų ir stop. Prasimurkdžiau porą halsų, pasitvarkiau burę bet nepadėjo niekas. Pasikeičiau peleką į 48cm ir iš karto viskas geriau. Į glisą ištraukia ir iš jo neiškrentu. Marių bangos ne liurbiams. Jei tik 1cm ne ten trapės sureguliuotos – ate rankom. Tai kol atsireguliavau nusilesiau negyvai. Bet su skania sriuba nuotaika pagerėjo. Dar valandėlė kovos ir užteko.
Nei posūkiai nei vandens startai nesigavo kaip galima būtų norėti. Fizinis pairengimas tragiškas. Visi raumenys skauda. Gerai, kad bent kojos laikė…
Sumišimas dūšioje paliko. Jei Ventėje prie kiek didesnio vėjo čiopas priverčia kovoti o ne mėgautis tai kam tas reikalinga? Jei mažas vėjas tai kam ta Ventė.
Prie laužo vyrai juokavo, kad kaitas tinginiams. Gal visgi aš per didelis tinginys burlentei? Reiks pamąstyti ta linkme.

Desertinis pasiplaukiojimas.

2010-05-04T09:08:00.002+03:00

O desertinis jis todėl, kad vėjo buvo atriekta lygiai tiek kiek žmogus gali norėti. Labai stabiliai, labai tinkamo stiprumo, negūsiuota. Gyvenk ir žvenk.
Dislokacijos vieta - Dreverna. Laikas - šeštadienio pirma dienos pusė.
Vos tik atvykus pasimatuojam. Rodo 9-10. Džiugiai griebiu 5.7 XD. Pabandžius plaukt paaiškėja, kad nedaug, bet trūksta. Mat kol susipakuojam pasilpnėja ir lieka stabilūs 7-8 m/s. Reikia pumpuotis, krist pavėjui. Tam kiek gaila laiko, tad negalvodamas imu 6.8. O jai jau pati mėsytė. Rimvis dieną pradeda su testiniu X-TypeII 6.4. Ir jam jau užtenka normaliai.
Plaukiam ilgais halsais kiek aukščiau, kad nesimaišytume su kaitais ir neartume pelekais dugno.
Praplaukiam kelis kartus pirmyn atgal. Pasimatuojam su Rimviu greičiu. Čia pastebiu Rimvio SL'o privalumus. Nesmarkiai, bet jis greitesnis. Nu ir bala jo nematė :)
Imu ant testo juodą velnią (Exocet SL Warp 78). Į Rimvio kilpas įlipt nėra paprasta. Bruki bruki koją, o paskui ištraukt neišeina :) Jau buvau pamiršęs kaip ten reikia abiem kojom į bortą įsiremt, burę užsidaryt :) Lenta lekia pakankamai greit, kyla puikiai, labai komfortiška plaukti bent jau kol vanduo lygus. Overall puiki lentutė, bet aš vis tiek nuo jos dar kokį 10 cm nurėžčiau :D
Kiek prasiplaukus grįžta mintis: "Na kur aš ten viską pernai palikau? Aaaa! Suktis pavėjui ir šokti oran." Tai daugmaž tatai ir bandau daryt visą laiką.
Sukimasis pavėjui reikalauja mentalinio pasiruošimo. Posūkio metu galvot jau nėra kada, tad bent aš prieš pat sukdamasis galvoj permetu ką dabar darysiu. Per mažas greitis - fail, neužtrauki galinės rankos - fail, neatitrauki galinės rankos prieš posūkį atgal (lygu neužtrauktai galinei) - fail. Čia tie fail'ai, kuriuos suprantu, sukontroliuoju ir gebu pasitaisyt. O toliau seka kiek mistiniai dalykai. Čiuožiam, jau pasisuku pavėjui ir tuomet man gaunasi, kad esu labai arti rig'o ir labai mažai erdvės perėjimui į kitą pusę bei rigo vertimui. Bet pavyksta pracarvinti beveik 180 laipsnių. Jei kažkaip bandau atsitraukt atgal, tai pagaunu save stovintį kaip stulpas ant lentos galo, krenta greitis, rigas daros sunkus, verčiamo nesugraibau. Kažkur gliukas sistemoj. Reikės padabot Guy Cribb'o filmuką ir bandyt toliau.
Chop hop (arba tiksliau pop the board). Protingi žmonės sako, kad reik mint galine koja ir kelt rig'ą priekine ranka. Aišku viena. Tame reikale yra svarbiausia viską daryt laiku (puikiai tinka angelskas išsireiškimas "timing"). Smarkiau pamynus lenta šoka, bet rezultatai būna įvairūs. Būna, kad plekšteli tik lentos galu, kartais pavyksta smagiai visą lentą iškelt į orą. O dar buvo, kad gaudžiau čiopą ir neatsikabinau trapės. Visai smagiai pakilau ... Visai smagiai lentos nosis panėrė ir dar smagiau padariau tekšt kažkur per priekį. Rimvis, sakė paskui mane plaukt yra gražu :D Nepasakysiu, kad nesmagiai gavos :) Žodžiu kol kas man sunkoka iškelt lentos nosį. Gal permažai ar nelaiku rig'ą keliu aukštyn.
Tiesa dar vieną smagų pliaukštelėjimą apturėjau grįždamas krantan. Vairiukas mano gan trumpas, tai primetu, kad turėčiau priglisuoti visai priepat. Deja užvažiavau kiek perarti kranto, pelekas į dumblą, aš paskui jį. Tarp dantų girgždą, triusikuose smėlis, BATAS ant pirštų galų laikos :D Žodžiu kad jau baigiau plaukt, tai ir nusiaviau tuo pačiu. Gerai, kad visi rakandai ir kaulai sveiki.
Galiausiai vėjas pradėjo silpt, pasidarė sunkoka išglisuot, tad nešėm gėrio išlepintus ir nuvargintus kūnus krantan pakuotis.
Nemalonioji dalis .... Vėl b(@&*%^(* tas mėšlungis ... Magnį gal 2 savaites prieš tai rijau ir vis tiek galiausiai kai susuko blauzdą, tai inkšdamas tupėjau lentą apsikabinęs. Dabar ryju Diasporalį toliau ... Dažniausiai tatai pastebima dienos antroj pusėj. Jau kiek nuvargus ir darant kažkokį veiksmą, kur momentiškai smarkiai įtempiamas tas raumuo. Pvz. vandens starto metu kišant lentą po savim, pirštų galais stipriai stumiant lentą pirmyn, šįkart sukantis spaudžiant pavėjinį bortą. Gal kas žinot kokių kitų vaistų? Gal tiesiog reik tuos raumenis gerokai įdarbint kol neplauki kad apsiprastų su krūviais?
Reziumuojant labai smagus pasiplaukiojimas su labai smagiu vėju, be didelių stresų ir bandymais pasimokyt. Tik gaila, kad tos sąlygos šiai dienai kiek per toli nuo namų ...

Sezono atidarymas pagal Warp

2010-04-19T11:07:00.002+03:00

Šeštadienį pagaliau sezoną atidariau ir aš. Panašiai, kaip pernai – pievose balandžio viduryje. Prognozės savaitgaliui visą savaitę buvo palankios, tik temperatūra svyruodavo nuo + 3c iki +15c. Realybėje buvo per vidurį, bet vėjas irgi keitėsi kaip prognozės – nuo kokių 3ms iki gūsiuose ~10ms.

Realiai reikėjo plaukti su 9ke, bet kadangi pirmas kartas, pirmą kartą su nauja lenta, nusprendžiau "ramiai" apšilti – sutakelavau gerai pažįstamą 7.5. Iš pradžių neužteko, po to užteko, po to gal netgi daugoka buvo, po to vėl neužteko, po to papūtė ir užteko, po to vėl išjungė. Kūnui buvo šilta, bet rankos vis tik šalo. Kartkartėmis netgi labai šalo – buvo porą kartų į krantą grįžau su kažkokiu keistu jasmu pirštuose – beveik nejaučiu nieko, bet vieną kitą pirštą l. skauda. Bet atsišildai ir galima toliau plaukt ir maudytis (tikrai daug maudžiausi). Taigi, su Krrukiu dieną užskaitėme, nors gliso nedaug buvo. Bet nieko – šįkart mes neišrankūs buvome.

Aišku esminis plaukimo potyris buvo naujoji lenta Warp SL 128. Potyris naujas. Kai papūtė pasijaučiau kaip ant neišjodinėto mustango (arklio, o ne burlentės). Lekia pašėlusiai greitai (ar bent jau taip man atrodė), o va kontrolės arti nulio. Po keletos glisų pradėjo atsirasdinėti lašelis kontrolės, bet iki komforto dar labai toli. Aišku, kad šį sezoną vėl reikės plaukiant modifikuoti galinės kojos spaudimą – pagavau spinautą su maža bure ir dideliu vairu. Labai šokinėjo priekis net per nedickas bangeles – reikės modifikuoti stovėseną, spaudimą ir t.t. Bet vat greičio pojūtis buvo didelis – dabar reikia išjodinėti, susidraugauti su naujuoju žirgu. Nors pirma užduotis, tai pramokti apsisukti bent jau prieš vėją negriuvinėjant J Pradžioje tas sekėsi gal 50%, o į dienos pabaigą buvo regresas.. Priekis skęsta, kaip ir priklauso slalomui, bet gal kiek mažiau nei pas Mulia XF. Nieko – pramoksiu.

Cervinia/ Zermatt 2010

2010-03-30T18:04:00.005+03:00

Šio sezono žiema gavosi kiek ištempta. Dėl įvairių šeimyninių logistinių niuansų. Kai kovo pabaigoje vieni iš blogo skaitytojų jau buvo po keliskart pabuvoję kalnuose, kiti jau grįžę iš šiltųjų kraštų buriavimų, susiruošėme į kalnus ir aš su Lina.

Planuojantis galvojau, kad vėlyvą kovą reikia važiuoti ten, kur aukštai. Na, kad jeigu ką, sniego nepritrūktų. Vaizduotė sustojo ties vienu aukščiausių Europos regionų – Zermatt/Cervinia (max 3.8, realiai 3.5-2.0 km). Zermatt‘e buvome vasarą prieš ~1.5 metų – patiko vaizdai, kalnai, aukščiai, šveicarų karvės. Šįkart, pagrinde dėl kainų skirtumų pasirinkome Itališkąją pusę apgyvenimui – Cervinia (~2000m), o tiksliau žemiau esantį kaimą Valtournenche (~1500m).

Kelionė lėktuvu į Milaną per Prahą, su itin trumpu persėdomu (teoriškai 30min, praktiškai 15min) įvyko itin sklandžiai. Na gal tik truputį nuotaiką pablogino aeoruoste čekų reikalavimas susimokėti už slides 10eur. Aišku ne 200lt, bet vis tiek.. Pasirodo bagažo taisyklėse parašyta, kad slides ir kitą sport-stuffą galima vežti be papildomų mokesčių, jei tai neviršyja bendro svorio limito. Vis tik kitame punkte parašyta, kad už nestandartinių išmatavimų bagažą reikia atkato 10eur. Suprask, jei tavo slidės/SB/kaitas/burlentė telpa į standartinį čemodaną, tada vežk. O jei ne – tai 10eur. Whatever.

Milane gavome senai norėtą kibiriuką – Lancia Y. Tokia mažulė juokinga. Vos tilpome su visa savo manta, bet tilpome. Valtournenche yra itin paprastai pasiekima - ~170km autostrada ir ~20km kalnų keliuku. No stress. Cervinia būtų dar ~10km aukštyn į kalną. Ten galbūt buvę „linksmiau“, ba Lancia be abejo apmauta vasarinėmis padangomis. Na bet Valournenche‘ėje sniego minimaliai, pylė lietus.

Pirmos dienos rytas atrodė niūrokai – pila lietus, apsiniaukę. Bet pakilus keltuvu į 2.2km lietaus nebuvo, lengvas sniegelis. O štai pakilus į 3.5km aukštį pamatėme, kad Zermatt pusėje jau saulėta. Puikumėlis. Tiesa pasakius klimatiškai - geografiškai Zermatt/Cervinia labai įdomi vieta – jei vienoje pusėje dubakas, tai kitoje pusėje visai nemenka tikimybė, kad bus geras oras. Nors realiai tai skiria tik viena kalnų grandinė. Taip ir būdavo praktiškai 3-4 dienas. Nors Zermatt pusėjė vis tik dažniau būdavo geras oras. Gers aukštis lėmė gerą trasų kokybę aukštoje altitudėje (>2.5-3km). Žemiau, ypač į dienos pabaigą, ypač ten, kur daugiau žmonių, naturlich susidarydavo košia-mogulas.

Italijos pusėje trasos tik mėlynai raudonos. Juodų nepastebėta. Ypač Valtournenche dalyje yra keletas puikuminių raudonų. Idant ten žmonių mažai, tai galima smagiai pa-speedinti. Aplamai Italijos pusėje žmonių ant trasų daug mažiau nei Šveicarijos. Turbūt dėl to, kad Zermatt vs. Cervinia/Valtournenche yra maždaug kaip Palanga vs. Šventoji masteliu ~5:1.

Šveicarijos pusės ypatumas (mano akimis) – nu laaabai keistai įvairi keltuvu sistema. Pradedant tradiciniais bugeliai, kėdutėmis, kapsulėmis baigiant „troleibusais“, normaliausiu traukiniu einančiu iki 3km, „metro-požeminiu-funikulieriumi“. Nemažai „troleibusų“ tipo keltuvų, kurie kelia greitai, bet retai – reikia ilgai laukti, stovėti važiuojant. Vis tik minkštos kėdutės yra man da-best. Dar Šveicarijoje gerokai labiau ledinės (tikrąja to žodžio prasme) trasos. Matyt yra gerai užvaryta dirbtinio sniego ir pripresuota retrakais. Užtat gal mažiau mogulai popiet darosi. Bet aš irgi vietomis jausdavausi kaip karvė ant ledo, netgi su reisiniais Rossignol. Nežinau, kokie mūsų snowbordistų skillsai po šio sezono, bet įtariu ten linksma būtų.

Pats smagumas buvo trečią dieną – vienintelė diena, kai giedras dangus buvo visur ir visą dieną. Apturėjome nerealią ski-safari dieną. Nuvažiavom nuo Valtournenche iki tolimiausio Zermatto galo, aplankant ~6 viršūnes virš 3km. Buvo tikrai labai smagu, daug gerų vaizdų, trasų ir t.t. Praktiškai tą dieną pajutome visą regiono jėgą ir smagumą. Na vis tik mokant 250eur už keltuvus turi būti kažkas tokio ;)

Nuo ketvirtos dienos orai pradėjo prastėti. Italijoje susiniaukė, tai nuvarėm į Zermatto pusę. Ten saulė, bet kyla vėjas. Kažkiek paslidinėjome ir nusprendėme, kad turbūt jau reikia varyti į savo kalno pusę, nes neramu ar neuždarys dėl vėjo keltuvų per viršų. Įstrigti Zermatte būtų baisingai nepatogu – reiktų arba nakvoti ir laukti rytojaus geresnių orų (gal), arba važiuoti traukiniais/autobusais aplink Alpes kokius 500 km lanką. Neviliojanti perspektyva ir nusprendėm jau varyt atgal. Deja kylant kapsuliniu keltuvu stojom. Kabėjom gal pusvalandį, kol nurimo gūsiai ir mus pakėlė iki tarpinės stoties. Visa laimė , kad aukštyn connection veikė ir grįžom į savo pusę. Man atrodo, kad jei yra tikimybė , kad bus žopa, tai jie connection iš viso neatidaro tarp CH/IT. Taip ir buvo penktą –šeštą dienomis. Pagal webcamus žopa buvo visur, dafiga keltuvų neveikė. Bandėm naują sporto rūšį – povandeninis offpiste ant trasų  Povandeninis ba jausmas, kaip kad nardytum su maske lietuviškame ežere, kur matomumas keli metrai. Snigo tiek, kad lengvas offpistukas formavosi ant trasų. Šiaip minkšta važiuot, dzin kas po kojomis, bet po keletos valandų realiai bloga pasidaro. Matyt vestibiuliarinio aparato kantrybė baigiasi. Grapa/alus/gluhwein neypatinga padeda.

Mano asmeninės išvados apie Cervinia/Zermatt ir šią kelionę:
- žiemą (ne pavasarį) ten labai didelė tikimybė, kad bus žopa. Aukščiai dideli, vėjai pučia, šalčiai irgi gali būti dideli. Aišku jei slidinėji ant apatinių trasų, tai dzin. Bet tada nėr ten ko važiuot.
- Zermatt pusėje saulės daugiau. Bet kartais būna, kad Zermatt susiniaukia, o Cervinia šviečia. Priklauso nuo vėjo krypties.
- Trasos dauguma lengvos, juodų beveik nėra.
- Offpistui vietų dafiga. Ir kadangi ten turbūt dažnai sninga, tai gerai refreshina sniegą. Tiesa egzotiškosios Zermatto offpistui dedikuotos „trasos“ yra nelyginamo mogulo pragarai. Nekilo mintis ten leistis.
- Norint pajusti visą regiono kaifą be abejo reikia nemažai keliauti. Vaizdai, Matterhorn‘as nuostabūs. Ir jausmas puikus.
- Keltuvai brangiausi pasaulyje (turbūt), gyvenimas Italijoje normalus, kainos ant kalno normalios. Daugmaž tiek kiek visur. Ir Šveicarijos pusėje Gulaschsuppe tikrai ne brangiau, bet daugiau įpila ;)
- Linos Nordica Victory slidės laikė puikiai. Važiavo ir per ledą ne ką blogiau nei mano reisinės, ir per košę, ir per lengvą powderiuką  Manau Do K2 bus panašiai.
- Mano slidžių kombinaciją irgi pavyko sėkmingai išnaudoti. Speedui, ledui, kelionėms Rossignol, rūkui, ofpistui, košei – Big Trouble

Tai va taip ir pabaigėm šį sezoną.

Na, o dabar dar ir skanioji dalis – šįkart lepinomės itališku maistu viešbutyje be jokių buitinių rūpesčių. Mmmmm niam niam – daržovės, pasta, sriubos, mėsos, desertai,vynas. Tikrai jaučiuosi skaniai ir įvairiapusiškai pavalgęs šioje kelionėje :) Skanaus !

2010ų sezono atidarymas

2010-03-27T20:57:00.002+02:00

Betonke iš tiesų ne betonkė o pliurziankė.

Saulutei pašvietus, vėjui papūtus susidėjom mantą į mašiniuką ir aplankėm betonkę. Oras nuostabus sezono pradžiai. Giminės burlentajai nuo 9kių pereidinėjo prie 7kių. Tad ir aš susitakelavau 7,5 simmerį 2XC.

Šiaip, pirmas plaukimas dažnai būna neramus. Kaip ten reikia kur koją dėti, kur rankas kišti, šalta, nesinori maudytis… Bet atsistojus ant lentos viskas atsigamina, širdies ritmas aprimsta.

Sekėsi sakyčiau “kaip visada” Baigiu galutinai pasipiktinti 2XC trauka. Man net nekildavo mintis pradėti pumpuoti į glisą, o Krrukis jau lekia nerealiu greičiu pro šoną. Nurašiau ant neprisiminimo kaip reikia takeluoti. Pertempiau per giką. Kai atleidau tai ji pasidarė labai nervuota. Jėgos nėra, bet pilvas yra tai ir taso pirmyn atgal. Kai prisimenu 6,5 GTX’ą (ok, prie didesnio vėjo) kokią jis trauką ir stabilumą turi, kyla noras mesti 7,5 ir 9ys ir įsigyti normalų 8,5 GTXą.

Visgi porą halsų padariau glise. Gal net tris ;-) Trys halsai ir vienas alaus – va čia tai kaifas. Sėdi ant mašinos bagažniko, deginies, gera gera…

Mašina betonkės prieigose jau atvažiavę įklampinom į vagą. Galvojom išstumsim. Deja – palijo. Be Ernesto Toyotos džipo 4WD ir vse dela niekaip. Jis kokias tris keturias mašinas ištampė iš tos pliurzės. Didelis jam dėkui, ir lenkiamės žemai prieš 4 varomus…

Daug burlentajų sėdo, daug jų vienas kitą traukė

O mūsų drabužius reikėjo iš karto utilizuoti

Žodžiu, gavom saulės ir lietaus, pūtės ir nepūtės, šalčio ir šilumos. Diena pats tas smegenų kalkių pravalymui. Laukiam kitų savaitgalių.

Įrašas dedikuotas kalnų slidininkui RS!

Trys dienos Jasnoj

2010-03-15T13:34:00.003+02:00

Pažymint 20 Lietuvos nepriklausomybės metines, beigi ta pačia proga siekiant užpildyti spragą išsilavinime nusprendėme šturmuoti Jasną (SK).
Po ilgų organizacinių perturbacijų, svarstymų ir derinimų vistik gražų kovo 10 d. rytą startavome į pietus. Kelionė nusisekė puikiai, Mulios Renukas patikimai stovėjo ant lenkišo kelio tad ir 16 val. kelionė kažkaip neprailgo.
Nuvykę apsistojom Pension Limba. Visą pensioną sudaro 3 pastatai. Numeriai buvo erdvesni nei tikėjomės. Mūsų 3 žmonių šeima įsikūrė viename, o Darių palikome viena su savimi kitame. Tiesa su galimybe parsivesti net dvi! slovakes (užbėgdamas įvykiams už akių raportuosiu, kad jis tuo nepasinaudojo):D Jei nekreipti dėmesio į krentančią durų rankeną, iš kažkur vonioje ant grindų besikaupiantį vandenį ir kartkartėm dingstantį karštą vandenį duše, sakyčiau kad sąlygos neprastos. Pagrindiniame name yra jauki lounge zona su nemokamu internetu, paslaugiu aptarnaujančiu personalu ir spragsinčiu židiniu. Tenpat galima užsisakyti pusryčius ir vakarienę (vakarienę reikia užsakinėti iš anksto, nes ją tiekia dėdė iš išorės). Maistas paprastas, bet skanus. Ir, kas gan svarbu, jo daug :D
Aš pats tai kelionei kėliau kelis tikslus. Pagainioti sūnų po kalnus taip užtvirtinant itališkos mokyklos pamokas, parinkti žmonai slides ir pačiuožti kažkur už trasų. Ir, žinoma, "turėti gerą laiką" :)
Pirmoji diena. Važiuojame prie keltuvų, perkame ski pasus (tuo tarpu Darius sulaksto namo pasiimti paliktų apkaustų varžtų), test centre nuomojame Do slides. Taip vadinamame "test centre" testinių slidžių pasirinkimas gan skurdus. Keletas grynai lenktyninių ir keletas plačių powderinių. Paimam pabandymui carvinginius Elan'us.
Vaikams iki 6 metų ski pasas nemokamai. Niuansas toks, kad vaikui jokios kortelės neduoda (kaip pvz. Italijoj). Tiesiog reikia vaiką per vartus vestis su savim. Kai vaikas su slidėm, o tu su lenta, vienu metu pralysti pro vartus siaubingai nepatogu.
Oras prastas, sninga. Viršukalnėj nieko nesimato. Keliamės aukštyn, bandome pirmus nusileidimus. Žmonių gan daug ir maždaug puse jų kalba lietuviškai. Neskubėdami apvažinėjame kalną, susipažįstame su aplinka, apšilinėjame. Kasparas (sūnus) demonstruoja tai ką išmokęs. Pradžioje dar trūksta kontrolės, tad kartais nespėja pasukt ar sustot, bet greit apsipranta. Nuklystam į statesnes trasas. Su Darium kartkartėm išklystam už jų žvalgydamiesi kur kas yra ir ką galima būtų ryt nuveikti (nes sninga). Dovilė bando slides, kurias popiet keičiam į ne tokias radikalias ir kiek platesnes. Trasos greit išsimuša. Lieka kupstai. Per pačią pirmą dieną sūnus pabuvoja įvairiose sąlygose. Čiuožia išmuštom raudonom trasom, čiuožia mogulu, čiuožia už trasos (kai nepataikom kur reikia) ... Ir su viskuo puikiai susitvarko. Džiugu :)
Antroji diena. Po nakties vis dar sninga. Jau yra šiek tiek šviežio sniego. Viršukalnėj matomumas nulinis. Šeimą paliekam pasivažinėt žemiau ir su Darium "apšilimui" imam porą juodų traselių. Apie pietus išlenda saulutė, nuotaika iškart pagerėja, tad visi kartu kylam aukštyn. Šeimyna leidžiasi trasomis, o mes du Darium kur išgalim važiuojam šalia. Gavom ir švelnučio minkštučio powderio ir eglučių ... Ir desertui mogulo ... :) Darius per savo karjierą pirmą kartą į tokias sąlygas pakliuvo. Sako darbo daug, bet į vakarą pradeda jaust "iškreiptą malonumą" :) Jis dar suspėja iki pat viršaus užkilti, bet į kitą kalno pusę nebevažiuoja. Neaišku ar spės sugrįžti. O ir šalta nežmoniškai.
Keltuve susipažįstame su 79 metų Juozu. Jis buvęs slidinėjimo treneris paskutinius 10 savo darbo metų dirbęs su kalnų slidininkais ir kartu su dukra kažkokią knygą kalnų slidininkams išleidęs. Pagiria Kasparą, trumpai duodą Do keletą patarimų, parodo, pamoko ir galiausiai nurūksta išmuštais kupstais taip, kad retas ant kalno čiuožiantis galėtų su juo pasilygint. Respect.
Trečioji diena. Šeštadienis. O tai reiškia, kad žmonių kiekis neįtikėtinas. Visiškai neįtikėtinas. Absoliučiai nesuvokiamas :D Jau iš pat ryto iki keltuvų važiuoti jau negalima. Visus gena į didžiulį parkingą ir veža ski-buss'ais. Netyčia išsiskiriam su šeima, tad mums su Darium reikia pervažiuoti į kitą regiono pusę. Oras prastas, vėjas kyla. Gūsis nuneša pripučiamą reklaminį Jegermaisterio kioskelį ir net apverčia prie didžiulo tramplyno padėtą gremėzdišką oro pagalvę. Užsikeliame į viršų, metome nieko. Na tik prieš save važiuojančią kėdutę ir po mumis vieną kitą besileidžiantį žmogų. Vėjas košia kiaurai per visus plyšius. Apytiksliai nustatę kryptį kur mums reikia atsargiai leidžiamės ledo, puraus sniego, kyšačių akmenų ir eglučių lauku. Pakeliui susivokiam, kad į mums reikiamą trasą jau neatsiremsim. Paėmėm per aukštai. Pasileidus žemiau jau priešingoje pusėje nei tikėjomės užmatom keltuvą. Darius per miškelį grįžta į trasą, o aš leidžiuos toliau. Mogulo kupstai po kokį pusmetrį, patirtis menkoka, važiuoju neaišku kur, telefono neturiu. Beje, nusileidus netoli trasų miške aptinku ... Sėdi. In the middle of nowhere. Dredai iki žemės. Lenta guli šalia, patogiai įsitaisęs, pučia dūmą, o veidas toks palaimingas palaimingas :) Žiūri tokiom plačiom gerom akim, plačiai šypsosi, galvytė linguoja ... :) O aš visas uždusęs. Pro šalį važiuojant kilstelim kits kitam ranka ir nulekiu. Gal reikėjo sustot pabendraut ... :D Vaizdas tikrai vertas kadro. Likusią dienos dalį važinėjame visi kartu, bandome kažką naujo ar tobulinam senus įgudžius. Skubėt nėra kur, nes trasoje skruzdėlynas, o kur stačiau dar ir tankiai nugultas :) Man pagaliau atsitinka "click" ir pradeda carvint galinis kantas. Visą sezoną bandžiau ir vis jaučiau, kad kažkas netaip. Pasimėgaudamas paraižau trasoje S formų.
Reziume. Kasparas įgijo patirties, didelį tėvo pasitikėjimą ir neapykaną gondoloms :) Dovilė apsisprendė dėl slidžių (dabar reikia gaut kur nupirkt :) ir pasimokė technikos, Darius pabuvojo jam naujose sąlygose ir gavo kitokio čiuožimo patirties, aš "pramušiau" carvingo pradžią ir apturėjau įvairios dangos. Jasna yra gerai ilgąjam savaitgaliui, bet savaitei geriau važiuoti į Alpes. Jasna nėra labai draugiška pradinukams dėl mažo kiekio visai paprastų trasų. Nebent tiems, kurie mėgsta šokti į vandenį ir paskui kapstytis arba po tūkstantį ir vieną kartą ta pačia trasa leistis. Jasna yra tinkama freeride'ui jei yra sniego. Nežinau kaip kitiem, bet man labai patiko ir mielai dar ten nuvažiuosiu.

Special thanks:
- Astai už nesavanaudišką ir geranorišką iniciatyvą mažiausios šeimos narės priežiūros klausimais;
- Muliai už dičkį taupų Grand Scenic'ą ir paprastą logistinių problemų sprendimą.

Easy Latvia

2010-02-15T21:41:00.003+02:00

Valentino ir Nepriklausomyb proga nuvažiom nemenka grupe į Latvią į Reina trase prie Siguldos.

Trasos žinoma ne Alpinės, bet lengvą koją galima padėti.

Latviai su savo trasų kokybe ir servisu visgi yra trim galvom aukščiau bet kurio lietuviško "kurorto". Apartamentai nuo trasų per 50 metrų. Aptarnavimas puikus, visi šypsosi ir t.t. Name pirmą kartą pamačiau šaldytuvą kuris pasirodo yra batų ir drabužių džiovintuvas. Užstatai temperatūrą ir laiką, o ryte pasiimi sausus daiktus. Super.

Kadangi maniškėms atžaloms tokios trasos kiek per menkos kad neatsibostų,

tai į antrą dieną pajamėm vaikiškus snowboardus. Čia tokia šiek tiek avantiūra, nes tikrai negalvojau kad sugebėsiu sureguliuoti tris vaikus. Be apsaugų, be mokymo know-how. Gerai kad čiainykams čia rojus. Bernu parks su eskalatorium pats tas pradžiai, o čiainykų parks pats tas kiek pramokus...

Mokymas:

Rezultatas:

Dukrelė užsispyrusi. Mokosi nors ir pavargus iki negalėjimo. Sūnus sakė, kad "negalvojau kad su snieglente taip smagu". Vaikų pusbrolis irgi ekstazėje.
Turėjom išvažiuoti 12ą kad spėtume į treniruotę, bet išvažiavom apie 15ą...

Slidžių daugiau vaikams neuždėsiu...

O aš pats, kad visai nenukvakčiau nuo mažų kalniukų, pasiėmiau slides. Žinote, nuo tramplų su slidėm žymiai lengviau. Ir šiaip vaikystę prisiminti linksma...
Visgi su snieglente smagiau.

Kalnų Video updates

2010-02-11T13:01:00.009+02:00

Mus pasivijo Zell am See atostogų metu daryta video kompiliacija. Ačiū Seemui

Ir Alpe di Siusi video kompiliacija by Krrukis.

Snieglenčiavimo saugumo priemonės

2010-02-03T11:44:00.004+02:00

Kaip viskas vyko Alpe Di Siusi Mulia jau aprašė. Aš tik dar pridursiu keletą pamokomų pamokymų :)
1. Dėvėkit, žmonės, apsaugas!
Prieš išvažiuojant niekaip negalėjau rasti savo kelių apsaugų. Jau buvau nusprendęs, kad apseisiu. Radau ir įsimečiau tik paskutinę minutę. Ir, pasirodo, neveltui. Šiaip nepasakyčiau, kad daug voliojausi, bet keletą smagių skrydžių apturėjau. Kartą susibaladojau leisdamasis nuo tramplyno, o kitą - lygioj vietoj beeksperimentuodamas. Smūgiai, jautėsi neblogi, bet keliai visiškai sveiki ir vietoje.
2. Žmonės, dėvėkit apsaugas!
Jau po kelionės beskalbiant pirštines žmona išėmė iš jų integruotas plastmasines apsaugas. Čia manęs laukė netikėtas netikėtumas. Vidinė riešo apsauga įskilus, o kaip atrodo išorinė riešo apsauga galit pažiūrėt patys. Išvadas irgi galit pasidaryt. Tik pridursiu, kad kiek paskaudėjo, bet riešas sveikutėlis :)

Negali žinot kaip būtų buvę be apsaugų, bet gal ir nereikia :) Lenkiu galvą prieš Scott. Invesicija atsipirko su kaupu.
Dabar dilema ... Pirkt naujas pirštines, chaltūrint su apsaugom ar ieškot įdėklų.

Alpe di Siusi

2010-01-31T23:15:00.002+02:00

Pasiėmiau WeisBier’o bokaliuką ir ramiai papasakosiu kaip mums buvo Italijos Alpėse (Alpe di Siusi).

Kelionė į priekį ir atgal suformuluota šeimom su mažais vaikais.

Ramiai atsikeli šeštadienį, 1630 pakyli iš Vilniaus oro uosto, apie 18ą nusileidi, sėdi į vieną traukinį, sėdi į kitą, po to į taxi ir namai.

Kas galėtų būti lengviau? Bagažo check-in'as praėjo kaip tik įmanoma sklandžiau. Mūsų bulk-bagage praėjo svorio ir tūrio testus net nemirktelėjus. Nors sudėta buvo atsakančiai daug. Trys snieglentės, dvi slidės ir dvi vaikiškos slidytės. Labai gerai telpa į Cibinį lavonmaišį kuris skirtas burlenčių burėm, stiebam vežioti.

Neperteklius laiko sujaukė mūsų seną tradiciją. Paimti po bokalą alaus. Už brangiai. Ten tuose lupikų baruose po 10 litų bokalas. Bet tai lyg koks apšilimas prieš eurines kainas. Tad kelionė kiek sausa, bet vienuolika žmonių pakilo ir ramiai nuskrido į Malpensą.

Reikia pagirti Star1 stiuardeses ir stiuardesą. Nėrėsi iš kailio kad įtiktų keleiviams. Davė ir pagalvėles ir saldaunukų ir pieštukų ir vandens į kelionės pabaigą. O didžiausias privalumas, kad nebankrutavo, kaip man atsitiko praeitais metais su FlyLalu.

Malpensoje grafikas labai aiškus. Bagažas, bulkas, bilietai į Milano Centrale. Formaliai pora valandų tarp lėktuvo ir traukinio. Kai privažiuojant Centrale liko iki traukinio 12 minučių net mano budistinis ramumas išgaravo. Dar reikia atsispausdinti bilietus kažkokiame aparate, reikia susirasti traukinį, vagoną ir įsėsti. Kai tempi du čiumodanus ir dar vaikas po ranka - ne taip jau ir lengvai viskas atrodo. Įsimintinas vaizdelis: aš stoviu su savo čiumikais ir vaiku prie traukinio garvežio, laikrodis rodo 3 minutes iki išvykimo, Do bando išlupti iš aparato bilietus, Krrukis bando jai padėti, Kristė kažkur, Marčius lekia link Kristės, Darius perka kasoje bilietus, Asta su vežimėliu kažkur. Pagal stebuklingai ištrauktus bilietus mūsų vagonas 8as. Liko minutė. Kažkokie pasigirsta švilpukai ir traukinys pradeda savo pneumatines simfonijas. Mes penkiese įlipam į 4ą vagoną. Daugiau nieko nežinom. Ar kas įlipo ar ne neaišku.

Durys užsidaro ir pajudam. Kelionė per keturis vagonus nėra tokia jau ir lengva. Visgi atsisėdom savam. Bandom gaudyti kas yra ko ne. Marčius su Kriste ir Auguste įlipo o Asta su saviškiais pamatė kaip atrodo uždarytos durys iš išorės. Sekančio traukinio nėra, nes vėlu. Vytis niekaip neišeina. Žodžiu arba nakvynė, bilietų grąžinimas, pirkimas arba autonuoma. Mažas vaikas visgi ant rankų.

Mašina išnuomota. Natūralu kad GPS'o, kai jo labiausiai reikia, nėra. O mes tuo tarpu jau Veronoje. Labai šilti atsiminimai apie šį miestą iš Gardos laikų. Bet snausti nėra kada. Reikia pakeisti peroną. Žvalgai praneša, kad iš 4o mums reikia į 12ą. Pereinam. Įtartinai tuščia. Pasiųsti papildomi žvalgai praneša kad 7as. Su visom mantom - į 7ą. Jau žmonių daugiau... O per garsiakalbius mergina vis paburba kažką. Galų gale suprantam, kad reikia į 3ią. Pakeitė. Tai grįžom į tą patį peroną kaip buvom ir atvažiavę. Ne juokas čia jums...

Bolzano stotis. Kaip kokio Vievio. Nedidelė, bet kas kur tai nežinia. Mūsų turi laukti taxi. Gal ir laukia, bet nesimato. Po eilinių žvalgytuvių - randam. Sėdam į taxi ir rūkstam (ar padangos rūksta ant serpantinų posūkių) į mūsų tvartelį. Tvartelis - ne juokas - jis tikras tvartelis, ten jautukai trys ar keturi. Kai vėjas teisingos krypties visa esybe jauti.

Susikraunam daiktus dar kažką. Darius su Asta neatsakinėja į mobilų. Jie tikrai neras. Laukiam. Iki trijų pralaukėm. Lūžom. Penktą jie atvažiavo ;-)

Tai tokia įsimintina kelionė į priekį.

Kalnai

Kaip po Zell am See sakiau, kad "dar nesu buvęs kur blogai", tai čia galiu pasakyti, kad "taip gerai dar nebuvo". Kalnų paruošimo lygis fenomenalus. Kietas pagrindas, bet ne ledas. Čiut sniego estetikai, bet ne per daug kad gubriai į dienos galą susidarytų. Mėlynos yra maždaug tarp žalių ir melynų o raudonos tai skaniai mėlynos. O juodų man rodos pora max ir labiau jos varžyboms. Žodžiu trasos perfecto.

Krrukio vaikas atiduotas į mokyklą, maniškis mokosi karvinti... Kiekvienas su įdealiai tinkančiu inventorium. Neapsakomas malonumas.

Guliašinė sriuba ir

alus mus lydėjo per visus kalnus. Oras pasitaikė, sakykim, normalus. Didžią daugumą dienų švietė saulė. Įkaitindavo iki +2, bet nepadarydavo pliurzės. O ryte apie minus dešimt. Kalnai gražūs, kaip kad priklauso Dolomitams.

Maniškis atrado obuolių štrudelį. Priešpiečiams paimdavo vieną.

Kai žmonių daug, tai naminė ranga visus linksmai nuteikdavo

Du gezai autobuse vis aptardavo kaip reikia čiuožti. Vienas pirmą kartą į mokyklą, antras jau "senis" - paaiškina ;-)

Taip ir ėjo dienelės…

Desertui reikia paminėti, kad iš Astos atemė Ski Pass’ą. Nes naudojosi vyro…

Marčius nesileido ne tik kur kilti trasom reikia, bet ir nuo raudonų, Jis buvo dienos didvyris.

Dariaus apkaustai visas labai žavėjo.

Kasparas paėmė antrą vietą mokyklos varžybose. Šaunuolis, gerai mokėsi.

Aš pasimatavau savo greitį – 68,7. Vinco – 63,4 km/h,

Asta nuo mūsų tik truputį atsiliko. Akivaizdus progresas.

Kristė dar pastorėjo per du cm ;-)

Do išgėrė visą kalnų Caffe Macchiato

O kas dėl Krrukio galiu pasakyti kad atradau jame didžiausią Draugą apie kokį žmogus gali svajoti. Čia aš rimtai. Jei reikia ranką atiduosiu…

O kelionė atgal irgi gera: mums taxo padangą nuleido. Tai prie lėktuvų, autobusų ir traukinių bei lengvųjų prireikė ir troleibuso. Vat taip būna.

Olimpinis principas

2010-01-29T17:05:00.003+02:00

Olimpinis principas byloja - svarbu dalyvauti, o ne laimėti !
Tai va tą principą ir įgyvendinau praeitą šeštadienį Ignalinoje. Pirmą kartą gyvenimą sudalyvavau kalnų slidinėjimo varžybėlėse.

Didelio rezultato nesitikėjau, bet aišku paskutiniam likti irgi nesinorėjo. Atvažiavus spaudė -20c, galvojau turbūt nesusirinks dalyvių esant tokiam šalčiui. Kur tau ! Gavau 72ą numerį, Mindaugas 73'ią. Dalyvių tiek nebuvo, bet ~40 susidarė. Man atrodo gana daug Lietuvai.

Trasoje treniruotis neleidžiama, taupoma varžyboms. Tai keletą kartų šalia trasos nusileidome, imituodami kažkokį nusileidimą. Tapo aišku, kad danga bus itin kieta - praktikškai ledas. Net ir išvakarėse Krrukio išgaląsti kantai neypatingai laikė. Na tiksliau laikė žymiai geriau, nei prieš galandinimą, bet su mano įgudžiais vis tiek slydau į šonus daugiau nei norėjau. Pažiūrėjus į kitus būsimus dalyvius supratau, kad teks kovoti dėl paskutinių vietų.

Tai va - jei moki (ar galvoji, kad moki) gerai važiuoti įprastomis kalnų trasomis, tai visiškai nereiškia, kad moki važiuoti greitai varžybine trasa ! Mindaugas palygino tuos, kurie dažnai važiuoja varžybose (tokių dauguma buvo) su lenktyniniu formulės bolidu - jie važiuoja praktiškai visą laiką labai žemoje pozoje, beveik nesikilnoja, svoris perskelia realiai tik ties keliais ir svarbiausia, atrodo, kad važiuoja ant bėgių - praktiškai jokių praslydimų, atitaikyta trajektorija.
O va tokie reiseriai, kaip aš ar Mindaugas esame tiesiog neblogi važiuotojai, bet atrodome, kaip Cadillacai su paminkštinta pakaba lenktynių trasoje - kilnojamės, slystame šonu ir pan.

Taigi po pirmo įskaitinio nusileidimo buvau depresijoje - realiai važiavau nerizikuodamas per daug, tai technika ir greitis tikrai apgailėtini. Po manęs važiavo Mindaugas - iš šalies atrodė "oj kaip lėtai" ir vis tiek už mane 0.5 sek greičiau. O lyderiai už mus važiavo ~50% greičiau, t.y. per 12-13sek vs mano 16sek.
Antrą užvažiavimą nusprendžiau rizikuoti daugiau, bet vos ne išlėkiau ant paskutinių vartų. Savo rezultatą pagerinau beveik sekunde. Galėjau turbūt dar pusę sekundės greičiau, jei būčiau sėkmingiau pabaigoje vartus įveikęs. Nors rezultatas vis tiek buvo tragiškas, bet bent jau aplenkiau Mindaugą (sumoje vis tiek jam nusileidau).

Tikslių rezultatų nežinau, bet aplenkiau kokius 4-5 dalyvius, ir dar kokie 5 nebaigė distancijos. Tai vertinu, kad aš geriau už iškritusius pravažiavau :)

Laimėjo ~15metis. Jaunimas akivaizdžiai treniruojasi , tobulėja ir jau lenkia dažnai senosios gvardijos atstovus (senoji gvardija tai realiai Mindaugo amžiaus vyrukai, kurie dar tarybiniais laikais lankė kalnų slidinėjimo treniruotes ir dalyvaudavo vietinės ar sąjunginės reikšmės varžybose).

Tai va - sumarizuojant man labai patiko :) Noriu dar :)

Prêt-à-Porter

2010-01-23T09:36:00.002+02:00

Kai pasako "laidos vedėja", tai prieš akis iškyla tvarkingai apsirengus gražiai pašpakliuota ir t.t. ir t.p. moteriškė su mikrofonu.

Laikai keičiasi. Vandens sportas šiais metais tapo estetikos viršūne. Check Skaiva:

Lyg ir ne Cibo brandas. Skaiva matyt netaupo ;-)

Svajonių mobilka

2010-01-15T09:44:00.003+02:00

Čia mus kartas nuo karto pramuša ant kokio hardwaro pirkimo perturbacijų aprašymo.

Šį sykį apie mobilkas.

Nors mano dabartinė Nokia N95 yra kažkur pripažinta kaip daugiausiai navarotų turintis mobiliakas, bet jau jis moraliai pasenęs.

Tai iš tiesų nerealus aparatas. Paskaičiuokim kiek jis turi antenų: GSM (4 dažniai), greitasis internetas (edžas, 3G, 3,5G, WiFi), radio (FM), GPS, bluetooth. Maždaug 10... Privalumus galima būtų vardinti toliau ir ilgai.

Tačiau štai kas manęs netenkina:
UI. Kol dasikasi iki norimos vietos ir atlieki veiksmą, klaviatūrą paspaudi milijoną kartų. Kol sugebi parašyti žinutę praeina savaitė ir žinutė tampa nebeaktuali. O kad bar kodų skaitytuvas (as if anyone would need it) yra prie Office programų -visi žino :-)

Antras dalykas Nokia PC suite. Programulka visai nieko, bet padaryta kad tik padaryti. Labiausiai nervuoja tai, kad kas porą savaičių išeina update'as. Ir pradeda kompas rėkti, kad yra updatas, spauk - atsinaujink. Paspaudus, jis parsisiunčia ~30 mb ir psio. Nei update, nei failo lieka. Norint update'ą instaliuotis, reikia "rankomis" eiti į Nokia tinklapį, per 20 paspaudimų rasti naują PC suite ir parsisiuntus jį užrašyti ant viršaus.

Trečias dalykas - saugumas. Kaip tai juokingai beskambėtų, bet kiekvieną syki klausinėjimas "ar tikrai šiai programai leisti prisijungti prie interneto" yra perdėm.

Tada programos. Ką nokia savo saite turi prireikia kartą per 1000 metų. O to ko prireikia instaliavimas yra hyper sudėtingas. Norėjau vaikui instaliuoti džedajaus kardą (didžiausias StarWarsų fanas).

Apsoliučiai beviltiška. Valandą prasitūsinau ir niekaip...

Ir paskutinis minusas yra tas, kad jau šiem laikam ekranas yra per mažas. Labai sunku po internetą browsinti, net su Opera.

Taigi, jau tuoj ateis laikas keisti mobiliaką ir reikia išsirinkti naują. Kokią?

Pirma mintis aišku yra iPhone.
Gražus, patikimas, nuostabus UI, programų milijonas ir t.t.

Bet, u know what? iPhone tampa masinis produktas, kuris nebeveža. Tai čia "emocija". yra ir "racionalus" paaiškinimas. Jei neturi Mac'o, dirbi su MS outlooku, google docs'ais ir t.t. iPhoną privesti sinchronizuotis ir kitaip santykiauti su likusiu pasaulių įmanoma, bet dar sunkiau nei Nokia...

Toliau short liste yra Nokia N900.

Čia rasim viską ko riekia. Visas antenas ir t.t. ;-)
PC suite jau dabar galima pasikeisti gana mielai padarytu OVI SUITE. Ovi parduotuvė įgauna pagreitį. Nokia Maps'ai yra gerai kai reikia kokį konkretų miestą apžiūrėti. Bet vėl bėda. Nokia galvoja dabar kaip padaryti gražiai. O ne kaip patogiai. Ovi padeda išsaugoti failus. Kas gi siunčia bilekokius failus per internetą, kad juos "store" ar "share"? Galima backupinti nuotraukas. Vėl gi kokie duomenų kiekiai tam reikalingi, ir kam? Muzika padėta visai atskirai nuo ovi (nors tai lyg pagrindinė jų parduotuvė). Vienintelis teisingas dalykas yra kontaktų sinchronizavimas, bet vėlgi, jei turi kompe softą, jo irgi nereikia.
Nokia turi kitų gerų aplikacijų. Pvz. Sport Tracker. Ir vėl - nėra integruota po Ovi stogu.

Ir trečias kandidatas yra HTC HD2.
Jei prieš pusmetį kas nors man pasakytų kad norėsiu HTC produkto - pasijuokčiau jam į akis. Iki šiol HTC buvo crap maximus. Bet su HD2 reikalai pasikeitė.
Viena vertus UI jau normalus. iPhone stiliaus. Tai leidžia naujoji (?) Windows Mobile 6.5 versija. Reviews'ai labai palankiai atsiliepia apie šią sistemą. Nemiršta liaupsindami, bet pažanga akivaizdi. Šių metų gale pasirodys ir WM7. Kas gali dar pagerinti OS'ą. 1Ghz procesorius skamba įpūdingai. (tauta sako kad iPhone 4G turės dual procesorius virš 2Ghz). Turėjau progos pamaigyti patį telefoną. Ekrano kokybė nuostabi. Raiška stulbinanti. Atsakas į pirštų komandas labai greitas ir stabilus. Rašyti žinutes jo touch screen'e yra paprasta ir patogu (pavertus qwerty klaviatūra atsiranda).

Didžiausias galvos skausmas yra WM marketplace. Kol kas vaizdelis apgailėtinas. Programų ir pramogų nerasta. Ateina nauja WM7 platforma, kuri kol įsibegės praeis pora metų (kai jau pasens HD2).

Didžiausias pliusas - įtariu, kad Windows 7 (Vista) gerai susišnekės su WM. Tai gana svarbu kasdieniniame gyvenime.

Taigi trys mobiliakai. Panašios kainos, panašios galimybės. Savi pliusai, savi minusai. Savos religijos. Ką pasirinkti?

2a A

2010-01-14T13:56:00.004+02:00

Čia aišku visai be ryšio su blogo turiniu, bet negaliu nepasidalinti. Šian buvau įstaigoje kuri užšalo prieš 25 metus.
A4 meniu, kokį pastarąjį kartą mačiau Baltarusijos viešbučio Oktiabyrsij valgykloje, vietoje skaičiuotuvo ar kasos aparato skaitliukai, 150 litrų puodai po prie pat prekystalio, apsiblaususios sienos, išklepusios lempos ir taip toliau.
Toks vaizdelis mokyklos valgyklėlėje. Šalia mūsų ofiso.

Mane privertė...

Vienintelis pasiteisinimas, kad kijevo kotletas, sriuba ir kampotas kainavo 7,5lt..

Zell am See

2010-01-13T23:12:00.002+02:00

Gruodžio 31a buvo gana nerami diena visai atžvilgiais. Viena vertus Naujųjų šventimas, kita vertus 7ą ryto keltis ir važiuoti 1000 km iki Brno.

Šiek tiek karšto vyno, ant laužo keptų bulvinių blynų, nuostabi kompanija ir rūpesčių lyg nebūta.

Su fejerverkais grįžome namo ir miegoti. Daiktai sukrauti, vaikai suguldyti…

Natūralu, kad po tokios nakties vairuoti nelengva, bet you know what? Iki Varšuvos sutikom kokia 13a mašinų. Nei vienos fūros, jokių kamščių, jokių policijų. Važiuok ir dainuok.

Dainos baigėsi kai nusėdo Nokia ir su ja VISA informacija. Kur važiuoti (garminas), kur viešbutis (Gmailas) ir t.t. Taip numirė, kad niekas neprikėlė. Blaškomės po Varšuvą maždaug “į tą pusę”. Po trijų valandų mobilka atgijo. Atsirado šviesa tunelio gale. Tai pasirodo naujos batareikos pokštai. Ji žinoma ne originali, bet nauja. Išsikrovė taip kad net joks pakrovėjas nesugebėjo “atšildyt”. Na bent jau tas tris valandas. (nepirkit ne originalių detalių)

Garminui vėl pradėjus vesti ten kur reikia, kelionė pasidarė vėl puiki. Mašinoje vietos apsčiai, važiuoja smagiai…

Atvykę į Brno, prie savo viešbučio radom jį visai tuščią. Šalia aludė pilnutėlė 40+ vyrų o viešbutis miręs. Teko ieškoti pakaitalo “ant smūgio”. Radom bet sunkiai. Brno po naujako kaip išmiręs.

Ryte į Tesco. Puikus prekybos centras. Daug gerų pigių prekių, Pasirinkimas tikrai už akropolius didesnis. Prisikrovėm visai savaitei maisto už 300lt. ir važiavom toliau. Iki Zell am See jau visai netoli. Apie 600 km. Juokas.

Likus 100 km pasidarė nejuokinga. Pridrėbta sniego, kamščiai. Vidury tunelio nusprogę autobusiukai, ledas. Greitis vidutinis ~30-40kmh. Kankintis teko tik kokius 30-40 km. Po to pralaisvėjo. Garminas atvežė prie pat durų.

Įsikėlus į apartamentą nutariau kad viski kelionė buvo labai sunki. Eini kambariu o į šonus nešioja. Nurašiau ant pervargimo. Pasirodo, kad grindys kreivos. Kokių 5 laipsnių nuokrypis, o smegenis jau nebesuvokia, kad taip būna.

Sekmadienis, mokyklėlių vaikams organizavimas, ski pasų pirkimas, nuoma ir pan. Toks stresiukas, kad jau vėluojam.

Pusvalandžio pavėlavimas nesugadino dienos. Vaikai mokykloje,

Tėvas (65 metai) po 40 metų pertraukos ant slidžių… Galvojau kad bus bėdos.

Bet nieko. Atsistojo ir nučiuožė. Natūralu, kad iš pradžių kiek nedrąsiai, bet po to jokių problemų.

Mane nustebino toks dalykas: vaikų mokyklinių koks 2000 ant kalno. Žmonių marios.

Kas dar – rusų daugiau nei kokių kitų žmonių kartu sudėjus. Na bet kažkaip matyt šeimyniniai, nepiktybiniai, tai konfliktinių situacijų ar “dislike” nebuvo.

Taip trys dienos ir praėjo slidinėjant “čill out” režimu. Nėra su kuo palakstyti pasidraskyti… Ir net jei būtų su kuo, nebūtų kaip, nes žmonių melejonas…

Ketvirtą dieną Vincas nuskynė rusaitę. Jam kelias skauda, išsigandau kad nebūtų kas nors pažeista. Gumbas rimtulis iššoko. Gerai tai, kad gavo pamoką. Nes dvi dienas jį parinom, kad nežiūri ką daro…

Penktą dieną buvo vaikų mokyklėlės slalomo giganto varžybos.

Beta pajamė 1ą vietą.

Beta iš tiesų padarė puikią pažangą. Jau po truputi karvingas gaunasi, Plūgelis eina į antrą planą. Ant vieno kojos posūkiai. Ir brolį pamoko, bet tam tai dar varnos galvoje… Visgi skirtumas 2,5 metų yra didelis..

Paskutinę dieną persikėlėm į Kaprūną pasižvalgyti. Reikia pripažinti, kad gerai Aivaras patarė. Ten įdomiau. Negalėčiau pasakyti kad smagiau, bet tikrai įdomiau. Kaprūnui reikia kiek atskirai pasiruošti.

Mums ištiko kiek prastokas oras.

Todėl reljefo per “standartinius” goglus nesimato. Reikia tų geltonų, kurie kontrastą didina. Ir net įtariu saulėtą dieną, ant pagrindinių šlaitų saulė nešviečia, nes gaunasi kalno šešelyje.

Dar Kaprūne mėlynos trasos tai žalios, O raudonos - mėlynos. Bet yra specialios offpisto trasos. Ten ir žmonių gerokai mažiau. Žodžiu patiko, nors nė velnio nemačiau kur važiuoju.

Grįžimas atgal buvo toks įtampinis. Sekmadieni ryte ant mašinos radau centimetrą ledo. Natūralu ir ant kelio panašiai.

Ai tiesa, dar puseserė su vyrų prisijungė prie mūsų. Po trijų dienų išvarė, nes vyriokas susilaužė ranką… ;-) Ir čia galima sakyti kad jų ne didžiausias “nuostolis” per visą kelionę…

Overall galima pagirti kurortą už automobilių parkavimo nemokamas aikšteles, lengvas trasas, gražų miestelį, O taip tai dar nebuvau kur būtų blogai…

Sniegingų metų, sniegingų !!!

2009-12-29T15:16:00.004+02:00

Kažkaip blogą reikia perjungti į žiemos režimą. Buriavimo sezonas jau senai pasibaigęs, posezoniniai pirkiniai padaryti ir aptarti. Į šiltuosius kraštus kolkas nieks nevažiuoja buriuot. Taigi buriavimo naujienų negausa atsispindi blogo įrašuose.

Taigi persijunkime į sniego režimą. Juolab, kad 2/3 blogo rašytojų sniego sezoną jau atidarė J

Praeito ilgojo Šv. Kalėdų savaitgalio orai, t.y. pliaupiantis lietus nieko gero nežadėjo. Prognozės vis rodė, kad į savaitgalio pabaigą nelis. O vis lijo ir lijo. Sekmadienį ryte entuziazmas buvo gerokai priblėsęs pamačius vaizdą už lango. Gerai, kad Mindaugas jau buvo pakeliui į Ignaliną ir raportavo, kad už Švenčionių jau prasideda žiema, peizažas baltas. Tokios žinios įkvėpė suroganizuoti vaiko pridavimą seneliams ir trumpas tėvelių atostogas su slidėmis. Važiuojant į Ignaliną apėmė eilinė lietuviška depresija – kalnų nėra, oras čiulpia, reikia važiuoti 2h iki 50m aukščio kalvos, kad paslidinėt. Bet.. ką padarysi. Vis tik po dviejų dienų indoor prie vaišių stalų didesnė depresija būt buvusi pasilikt namuose.

Ir iš tikrųjų – nuo Švenčionių pakelėse atsirado sniego, laukai po truputį baltėjo. Pačioje Ignalinoje žiema – temperatūra 2 laipsniais žemesnė nei Vilniuje, galbūt ir lyta mažiau, sniego ir mieste , ir miške dar yra natūralaus.

O štai ant kalno visiška palaima ! Kadangi didžioji dalis Lietuvos pabūgo lietaus (nepaslaptis, kad ir 1/3 šio blogo rašytojų lietus-apgavikas apmovė ;)), tai ant kalno buvo kokie 10 žmonių. Na įdienojus gal ir visi 15 J

Sniego ant kalno sočiai – žemės lopinių nematyt. Matosi, kad ir ant retrako dyzelio netaupyta – nuo ryto buvo supresuota.. Todėl matyt ir lietus ten taip nenutirpdė, kaip Vilniuje. Trasos visiems pažįstamos, lietuviškosios trumposios. Smagu ir ant trampliniukų pastrakinėti, ir biškele greičiau prasipūsti (tik labai greitai apačioj atsirandi), tiek ir posūkių padaryt. Dar vienas didelis pliusas – veikė ir stačioji trasa. Ten galima jau ir rimtesnėmis sąlygomis slalomuką pasitreniruoti. Ledo nebuvo, sukibimas maloniai geras. Na ir svarbiausia – jokių eilių ! Nuslideidi-kyli-nusileidi-kyli. Per 2 h prisukome turbūt tiek kiek įprastą dieną per 6'ias valandas. Linutė po 21 mėnesio slidžių pertraukos jautėsi puikiai. Paspaudė iki 50km/h. Aš nepavijau J

Taigi puikumėlis. Kruki – nepyk, aš tau ne žmona, tavo nervų nesaugosiu : ) – buvo tikrai gerai J

Na, o pabaigai įrašo ir 2009'ųjų paprognozuokime, koks gi bus šis sniego sezonas, kas ką nuveiksime.

Mulia – na mano spėjimu, aktyviai stengsis, kad vaikai jį pralenktų ant sniego J Taigi manau speedą šį sezoną kultivuos ne tėvelis, o vaikai, ypač Vincukas.

Kru – šį sezoną eksperimentuos su lentų-apkaustų-galbūt batų kombinacijomis ir tiksliai apskaičiuos tobulą kontrolės-greičio-šuolių mixo formulę J Jei bus reikiama išorinė ir vidinė motyvaciją galbūt pradės prisijaukinti snow-parko elementus. Jei bus powderio – be jokių abejonių, Kru bus powderio motyvatorius-įkvėpėjas.

Na o aš... Turių didelį norą apturėti dvigubą Alpių dozę vasario-kovo mėnesiais. Jei vienas išvažiavimas į Italiją beveik suplanuotas, tai antras po dideliu, dukros įtakotu klaustuku. Atsiduosiu likimo, žmonos ir dukros valiai J Bet širdyje tikiu, kad antras išvažiavimas įvyks ;) Kažkaip powderio labai nesitikiu, nes viena vertus Italijoje Dolomituose sako powderis "uždraustas", o kovo mėn. Austrijoje (jei vis tik planas "Šeima kalnuose" išdegs) powderio tikėtis labai neverta. Nors kas ten žino.. Taigi šiemet manau reikės papildyti inventorių kokiomis GS slidikėmis. Vešiuos viską ką turiu (turėsiu) visur. Na dar vienas neslaptas noras šiam sezonui – pirmą kartą sudalyvauti giganto varžybose Lietuvoje. Per visą slidžių karjerą nesu dalyvavęs jokiose varžybose. Beveik gėda J

/p>

Beje vos nepamiršau – šis sezonas ypatingas gi, olimpinis ! Jau už 6 savaičių Vankuveryje startuos Olimpiada ir be abejo, kalnų slidinėjimo disciplinos Whistleryje bus mano radaro taikiklyje. Šiaip pastarosios Olimpiados pateikdavo nemažai siurprizų ir dažnai medalius gaudavo ne reguliarūs favoritai. Šiemet irgi bus įdomu – senukas Herman Maier "išėjo į pensiją", pastarųjų sezonų žvaigždė šveicaras Didier Cuche prieš porą savaičių Val D'Isere susilaužė šonkaulį ir prieškalėdiniame etape Val Gardenoje ir Alta Badia (Kru, Mulia – jus beje ten būsit;) nieko gero nerodė. Analystai jam rekomendavo pailsėti, praleisti porą etapų, kad Vankuveriui būtų bent jau išsigydęs J Bode Miller'is, kurs yra visad mano mėgstamas dude'as, pastaruosius sezonus mala š.., bet šį sezoną grįžo į US Ski Team. Tiesa užvakar Bormio jis irgi patyrė traumą, bet tikisi , kad iki Vankuverio atsigaus. Tai Bode gali būti tas Olimpiados siurprizas – didelių vilčių į jį nededama, bet jei jam pavyks pralėkti "tuščia galva" jo įprasu "win-or-die" stiliumi, tai visko gali būti.
Vis tik šitas bičas veža :)

Kylanti šveicarų jauniklė žvaigždė Carlo Janka beveik garantuoju paims auksą kombinacijoje, aišku jei nepamaišys kokie force majeure. Na ir bene stabiliausi pastarųjų metų slidininkai norvegas Axel Lund Svindal ir austras Benjamin Raich irgi būtų verti medalių. Vis tik olimpiada gali būti ganėtinai liūdna austrams – be B.Raich kombinacijoje ir gigante, dar šansų turi Hannes Raichelt slalome, na ir gal veteranas Michael Walchofer greitajame nusileidime. Bet vis tik austrų perspektyvos miglotos.. Beje pas moteris pastarųjų sezonų favoritė amerikietė Lindsey Vonn Bormijuje irgi nusisuko koją (ar pan.) ir jos perspektyvos Olimpiadai neaiškios. Taigi tikrai bus siurprizų.

Taigi sniegingo jums visiems sezono !

Katė maiše

2009-11-28T19:19:00.004+02:00

Mulia pernai gimdė.

Po to stebėjo Krrukio gimdymą.

Aš šiemet pirkau katę maiše. Kodėl katę maiše ? O gi todėl, kad nežinojau, ką gausiu. Tiksliau ką gausiu žinojau, bet kokiame stovyje atkeliaus iš UK "katė" buvo neramu.

Va taip atrodo katė maiše.

O va taip ištraukta iš maišo.

Juoda su raudonu pilvuku.

Yra nežymus pabrozdijimai, bet kaip vienų metų sezono, man atrodo, gerai prižiūrėta.

Tai dabar betrūksta tik AŽP :)

Laukiam pavasario. Gal tiksliau pradžioje sniego, o po to jau pavasario.

2010 m. žaislai

2009-11-13T15:39:00.010+02:00

Kadangi didžioji dauguma gamintojų jau paskelbė apie 2010 metų žaislus, tai galime padaryti trumpą apžvalgą. Pažiūrėkim į freeride ir slalomus šįkart. Freestailus ir panašius palieku Krruk sąžinei aprašyti J

RRD

Mūsų visų mėgstamas.

Skirtingai nuo 2009 vs. 2008, 2010'iesiems slalomų nusprendė principialiai nekeisti, nes anot jų ir taip labai geros lentos J Sunku ginčytis – lentos puikios, įrodžiusios greitį, gražios. 2010'iems pridėta pavadinime tik X-Fire "v.2.". RRD visada yra grafikos lyderiai – šįkart neišimtis. Bent jau man tikrai labai gražios. Radikalumų, pvz. vėl didelių cut-outų ar neįtikėtinų padukų neatsirado.

Freeride gamoje RRD vel keičia modelį. Kažkaip jiems tenka kasmet vis daryti re-brandingą freeraidinės lentos. Kažkada buvo SX, po to Z-Ride, šiemet X-Ride, o kitamet bus Fire-Ride.

Fire-Ride range klasikinis nuo 125l iki 155l. Lyginant su kitais gamintojais RRD lieka ištikimi idėjai gaminti santykinai siauresnius freeraidukus. Pvz. Didelis 145 litrų laivas yra "tik" 75cm pločio. Tai aišku nėra siaura lenta, bet kiti gamintojai tokio tūrio dažniausia daro dar platesnius. Niuansinių matavimų, kaip kad "1 foot width" praktiškai jokie gamintojai nepateikia. Konkstrukcija vienintelė – W-Tech (kiti gamintojai vadina įvairiai – FWS, Technora etc.). Kažkokių radikalių naujienų Fire Ride lyg ir neįneša, tačiau bent jau grafika dabar suderinta su kitomis lentomis. Sako, kad padarytos lengvesnės, todėl anksčiau glisuos ir bus geresnis Top end, tačiau mano nuomone jos nėra labai lengvos. Sakyčiau standartiniai freeride svoriai. Žodž bus normalus geras RRD freeraidukas. Nori lengvesnės ar greitesnės lentos – imk slalomą ar free-racinę Fire Race. .

Taigi apie Fire Race. Tai atgaivinta klasė pas RRD. Prieš keletą metų X-fire buvo slalominė, o Spitfire buvo pasunkinta ir palikta, kaip Free-race lenta. Po to Spit'ą numarino, bet šiemet atgaivino idėją turėti slalominę lentą patvaresnės (aišku ir sunkesnės) konstrukcijos. Man tokia lenta gana patraukli. Gaila, kad pas Cib geros kainos šios lentos turbūt bus po metų. Bet kokiu atveju free-race lentų (ar bent jau jas taip pristato) turi dauguma gamintojų – JP Super sport, F2 RX, Fanatic Ray etc.

Fire race grafika suderinta su kitomis lentomis – šįkart mėlyna, o visa kita kaip pas X-Fire. Aišku išskyrus svorį – materijolai naudojami tokie patys, kaip Fire-Ride, todėl svoriai bus, kaip freeride.

Starboard

Čaijnikų idealas Go atrodo nepasikeitė. Ar bent jau neįžiūriu pokyčių.

Normalusis freeraidas freerace'as Futura irgi be kažkokių radikalesnių pokyčių. Pasikeitimai - pakeista iškirpčių (cutout) forma (tiesa nesuprantu į kurią pusę). Kai kurie litražai turi siauresnę nosį (122), kai kurie platesnę (133).

Pagrindinis pasikeitimas – tai konstrukcijų opcijų gausa. Wood (fanera) ir Technora yra visiems pažįstami. Atsirado bomb-proof "Tufskin" modelis – kuo jis skiriasi nuo GO ? Na ir atsirado "Wood Carbon" – išorėje nebe faniera, yra anglies etc. Tai pati lengviausia konstrukcija. Tai nebegalės Starbordas aiškinti, kad fanera yra aukščiausia klasė J Netgi Formulė bus nebe fanerinė (bent jau išorėje). Vis tik nežinau kito gamintojo ar kito modelio lentos, kuri būtų gaminama 4ių skirtingų konstrukcijų (svoris min max skiriasi ~2-3kg) . Kaži ar tiek reik...

Slalominiai iSonicai irgi atrodo išvengė radikalių permainų – pakeistos iškirptės ir galuose kantai (harder release edge in the back). Na ir atsirado prašmatnesnė opcija prie buvusios medinės, t.y. papildomai aukščiau minėta Wood Carbon". Šiaip jau Wood Carbon konstrukcija tikrai lengvutė. Pvz. 131l iSonicas tesveria 6.9kg ! Gal tai reikia vis tik vertinti kaip radikalų pagerinimą ?

Tabou

Na irgi nieko radikalesnio neįžiūriu. Rocket 135 padaryta pora cm ilgesnė. Po kulnais integruotos pagalvėlės. Daugmaž tiek.

Ar tai, kad jie jau buvo subankrutavę ar kokios kitos priežąstys, bet jokios info apie2010m. žaislus neradau. Beje mačiau, kad jų buvęs formulių dizaineris Patrick Diethelm dabar užregistravo savo gamybos FW lentas varžyboms.

Freerace "Supersport" forma nepakeista, nes ir taip labai gera J A

Exocet

Nemenki pokyčiai.

Pradėkime nuo to, kad nebeliko buvusios Freerace-freeslalom-su_ambicijomis_į_slalomą lentos "Warp S".

Keista, nes pernai daug magazinų išgyrė šitą lentą. Performancas kaip slalomo, ease of use kaip freeraido. Early planning kaip FW. Žodžiu pasaka, o ne lenta. Atrodo pasaka baigėsi, lenta dingo. O gaila.

Slalominių "Black Machine" Warp SL arba 2010'iems nekeis, arba dar nepaskelbė informacijos. Apie šią lentą dar bus postas J

Freeride kategorijoje nebeliko daugel metų daug kam pažįstamų ar bent jau girdėtų S-Cross'ų. S-Cross'ai buvo visiškai normali gera free-ride lenta, tikrai gerai vertinta ir testų metu – greita, patogi, patogios pagalvėlės kojoms kojakilpėse etc. Tiesa sunkusis konstrukcijos variantas "MC" buvo kreivokas. Bent jau man Gardoje susirodė tikrai, kaip sunku barža. Na ir Cibas yra minėjęs, kad broko procentas šios konstrukcijos lentose jam irgi buvo nelabai malonus siurprizas. Bet .. – Exocet nusprendė keisti iš pašaknų. Scross nebėra, bet atsiranda Sting.

Iš pirmo žvilgsnio lentų forma labai primena cepelinus (liet. didžkukulius J). T.y. išraiškinga ovalo forma, kur priekio ir galo forma labai panaši J.

Konstrukcijos 2 variantai – Wood PVC (įprastinis buterbrodas) ir Duratech (Durakoustoičivy (rus.)). Iškirpčių nėra. Aplamai įdomus Exocet požiūris į iškirptes. Freeride jų nėra, slalomukuose irgi nėra. Buvo Freeracinėse Warp S, bet šių lentų nebeliko. Tai gal tų iškirpčių niekam nereik ? J Bent jau Exocet turbūt taip mano.

Tai tiek šiam kartui apžvalgos.

Ekstremalus sportas 3000

2009-11-13T14:20:00.003+02:00

Kaip vejasgalvoje.lt rašo Žygimantas Augustinas "Lietuvos aido" galerijoje (Žemaitijos g. 11, Vilnius) rengia parodą "Pseudoistorija apie ekstremalaus sporto šaknis ir gilią praeitį parodoje „Ekstremalus sportas 3000". Ta proga ir mes radome vieną kito žymaus menininko kurtą papykusio ant sąlygų burlentininko atvaizdą.

:-)

Paroda veiks: 2009 11 19 - 12 03, atidarymas: 2009 11 19 d. 18 val.
Spaudos konferencija: 2009 11 19 d. 17 val.
Galerija „Lietuvos aidas", Žemaitijos g. 11, Vilnius.
Parodų salės lankytojams atviros: II-V nuo 12 iki 18 val., VI nuo 12 iki 16 val.
Apsilankykit

Lentų svoris-konstrukcija vs. kaina vs. performancas

2009-10-16T13:16:00.002+03:00

Kaip žinia dauguma gamintojų gamina to pačio modelio lentas iš įvairių medžiagų, ivairių konstrukcijų, sendvičų ir t.t.
Kaina nuo konstrukcijos gali svyruoti net ~10-30%. Kyla natūralus klausimas,ar verta mokėti brangiau ir gauti lengvesnį (dažnai trapesnį) daiktą. Kad lengvesnė lenta pranašesnė, turbūt nekyla abejonių. Kyla abejonės kiek vertesnė, palyginus su kaina ?
Aišku galų gale renkiesi arba tai ko nori, arba tai ką gali įpirkti :)

Vis tik vokiečių Surf Magazine padarė testus. Lentos JP X-cite, Tabou Rocket, SB Futura, Fanatic Shark - freeraidai. Rimtesnes, pvz. slalomines lentas dažniausiai gamina iš vienos medžiagos, ba ten kaina dzin, svarbu top performancas. Lentas tarpusavyje turbūt būtų nekorektiška lyginti, nes vien jau tūris ganėtinai skirtingas nuo 120 iki 145l.

Teksto vokiškai nespėjau kokybiškai išsiversti, kad ką nors suprasti, bet grafikai "self explanatory".
Išvadas galite padaryti patys, kokias tik norite :)

Trumpas žodynėlis:
Angleiten - išglisavimas
Durchgleiten - išlikimas glise skylėse
Speen mittlener Windbereich - turbūt greitis prie vidutinio vėjo
Topspeed - topspydas
Hohelaufen - nzn.

Orginalus dokumentas su vokišku tekstu čia.

Ideali diena

2009-10-05T16:23:00.004+03:00

Kokia turėtų būti ideali plaukimo diena ?

Na visų pirma turbūt reikia vėjo. Ir gana daug vėjo. Bet ne perdaug. Norimas kiekis apsprendžiamas pagal turimus įgūdžius ir inventorių. Mano atveju 7.5 burei.

Antra aišku reikia turėti laiko nuo darbo, šeimos ir kitokių pareigų tą dieną, kai pučia.

Trečia turbūt smagiausia buriuoti geroje kompanijoje.

Idealiai dienai pliusą pridėtų ir tobulas plaukimo procesas – kai visą laiką glise. Kai nėra jokių problemų užsipjauti. Kai užsipjovus gali sau leisti lėkti pavėjui, kiek tik kunkolai, įgūdžiai ir inventorius leidžia. Pipiriukų turėtų pridėti vėjo pastiprėjimai, kuriuos sėkmingai sektųsi suvirškinti. Idealią dieną plaukimas turėtų būti funny but challenging be jokių nervuotų situacijų. T.y. idealią dieną nereikia katapultų, nereikia kažkokių idiotiškų kritimų, kai užsiknisi iškeldinėti burę, nereikia inventoriaus nuostolių.

Na dar smagu, kai nėra tinklų, kuriuose skausmingai galima katapultuotis  Ir, kai praktiškai nėra žolių. Ir kai atabradas yra normalus, kuriame ne abida nukristi po nesėkmingo posūkio bandymo.

Idealią dieną galva turi būti švari – jos neturi spausti kažkokie likę darbai. Neturi spausti koks nors griežtas pažadas grįžti namo tiksliu laiku.

Na, o pabaigti idealią plaukimo dieną turėtų šilta pirtelė. Kai šlapią hidreką nusivelki ne už mašinos, pučiant vėjui, o name. Kai iškart sulendi į šilumą ir pavargęs kūnas ir šviesi galva mėgaujasi ja.

Gal dar kokių kriterijų turite idealiai dienai ? Čia gi kiekvieno fantazijos ir poreikių reikalas.

Tai va – tokia ideali diena buvo vakar Kertuojuose. Tiesiog viskas idealu.

Taip gera ant kūno, galvos ir dūšios jau senai buvo. Neramu tik dėl vieno – kada vėl bus ideali diena ? :)

Šilta šalta

2009-10-05T09:49:00.004+03:00

Visą savaitgalį praleidau vandeny.
Šeštadienį su vaikais ėjome į Vichy vandens parką. Vaikai pagaliau paaugo, kad juos jau leistų ne tik į čiainykinį vienintelį vamzdį, bet ir į normalius. Ne extremalius, bet still. Man pats tas :-)
Ten vandeny yra smagu +30, PH 7...

O vat sekmadienį - +8 ore ir kokį +9 vandeny.
Kai važiuoji į Kertuojų ežerą, tai pakeliui labai retai medžiai bent kiek siūbuoja. Važiuojant nervuojiesi kad prisuko. Sekmadienį taip neatsitiko. Medžiai skaniai lingavo.
Ta proga pagaliau (po poros mėnesių laikymo nepraplėštame gamykliniame celofane) atėjo 6,5 GTX'o eilė. Nauja burė visad gražu ;-)

Taigi, vėjukas pučia, GTX'as šviečia...
Teoretiškai pūtė nepakankamai 6,5iems. Net Krrukis užsidėjo 6,8, kas būna tik per dideles šventes. Maniau kad pasižiūrėsiu kas kaip ir persitakeluosiu į 7,8 Simmerį. Bet mano nuostabai puikiai užteko ir Gaastros. Jėgos burė turi tikrai daug. Pilvas didelis bet ne durnas kaip Swifte. Net per gūsius burė laikėsi stabiliai. Neplanuotai, bet teko grįžti į krantą. Pasiimti GPS'o. Ir tokių plaukimų sau pavydėjau. Iki pereborų gerokai trūko bet stabilus plaukimas ir pamanomas pjovimasis į vėją džiugino.

Tiesa, peleką naudojau ne tą kurį norėjau. Kai pirkau GTX'ą pasiėmiau ir antrą peleką - Select'o 40cm. Pirkdamas nustebau, kad komplekte nėra varžtų. Cibas užtikrino kad tiks ir mano turimi. A nė velnio. Netinka. Per ilgi. RRD firminių pelekų veržlės ir duobės didesnės. Nesugalvojus kaip prisukti, teko naudotis ilguoju 48cm.
Tai jausmas kaip ant betono važiuotum. Kojas vargina nesvietiškai. Žinoma, atpuola baimės dėl spinoutų, bet visgi nelabai malonu. O ir greitis teoriškai turėjo mažėti dėl tokio inkaro.

Sykį grįžtant link mašinų žiūriu Mindaugas (LTU9) maudosi. Rodo - stiebas sulūžo. Tos pačios Varp'os kurią prieš kurį laiką RS suplėšė. Žodžiu baudžia Varpa už kažkokia nuodėmes. Daviau Mindaugui savo 520 Gaastrinį stiebą kuris ne įdealiai, bet tiko.

Apie pietus vėjas kiek susilpnėjo ir man jau trūko. Paplaukiojau dar biške ir užsiknisau. Vanduo šaltas, kaip tik posūkis, taip į vandenį. O sveikata dar ne įdeali, kad eksperementuoti.

Žodžiu, prie gero vėjo, GTX'as yra nuostabi burė!

PS
Po eleiko mano nosis sake "šliurpt". Ir taip jau gerą savaitę. Po Kertuojų net tik kad alergijos nebuvo, bet ir nosis prasivalė. Kuom susirgai tuom ir gydikis ;-)

Kaip susigadinti savaitgalį

2009-09-28T11:03:00.002+03:00

Galvojau sau apie šį savaitgalį nieko nerašyt. Buvau pajury, grįžau piktas ir nusivylęs. Bet kitavertus buriuojant būna ir taip, tad viską piešti rožinėm spalvom su visokiom "Wooohooo" tipo antraštėm būtų kiek nesąžininga. Bet apie viską paeiliui.
Prognozės šeštadienį pajūry žadėjo 8 m/s. Gintas žadėjo 3D. Ta proga įsidėjau tik 5.7 burę.
Penktadienį vakare prasidėjo moralinės kančios. 3D vs Ventainė. Visiškai neplaukiau kažkur mėnesį. Prisiskaičiau forume kaip žmonės dideliais kiekiais laužo jūroje inventorių, be to visą savaitę pūtė gražūs vakarai (šeštadienis ne išimtis), tad 3D atrodė pobaisiai. Rimvis kantriai kalbino į Ventainę. Taip artėjant apsisprendimo laikui po truputį protą užvaldė abejonės. Rezultatas - Ventainė.
Deja kaiptik šeštadienį vėjo prognozės Ventainei pasirodė skausmingai tikslios (6-9 m/s) ... Prieš tai kiek stebėjau, tai vėjo būdavo gerokai daugiau nei žadėta. Net slalomo startų tądien nedavė. O aš likau "džiaugtis" su 5.7 bure ...
Turbūt nereikia sakyt, kad didžiąją laiko dalį stumdžiau vandenį. Kiekvieną išglisavimą bandžiau išnaudot bent kažkokiam užsipjovimui į vėją. Pasigaudamas pastiprėjimus šiek tiek gavau paplaukiot, bet bandymai suktis pavėjui skausmingai "rydavo" aukštį. Teko dirbt ties tack'u. Dar įsigudrinau įlėkt į tinklą. Šniūrą vandens paviršiuje pamačiau visai prieš nosį. Skrydis nebuvo skausmingas, nes pelekas neįstrigo tinkle. Paskui kiek mačiau lyg ir buvo kažkokiais baltais plūdurukais jis pažymėtas (o gal ten ne tas pats tinklas ...), bet jų visiškai nesimato iš toliau. Užtai padariau daug startų įkritęs iki kaklo, vieną kitą pavėjinį neglisuodamas ... Po pertraukos prasidėjo kažkokia totalinė nesamonė. Žmonės su mažom burėm daugiau mažiau laksto, o manęs neištraukia nors verk. Pasikankinęs beigi įvairiapusiškai išsikeikęs aptikau, kad gikas smarkiai nusmukęs žemyn. Ir kaip aš nepastebėjau! Pasiremontavus reikalai gerokai pasitaisė, bet prisuko vėją.
Rimvis jau tradiciškai sugebėjo prisiplot. Kaip pats sakė net nesuprato nei kaip nei kodėl. Matyt irgi tinklan pataikė.
VII galimybių plaukt jau nebebuvo dėl šeimyninių - logistinų klausimų. Žodžiu buvau ne ten kur turėjau, ne tada ir ne su tuo inventorium ... Ir apskritai grįžau namo piktas ant savęs ir visai nepatenkintas, su moraliniu graužalu ir žlugusiom expektacijom ...
Nu va. Pasiplūdau - palengvėjo. Kada vėl laisvu laiku žada pūst? :)

Rudens vėjas "I etapas"

2009-09-24T08:49:00.002+03:00

Pirmas išplaukimas po nuostolių dienos. Lenta atrodo sutvarkyta, devynkės neturiu, tai plaukiau su 7.5 eleike. Buvo minčių prie teisingos PV krypties važiuot į Kertuojus, bet pasirinkome Elake dėl chebros.

Atvažiavus situacija atrodė rimta - pučia 12 ms, laksto pitakai, net nedrąsu traukti savo baržą su 7.5. Na, bet greitai prisuko. Mindaugas pasirodo atsivežė ne tą stiebą :) Na niekaip 550 stiebo į devynkę neįkiši gi :) Nusprendėme dalintis mano septynke. Bet atvažiavo Mulia ir išgelbėjo Mindaugą su savo 9ke Swiftu. Dar kartą Mindaugas dėkoja už tai.

Vandenyje atrodė keistoka - arčiau pievų vėjo per mažai, o viduryje ežero kartais net pereborai. Normali ežerinė realybė.

Šįkart gana neblogai atrodo pjoviausi į vėją - na bent jau atrodo plaukiojau kažkokiu aštresniu kursu nei kiti freeraideriai. Aišku su Mindaugu nepakonkuruosi, bet už Mulią plaukiojau aukščiau.

Muliai mesta dragrace pirštinė buvo paimta tik į pabaigą, kai su Mulia susitikome akvatorijoje ir padraginome. Tiesiojoje akivaizdžiai pralaimėjau :(( Varžybose turėčiau vienintelę viltį, jei Muliai sunkiai sektųsi į ženklą pjautis. Po to, kai bandėme plaukti atgal aš išglisavau, o Mulia ne. Buvau nustebęs savo pranašumo, bet pasirodo Mulia su žolėmis plaukė :)

GPS'as prisuko 26km, max greitis 40.9. Kai bus laiko reikės gal įdėmiau į tracką pažiūrėt :)

Taigi puikus rudeninis pavakarys.

Nuostolių diena

2009-09-08T22:07:00.003+03:00

Kaip subject'as byloja istorijos esmė yra patirti nuostoliai - materialiniai, moraliniai, finansiniai.

Bet apie viską iš pradžių. Praėjęs sekmadienis buvo užfiksuotas, kaip potenciali plaukimo diena dar praėjusios savaitės viduryje. Kaip dažnai būda, Windguru ir Meteo.lt nervus tampė iki pabaigos, tai žadėdami vėją, tai nebe.

Sekmadienį ryte šauni kompanija (aš, Mindaugas, Mulia) stebėdami ežerą nebuvome įsitikinę ar čia pučia, ar vis tik ne :) Vis tik pūtė, tik tą ne iš karto supratome.
Pietvakarinis vėjas , kaip žinia eleike keistokas. Pievose jį užstoja iškyšulys. Pievų kanale pučia, tačiau jau gaunasi daugmaž toks pietinis vėjas, gal net su pietryčių ataskoniu. Toliau paplaukus patenki į šiknaskylę, t.y. iškyšulio šėšėlį. Nai ir už iškyšulio iki stotelės salo pučia rimtai.

Tai vat ir žinok su kuria bure čia plaukt :) Ant kranto atrodė, kad tinkamiausia burė tokia, kokios neturime - pvz. 12 kvm :) Takelavom didžiausią ką turim - Mindaugas 11uką, mes su Mulia 9kes (aš skolintą Warpą iš Mindaugo). Mulia išplaukė pirmas ir grįžo. Pajutęs vėjo jėgą prie salos nusprendė jamti 7,8kvm.

Aš išplaukiau su 9ke. Porą kartų grįžau į krantą ba nelabai supratau ką yra. Vis tik reisinė plačiakišenė sunkioji Warp skiriasi nuo freeraidinės Retro. Reguliavausi kilpų vietą, giko aukštį ir t.t. Daugmaž susireguliavus ten kur pūtė buvo +- normaliai. Gūsiuose gal daugoka, bet kadangi distancija gana trumpa, tai sukandus dantis reikėdavo gūsius išnaudoti pasipjovimui į vėją. Šiaip jau pjautis į vėją man sekėsi gana prastai. Aplamai kažkaip stovėsena reikia koreguoti - per mažai MFP, nosis kyla į orą. Na bet turint vėjo perviršį su reisine bure gyventi galima. Anot Mulios su freeraidine Swift 9ke būt buvę tikrai pereboras. Muliai su 7,8 distancijos neužteko užsipjaudinėti, teko nukritinėti, ko pasekoje grįžo rodos meldais ?

Taigis vėjas toks lietuviškas, gūsiuotasis - plauki glise vos ne perebore, patenki į iškyšulio šėšėlį ir stoji. O po to dar į pievas grįžti reikia pahalzuoti, kad pasipjauti. Bet visumoje gyventi galima.

Artėjame prie esmės. Jau į pabaigą bandant išglisuoti kažkaip nepataikiau į galinę kilpą. Tada vėl bandžiau, bet kilpa pasirodo kažkaip primygta buvo, kad koja netilpo. Tada kažką sumaliau, matyt per daug svorio perkėliau ant priekinės kojos, gavau rimtulį gūsį ir................. @#$#$%$#^$%#@%$^^%&^%#$%%^%$
Karališka, tiesa pasakius imperatoriška katapulta. Šiemet kažkaip nelabai ir besikatapultuodavau (19 raidžių ;), o čia tokia .... Giko neišlaikiau, padariau salto, akyse balta Warpo plėvelė, skridau, čiuožiau. Pirma mintis buvo - gerai, kad į stiebą galvos netrenkiau. Antra - jei kažkas matė iš šono, tai turėjo būt įspūdingas vaizdelis. Trečia - gerai, kad burei nieko. Pasirodo klydau dėl trečio punkto - 3ias langas deja kiauras. Kaip dažnai pasitaiko, kiaulystės įvyksta su skolintu inventoriumi.. Abidna...

Vis tik nelaimės po vieną nevaikšto. Grįžęs namo nusprendžiau dar ir lentą dar kartą atidžiau apžiūrėti - ar sveika po katapultos. Taigi katapulta vizuliai nieko nepadarė, bet atradau "siurprizą" - skylę dugne. Kadangi plaukiant sunkiai įsivaizduoju, kaip pramušti skylę dugne, todėl tai matyt krantinis incidentas. Šiandien pas Cibą su Ernestu ir Laisvūnu konstatavome, kad smūgis padarytas kietu buku daiktu, forma ir antspaudu panašiu į piršto tipo prailgintuvą. Jei man galva neaptemo, tai kažkaip nepamenu, kad tai būčiau padaręs aš pats. Taigi matomai kažkoks incognito gal nešė burę ir kažkaip stuktėjo ?.. Nežinau, nemačiau.

Tai va tokia dienelė, kurios pabaigos niekam nelinkėčiau. 17km per tas porą valandų vandenyje prasukau, max greitis 40.7. (Mindaugas su FW už mane tiesiojoje greičiau lekia).

.
Saugokit stuffą visur.

Atsargiai siurbelytės!

2009-09-08T09:59:00.010+03:00

Tokios mažos nekaltos... Vis pasiurbia po 6kb, vis pasiurbia...

Istorija ta, kad grįžus iš užsieninės kelionės, kurioje labai daug buvo naudota navigacijos, pasivijo didžiulė Omnitel (įrašyk savo operatorių) sąskaita už roamingą. Iš pradžių galvojau, kad priplepėjau ar per daug e-mailų pasitikrinau, bet skaičius buvo per didelis mano sugebėjimams...

Pasiėmiau detalią sąskaitą. Ir.. O tu įdomybe!

Pradedant nuo Lenkijos sienos per visą Europą kas 10-15 minučių vis po 6-8 kilobaitus parsisiunčiama.

Siurbeliukų variantai:
- labai dažnai norėjau pažiūrėti ar kas nors nepakomentavo mano profilio Facebooke ;-)
- pamiršau išjungti kokį Garmino online access ;
- Nokia koks bugas arba slapta programėlė (virusas)

Taigi po ilgų ieškojimų radau kad tai Nokia GPS'o pozicionavimo nustatymai. Norint, kad gerai imtų GPS'as, ypač kalnuotuose keliuose, verta pastiprinti signalą su signalu nuo GSM stulpų. GSM pozicionavimas veikia bet kokiame telefone. Visai neseniai ir Tele2 leido 112 pagalbos numeriui rasti skambinančio vietą. Tokią paslauga "apibendrina" LOCATOR. Nežinai kur tavo vaikas?

Taigi kaip negauti siurprizų?

Einame į Tools.

Settings

General

Nuimame siurbelytes.

Dabar Nokia neprisijunginės prie tinklų pozicijos nusistatymui.

Įtariu panašūs reikalai su visais telefonais kurie turi GPS'ą.

O Garminas visgi yra gėris. Jei tik yra šansas kad pagal tavo užgaidas jis jungsis prie networko jis labai kultūringai apie tai įspėja..

Trumpai drūtai

2009-09-03T20:44:00.005+03:00

Taip galima pavadinti šiandieninį pasiplaukiojimą eleike. Nuo kokių 4ių po pietų įsijautė vėjas pūsti. Tiesa gana neilgai - po valandos išjungė. Pūtė pro pievų ir iškyšulio sąsiaurį.

Kad krantas toks nelygūs tai ir vėjo kryptis nestabili. Per sąsiaurį pučia viena, prie pievų - antras, už iškyšulio trečia kryptim. Ir stiprumas labai nelygus.

Tad pradžioje nukritęs pavėjui ieškojau lygesnio vėjo. Bet realiai vėjas kiek susilygino, bet ir nusilpo. Žodžiu važiuoji ir gaudai.

Devintukui vėjo tikrai užteko. Bet negali sakyti kad visur visada glise.
Po valandos realiai atkritinėjimo, nutariau kad reikia kilti viršun. Tai užtruko panašiai irgi apie valandą. Tik gliso jau kur kas mažiau...

Grįžus - vėjo nėra. Pokalbiai apie bileką.
Hot topic'as - LR čempionatas.

Nu bet tikrai ką su juo daryt?

Saulytė, Saulis ir Saulė Gardoje

2009-09-02T12:53:00.004+03:00

Rašant paskutiniam reikia filtruoti mintis, kad nesikartotum. Žiūrėsim, kas gausis :)

Skirtingai nuo kolegų, aš su šeima pasirinkome skirtingą kelionės koncepciją – t.y. skridom lėktuvu į Milaną, nuomavom mašiną (210km iki Gardos). Į pasirodo mid-size Alfa Romeo 147 tilpau aš, žmona ir dukrytė ant galinės sėdynės, daiktai bagažinėje ir ant priekinės sėdynės. Su dviem vaikais būtų jau sudėtinga, t.y. reiktų daug didesnės ir aišku brangesnės mašinos.

WS stuffo nesivežiau , nusprendžiau nuomotis vietoje pagal faktą. Nors kolegos tikina, kad kelionė mašina su šeima didelių verksmų nesukėlė, bet aš irgi džiaugiuosi, kad šikart nereikėjo 4 atostogų dienas praleisti mašinoje. Aplamai žiūriu, kad paskutiniuoju metu kelionės mašina po Europą užleidžia vietą lėktuvams (kad ir paskutiniai 2 slidinėjimai Prancūzijoje skrendant lėktuvu). Žodž jei yra galimybių, aš už lėktuvus !

Beje Į Gardą važiavau jau antrą kartą. Pernai, tiesa, neburiavau, tačiau vietą apžiūrėjau, turėjau įsivaizdavimą apie krantą, burių kiekį, išplaukimą, nuomų pasiūlą ir pan. T.y. pernai buvo žvalgybinė kelionė. Na ir pernai apžiūrėjome dalį apylinkių, todėl šįkart stengėmės 5 mėn dukrytės nevarginti didelėmis ekskursijomis. Tiesa, su didesniais vaikais , kaip suprantu, ten dar smagiau – akvaparkai, zooparkai, atrakcionparkai etc.

Gyvenome, mano nuomone, puikioje vietoje, Rivoje, gal 30 metrų nuo ežero, prie . Residence Cristine. Ežeras šalia, vaizdas puikus, nuo gatvės triukšmo stebėtinai nesigirdėjo ir kas, IMHO, labai svarbu rugpjūtį – buvo autonominis kondicionierius. Gal kolegoms , gyvenusiems pilyje padėjo metro storumo sienos, tačiau paprastame viešbutyje prie Gardos be kondicinieriaus esu įsitikinęs būtų kankinanti mirtis 

Kiekvieną rytą geriant kavą terasoje stebėti bures ežere buvo tikra dvasios ir akių atgaiva. Turėjau puikias vėjo stebėjimo sąlygas – vėjo greitį galima buvo matuoti pagal uostelyje stovinčių jachtų trosų bildėjimo į stiebus dažnį ir garsą :) Na, o krypties pasikeitimus rodė jachtų stiebų viršunėse vėjarodės :) Rytais stebėjdamas akvatoriją susidariau įspūdį, kad prie rytinio vėjo (Peler) niekas beveik iš Rivos neplaukia (išskyrus čaijnikų mokyklėles su šverinėmis lentomis – po to nemažai nudreifavusių čaijnikų surinkdavo mokyklos kateris). Jei nori plaukti prie rytinio vėjo, reikia gyvent Torbolėje, plaukti iš Torbolės rytinio kranto (iš šiaurinio būtų tas pats, kas Rivoje). Dar rytais pučia kiek toliau nuo šiaurinio Gardos kranto – pvz. Malcesinėje už ~15km. Bet ten išjungdavo dar anksčiau. Paprieštarausiu kolegoms, kad rytais pučia geriau – man kaip tik vietiniai sakė, kad paprastai popietinis (Ora) yra stipresnis. Aišku, kai ryte matydavau bures pro langą nuo kranto ~2km, o popiet nepūsdavo visai, tai be abejo rytinis vėjas tom dienom būdavo stipresnis.

Taigi apie orą ir Ora. Pradžioje pirmas 3 dienas daugelį mūsų moraliai prastokai nuteikė karštis ir nepūtė. Važiuojant į Gardą buvo susiformavęs mitas, kad Gardoje pučia visada, kai giedra. Myth busted. Lessons learned – dažnai pučia, kai giedra. Tačiau jei labai įkaista oras (šįkart pirmas dienas ~35c), tada matyt užkaista ir kalnai ir kanjonai ir visa kita ir terminis vėjas nelabai formuojasi. Įdomu, kad windguru aplamai ten visiškas pievas rodo – vos no kas antrą dieną lyti turėtų, ko be abejo nebuvo. Vietiniai prognozėmis labai irgi neužsiima – vyrauja nuomonė „nobody knows what will be wind tomorrow“ :) Vis tik daugiau pašnekėjus su vietiniais, į pabaigą, man atrodo jau ir aš kažkiek nuspėdavau tos dienos orus. Taigi – jei per karšta – greičiausiai nepūs. Jei Gardoje saulė, o kalnuose formuojasi koks nors atmosferos frontas, keisis oras – tada greičiausiai nepūs, BET anot vietinių gali uždudolinti prieš lietų. Jei ateina ne-terminis stiprus vėjas iš šiaurės – tada jis užblokuos terminį pietinį vėją. Na, o jei neįvyksta aukščiau minėtos aplinkybės – t.y. normalūs 25-30c, oras giedras, kažkokių meteorologinių pokyčių tądien arba rytoj labai nenusimato – va tada greičiausiai pūs. Taip ir buvo turbūt 6 iš 7-8 paskutinių dienų. Pūtė. Tiesa nepūtė pitakams. Einamoji burė ~ septynkė. Kartais norėjosi didesnės, kartais mažesnės. Su devynke, neskaitant slalomistų ir formulistų, kurie renkasi vis tik daugiau Torbolės rytuose (Paradiso, arba Conca D‘Oro spotuose), plaukė tik Mulia. Buvo pora dienų, kai tikrai devynkė turejo būti ideali burė, nes septynkės ~70% stumdė vandenį. Krrukis teisus – ten žmonės plaukia su tuo ką turi, arba su tuo, ką mėgsta. Kad ten pultų visi traukti kitas bures pasikeitus vėjui – to nebuvo. Tiesa pasakius buvau kiek nustebęs, kad labai daug stumdančių vandenį. Lietuvoje varai į krantą ir imi didesnę burę (jei turi), o ten tiesiog arba neplaukia, arba stumdo vandenį. Aišku ir nuomose max burė 7.4. Esu girdėjęs, kad Gardoje pučia ir daugiau, bet turbūt ne rugpjūtį, o kokį birželį gal ?..

Idant nuomavausi, tai išbandžiau keletą freeride lentų. Pradžioje su JP Xcite Ride – nemažai maudžiausi (vis tik 13 cm siauresnė už mano turimą), bet lenta susirodė žvitri, lengvai glisuojanti, o glise jau „Xciting ride“ . Mistral Energy – na tiesiog freeride, kaip freeride. Tiesa sunkesnė nei JP. Exocet Scross MC – va šita kažkaip nepatiko. Idant „MC“ konstrukcija, tai patvari, bet sunki. Į glisą išeit gal reik pasipompinti (nemoku), o pojūtis , kaip kad eleikinių/kertuojinių žolių kibirą ant vairo tempčiau. Net vieną kartą iš tikrųjų pažiūrėjau ar kažko ant vairo nebuksyruoju :) Na ir RRD X-Ride – va šita my favourite. Smagiai pavarinėjau ir išglisuodavau ir maudžiausi mažiau. Aišku esmė ne RRD stebukle, o todėl, kad pripratau prie sąlygų, siauresnės lentos ir pan. Bet vis tiek jau sąmonėje man susipozicionavo, kad RRD buvo gerai, o Exocet ne :)). Burių brandų irgi keletą išbandžiau, bet nuoširdžiai nejutau jokio skirtumo tarp jų.

Išbandžiau ir keletą spotų. Gimtasis Porfina beach – čia tikrai didžiausios bangos (čopas), kurios pradžioje kažkaip nervavo, o po to kiek pripratau. Galvojau bus ten on-shoras ir sunku išplaukt/ užsipjaut, tačiau toje vietoje krantas įstrižas, nueina į šiaurės vakarus, todėl Porfinoje gaunasi beveik side-shora. Jokių problemų išplaukt. Kaip kolegos rašė ant išėjimo/įėjimo judėjimas didelis, susidaro kamščiai, bet taip visur. Vis tik važiuojant su šeima, Porfina IMHO yra idealu. Geresnės vietos nemačiau nei Rivoje, nei Torbolėje. Visų pirmą pliažas nėra tradicinė 5 metrų pločio akmunų juosta, o dar ir didelė pieva po medžiais. Galima smagiai ir pagulinėti, ir nuo saulės pasislėpti (ypač , kai buvo +35c, tai buvo LABAI aktualu). Antra vertus geros tokios infrastruktūros vaikams (plūduras-sala ežere, čiuožyklos etc) kitur irgi nelabai yra. Na ir kadangi mes gyvenome 50 metrų nuo spoto, tai nebūdavo bėdos atsinešt alaus, užkąst, ar trapeciją iš namų paimt, kai matai, kad jau pūst pradėjo :)

Aibė spotų Torbolėje šiaurinėje pakrantėje – Prato al Lago, Vasco Renna etc. Ten neplaukiau, bet visi panašūs – daugiau žmonių nei Rivoje, pliažiukas siauresnis, tirštesnis, pavėsio beveik nėra. Vėjas panašus kaip Rivoje. Šiaip džiaugiuosi, kad gyvenome Rivoje, o ne Torbolėje. Ten kažkaip tirščiau.

Spotai Torbolės rytinėje pakrantėje – Paradiso, Conca d‘Oro. Va ten reikia važiuoti, jei važiuojama tik buriuoti. Šeimai nepatogu, nes vėl gi pavėsio beveik nėra, veik visi viešbučiai prie kelio. Bet ten įmanoma plaukti tiek ryte (ypač Conca d‘Oro), tiek popiet. Ten gali savo bures (jei vežiesi savo) laikyti viešbučio saugykloje. Ten pagaliau vėjas tikrai visada side shoras. Ten vyksta ir advanced mokyklos, kur mokina vandens starto ir pan. Ten tikrai renkasi rimtesnė chebra. Ten, man atrodo, ir vėjas kiek stipresnis. Ten čopas mažesnis (jei to norisi). Nors vandenyje ten turbūt tirščiau nei Rivoje. Taigi Baidas extreme forume teisingai rašė, kad geriausia važiuojant tik buriuoti gyventi Torbolėje, Torbole Residence.

Vis tik, nors ir Torbolės rytuose turbūt geriausi jei galvoje vien plaukimas, šiuokart bazavimasis prie Porfina beach buvo idealus.

Pabandžiau ir vietinę mokyklą – visumoje ne stebuklas. Teorijoje daug kas aišku ir „Beginner to Winner pažiūrėjus“, o vat praktikai reikia skirti ne 3 mokyklos valandas, o savaites vandenyje.
Važiuodamas į Gardą naiviai tikėjausi, kad pramoksiu vandens startą ir posūkį. Naivu. Reikia plaukti daug daugiau tada. Aplamai antros dienos pabaigoje dėjau ant mokslų ir nusprendžiau tiesiog pakaifuoti tramvajinant. Tadu ir su lenta geriau susidraugavau, ir vietinį čopą suprast pradėjau ir aplamai kaifo daugiau apturėjau.

Albet sumarizuojant – MAN TEN PATIKO. Vėl. Netgi LABAI. Būnant su šeima naivu planuoti , kad plauksi visas dienas. O pūtė man atrodo ~6-7 dienas iš būtų 10. Ir tiek kažkaip neplaukiau (plaukiau ~4 dienas). Taigi absoliučiai negaliu kaltinti, kad mažai pūtė. Pūtė normaliai, plaukiau kiek norėjau ir galėjau. Šeimai irgi ten gana smagu buvo. Dukrytė ta proga mokinosi tarti pirmąją priebalsę "Pppppp", nes norėjo visiems pasakyti, kad "PPPPPuučia !" :))

Kaip suprantu kolegų vyresniems vaikams irgi ten ojojoj buvo ką veikti. O ir šiaip man Italijoje visada skanu ir miela. Kitą kartą, kai ten važiuosiu tik buriuot (beveik esu įsitikinęs,k ad ten dar važiuosiu), tai gyvensiu Torbole Residence, o kai kitą ten važiuosiM (su šeima) – tai gyvensime Rivoje, galbūt net toje pačioje Residence Cristine. Na tik manau ten važiuosiu ne rugpjūtį-liepą – vis tik karštoka ir brangoka. Gal birželis/rugsėjis būtų idealu.

Lago di Garda

2009-09-02T10:34:00.005+03:00

Sykium apie pačią kelionę Mulia jau daugmaž paporino aš gal kiek apie buriavimą parašysiu.

Infrastruktūra

Šiaurinė ežero pakrantė nusėta spotais. T.y. paplūdymy išskirta vietos burlentėm, sustatyti ženklai, stendai, kad neprigultų pliažininkų. Ant kranto padaryti stovai burėm susikabinti ir bent jau prie mūsų buvo atitverta pievelės lentoms susidėti. Tiesa vėjuotą dieną ne visi telpa tad dalis atvykėlių takeluojasi tiesiog ant tako. Niuansėlis. Į burių stovą krante Mulios 9 kvadratai niekaip netilpo, o ir maniškę 6.8 teko istrižai kabinit. Žemoki jie :) Kitas niuansėlis. Palikti lentą aukštyn peleku prie įėjomo į vandenį. Įėjimas gi išklotas kažkokiais guminiais kilimėliais. Labai patiko, kad tiek išplaukian tiek grįžus nereikia braidyt po aštrokus akmenis. Tiesa jis buvo siaurokas, tai kartais susidarydavo nedideli įeinančių - išeinančių kamščiai.
Mes apsisojome Porfina Beach. Pasak interneto tai yra geriausias Gardos wave spotas ir, pasak to pačio interneto, mėgstamas vietinių žvaigždžių.
Susimetėm inventorių į "lock-up'ą" už 35 EUR savaitei. Galima laikyti 1 burę sutakeluotą, vieną ištakeluotą ir lentą. Tiesa sutakeluotų burių buvo tiek prikrauta, kad kaskart tekdavo pasistengti rast tarpelį kur saviškę įgrūsti. Čia pat nuomoje ant pasiūlos buvo North Ice ir Duke. Taip pat Exocet'ai ir keletas RRD FSW.

Vėjai

Prieš važiuojant radau neblogą resursą, kur apie vyraujančius vėjus paaiškinta. http://www.lake-garda-revealed.com/lake-garda-wind-maps.html
Taip pat įsivaizdavimui kur čią kas nedidelė šiaurinės pakrantės schema: http://www.surfsegnana.it/public/centri/mappa.asp?p=centers&l=en

Iš pat ryto pučia šiaurės vėjas. Kryptis - nuo kranto, bet jis paprastai būna stipresnis. Taip sako :) Tada side-shoras gaunasi. Jam pučiant patogiau plaukti yra iš Torbolės Paradise (žr. schemą). Tiesa mūsų atveju kažkodėl buvo atvirkščiai ir stipriau pūtė pietys. Išplaukiau prie visiško off-shoro, nuplaukiau iki Torbolės, pasigavau keletą gūsių ir ilgai ilgai grįžinėjau. Galiausiai vėją visiškai išjungė, tai likusius kelis šimtus metrų teko parirkluoti. Antrą kartą gyvenime :) Daugiau ant rytinio vėjo taip ir nebėjom.
Priešpiet vėjas visiškai sėda ir netrukus vėliavos pradeda plazdėt į kitą pusę. Įsijungia pietys. Jis per eželo ilgį įsupa šiokią tokią bangelę. Tiesa jam dar padeda pirmyn - atgal kursuojantys turistiniai laivai. Visa tai greit susimala nuo plaukiojančių įvairaus plauko įrengimų kiekio ir gaunasi gana chaotiškas čiopas. Mūsų atveju geromis dienomis įpūsdavo kokius sakyčiau 6 - 9 m/s. Tiesa nekasdien.

Pasak mūsų šeimininko kai oro temperatūra pakyla iki 30 laipsnių vėjai gerokai susilpnėja. O pasak moters dirbusios surf centre mums dar pasisekė, nes prieš tai apie 2 savaites su vėju buvo blogai. Per karšta.

Buriavimo ypatumai

Stipriau pūstelėjus ant ežero galima stebėt ... na taip iš akies ne mažiau tūkstančio burių. Tikrai įspūdingas kiekis ir vaizdas. Per visą akvatoriją kiek akys užmato vien tik burės :) Bet ant vandens vietos kažkaip pakanka. Buriuotojai pačio įvairiausio plauko ir gebėjimų. Inventorius irgi. Žmonės plaukia su tuo ką turi. Ten neegzistuoja tokia savoka kaip vėjo greitis. Pabandžiau centre paklaust vieną diena, tai tepasakė, kad vėjas neblogas, o kiek pučia neturi supratimo. Burių dydis ten matuojamas "kokią mėgsti". Tuo pačiu metu gali pamatyt ir ~ 8 ir 4.9 kvardatų bures. Gražiai atrodė slalomistai kaip taisyklė lakstantys su iSonic'ais ir Point 7. Tiesa buvo vienas ir su X-Fire ir Simmer/Gaastra :D
Žmonės į paplūdimį susirinkdavo maždaug tie patys. Sėdėdavo su šeimomis ir ramiai laukdavo kol pūstels. Pakilus vėjui ežeras netrukdavo pasišpuošt burėmis.

Plaukimas

Plaukiau nedaug. Pradžioje nepūtė, vėliau nevisuomet spėdavom grįžti iš įvairių pasivažinėjimų. O plaukimas ten kiek kitoks. Visą laiką plaukiau su 6.8 bure, nors vieną dieną jau galėjau dėti 5.7. Patingėjau takeluotis. Pradžioje teko apsiprast su čiopu. Jame išglisuot kiek sunkiau, nes sunkiau išlaikyt stabiliai lentą. Ją iš po kojų išmušinėja. Na bet gan greit prisitaikiau. Išglisavus jau traukia gan neblogai. Visai smagu pasigauti laivo pakeltą bangą. Nuo jos gerai išmeta į orą jei geru greičiu ateini. O šiaip tai veiksmų arsenalas daugmaž toks pat. Bandžiau šokti, suktis pavėjui ir t.t. Nusivylimas buvo vandens startas. Jei namie jau daugmaž gaudavos, tai ten vėl viskas susipynė ir nifiga nebesigavo. Posūkio normaliai taip ir nepadariau. Reik daug suktis. Na bent jau sukausi ir kartais beveik beveik ... :) Pašokimas lygiam vandeny kiek mistika ... Kažkas lyg ir gaunas, bet labai sunkiai lentą nuo vandens atplėšiu, nors, atrodo, ir priekine ranka ir koja lupu aukštyn. Gal kiek pradaryt burę reikia kad taip smarkiai šarnyro nespaustų ... Dar pestebėjau, kad dešiniu halsu sunkiau sekasi plaukt nei kairiu. Kažkaip neišlaikau stovėsenos. Visumoj labai naudinga patirtis tokiose salygose pasimalt. Labai smagu plaukt basam vien su lykra ir šortais. Čia gi keletas Rimvio darytų nuotraukų :)

Sumarizuojant tikėjausi daugiau. Gal ne kiek iš vėjo, nes jo lyg ir pakako, bet iš savęs. Bet, kaip žinia, kai nedaug plauki, tai nedaug ir išmoksti ... Na nieko. Kiek leis galimybės plauksiu ir lauksiu 3D. Gal gi šiemet pavyks pagaliau sudalyvaut :)

Garda | Mulia

2009-09-01T20:01:00.003+03:00

Po gerų atostogų turi kiek susigulėti mintys kad jas aiškiau galėtume išreikšti.
Panašu, kad trys dienos tam pats tas. Ir tingulys po truputi praeina...

Taigi, nuvažiavus 5380 km keliais ir kokius 20 km vandeniu kyla noras pasidalinti įspūdžiais.

From garda

Gerokai pasispaudę mašinoje pradėjom kelionę šeštadienio ankstų rytą. Planas buvo nuvažiuoti apie 850-900 km iki Čekijos sienos. Apie 7ias vakaro jau ten ir buvom. Hotel Fridrich pasitiko neveikiančia virtuve (neva vestuvės) ir oldschooliniais vidaus įrengimais. Bet lovų buvo daugiau nei reikia ir išsimiegoti pavyko labai gerai. Ateičiai reiktų planuoti sustojimą prie Bratislavos. Porą valandų toliau, bet kitai dienai lengviau...

Sekmadienį gana sunkiai ėjosi, nes autobanai buvo užkimšti ir atstumas nemenkas. Italų autostrados naktį yra geras iššūkis. Dideliu greičiu daryti suktus posūkius - reikia daug RedBulio. Na bet atvažiavom.

Kalbant ir apie kelionę į priekį ir ten ir atgal statyčiau Garminui paminklą!!! Nuostabus dalykas, puikūs žemėlapiai, paslaugų paieška ir t.t. ME LOVE IT!

Pilaitė kurioje apsistojom buvo kiek toliau nuo ežero, bet vidury vynuogynų, atokiau nuo miesto šurmulio. Labai smagi neperpildyta vietelė. Rekomenduojam big time!

Gardoje iš ryto pučia nuo kranto o po pietų pučia į krantą. Tarp "pūtimų" yra kokių 1,5-2 valandų visiško štiliaus. Tai man teko išbandyti visu gražumu. Vieną rytą lyg pūtė ir išplaukėm pasiplaukioti. Nepūtė, kad galima būtų tramvajinti prie kranto (o ir reikia kiek atkristi). Tad atkritau. Išjungė. Irklavau kokia dvi valandas į krantą rankom. Dainavau kad neprarasčiau noro irkluoti. Jei būčiau supanikavęs, burę atsikabinęs pasiekčiau krantą lengvai, bet nesinorėjo pirmą kartą plaukiant prarasti inventoriaus.

Beje kalbant apie inventorių. Ten burės virš 8ių kvadratų yra jau LABAI didelės ir niekas ten nepritaikyta jom. Nekalbant apie atsivežtą 9ką. Visi į mane žiūrėjo kaip nelabai normalų...

Po pietų pradėjo lyg ir pūsti į krantą. Vėjas rodės pakankamai stiprus. Bent jau 9kei. Bet prie ~35oC vėjas neturi galios. Jis pučia o visi stumdo vandenį. Aš su 9ke irgi ne ką pasiekiau... O bangos buvo didelės. Nors ir nepiktos, bet didelės.

Kitom dienom, kai pūtė daugiau glisavo 80% septinkių šeškių ir t.t. Garda - čiainykų rojus. Bet jau visai čiainykų. Mokyklose duoda didelę lentą ir iškeliamą burę, parodo vandenį ir paleidžia. Apie prasilenkimo saugumo techniką ir kitus paistalus niekas nemokina arba niekas nenori apie tai girdėti. O nynzės su apverstom lentom pelekais į viršų - beveik kas antras... Žodžių žmonių kultūra normaliai europietiškai aukšta, bet su inventorium niekas jų nemokina elgtis...

Vienintelis dalykas kuom man patiko Gardos plaukimai - privertė elgtis kiek kitaip nei įprastai. Dėl vėjo galios nebuvimo ir bangų ten reikia išglisuoti kitaip nei Eleiko flate... Fin punpingu nieko ten nepadarysi. Reikia tapyti burę stumiant lentą į priekį. Nu maždaug taip... Ankščiau ant Xfire to nedariau nes nereikėjo, dabar reikės išbandyti Lietuvoje.

O daugiau apie plaukimą nelabai ką turiu pasakyti. Dar porą sykių plaukėm ir ten reikėjo pratintis prie naujų vandens/vėjo sąlygų.
Tik galiu pasiskųsti kad taip išsitraukti GTX 6,5kvm ir neteko...

O kelionės aplink Gardą yra nuostabios. Verona, Venecija, aplink-Gardiniai miestukai ir pan. Gražu, "šilta", brangu bet labai įspūdinga.

TOP TIPS:

-gyventi Torbolėje. Ten ryte geriau.

View Larger Map

- Važiuoti ne rugpjūtį. Dažniau pūs.
- Turėti gerą chebrą, bo gali tekti vėjo laukti...

Adiós Retro !

2009-08-07T09:25:00.002+03:00

Vakar išleidau į marčias savo vyresnėlę, t.y. didžiąją, t.y. Sailworks Retro 10. Smagu buvo su ja 2 metus, kai plaukiau su SB FType, bet šiemet supratau, kad jinai „subrendo“, išaugo ir reikia išleisti iš šeimos lizdelio :)

Nutekėjo Retro kažkur į Ukmergę, albet sakė plaukia ir E-leike beigi Kertuojuose. Taigi kolegos jei kur pamatysite, tai pažiūrėkite, kaip jai sekasi ir perduokite linkėjimus mentalinius.

P.S. Bruce Peterson, Sailworks savininikas ir kūrėjas laimejo USWA Slalom ir Formula čempionatą.
.

Garda kviečia

2009-08-04T23:02:00.005+03:00

Už nepasisekusias atostogas gali būti blogiau tik atostogos kuriom normaliai nepasiruošta.
Skaitliukui dešinėje greitai sukantis ir laiko iki išvykimo vis liekant mažiau paruošiamieji darbai įgauna fizinę reikšmę.

Kaip važiuosim? Su mašinomis ir vešimės visą mantą su savim. Aš, mano vaikai ir tėvas, Krrukis su šeima, RS atskris su šeima. Kompanija kaip reikiant.

Beje visai neseniai su Krrukiu besinaudodami N95 ir Garmino navigacija atradom labai naudingą feature. Gali siųsti ir paklausti kur tavo kolega yra. Telefonai (gal labiau garminai) susišneka ir taip keliauti yra žymiai papraščiau. Nes kai aš keliavau į kalnus su metų dukrele, tai tik apsišika, stoji staoile plauti, žiū kolega jau nupylęs 50 kilų ir nepavyt...

Ką vešimės? Čia matyt pastatysiu transportavimo ir kilometrų rekordą. Lenta X-fire 130 ('08); Burė 2-XC Simmeris 7,8 kvm. Tik ką nusipirkta, dar į celofaną įvyniota Gaastra GTX 6,5 kvm;

Trys dviračiai; Vaikiškas kaitukas 1,5 kvm pasižaidimui papludimy; laptopas, kad vaikai iškęstų dviejų parų sunkią kelionę; ir šmutkės.
Viskas ant šeimyninio megatransporterio Renault Grand Scenic sąžinės pakabinta...

Galvojau imti ar neimti Gaastra Swift, bet su 9 kvadratais ten matyt nebus ką veikti, o jei net ir būtų tai prie tokios neputės jau gal geriau važiuoti į Veroną ar į Veneciją (labai noriu).

Dar Gardalendas, mountain climbing'as, mountain bikingas ir kiti itališki malonumai.

Gyvensime pily. Mes Saulės numeryje, Krrukis Mėnulio (ar gal atvirkščiai...). Vietinis vynas, restoraniukas! Mmmmm..

Būsit šalia - užsukit ;-)

Apie didesnes bures

2009-08-03T13:29:00.004+03:00

Plaukiojame savo balose ir plepame apie burių dydžius – 5.7, 7.5, 9, 10kvm. Na gerai gal dar ir apie 11.5kvm. O štai burlaiviukas “Sedov” 4195 kvadratus . Didžiausias pasaulyje burlaivis kaip ne kaip. Bet apie jį vėliau.

Pabėgau nuo lietuviškos vasarinės nepūtės į kitą pasaulio pusę. Susiklosčius aplinkybėms praeitą savaitgalį (ar užpraeitą?) atsidūriau San Franciske. Na tiksliau jo priemiesčiuose. Šeštadienį su Vytu iš Alamedos jachtų uosto paėmėme nedicką, bet smagią jachčikę Colgate, 26 pėdų ilgio. Kaži kodėl burlenčių mes pėdomis nematuojame ? O jachtas tik taip. Taigi 26 pėdos yra nedidukė jachta, kaip mes burlentajai sakome „mažulė“ :)

Taigi mažulė turi savų niuansų – valdymas gerokai mažiau automatizuotas, ne šturvalas, o rumpelis, pakabinamas motoras ir t.t. Užtat koks action jausmas ! – esi arti vandens, SFO įlankos bangeles jauti visa esme, netgi vandens ant galvos kapojantis per čopą gauni. Taigi man mažulė jachta SFO sąlygomis patinka. Į jūrą/vandenyną plaukti gal ir nelabai būtų, bet SFO pats tas.
Plaukėme maždaug taip:

Plaukiant SFO reikia įvertinti tam tikrus dalykus – vėją rimčiausiai įjungia popiet, tačiau vakare išjungia. Taip pat potvyniai-atoslūgiai. Reikia įvertinti ir juose – srovės greitis gali būti keletas mazgų. Taip pat labai skirtingos sąlygos skirtingose įlankos vietose. Jei prie Alamedos (starto vietos) vėjukas gana švelnus, tai po Bay Bridge jį išvis išjungia, o už Alcatraz salos (matėte turbūt filmą su S.Connerry ir N. Cage „Rock“? ) link Angel Island yra pats smagumas. Tarp salų nuo vandenyno ateinantis vėjas patenka į koridorių ir susidaro geras „pūtalas“. Bangos toje vietoje yra absoliutus chaosinis čiopas iki ~1.5 m aukščio. Su Colgate plaukiant gauni ir ant galvos purslų, todėl apsirengimas irgi turi būti atitinkamas. Susimąsčiau, kad toje vietoje su burlente kažkaip nenorėčiau atsidurt. Mindaugai – o tu ten windsurfindavai irgi ?
Taigis pasikapojome neblogai. O grįžtant teko plaukti prieš srovę, vėjas nusilpo, kai grįžom jau tamsu buvo. Aš sušalau, o Vytas aišku ne.
Sekmadienį buvo brolienės Ingos gimtadienio šventimas, tai ta proga buvo nuspręsta svečius prakatulinti su didesne jachta – kad nebūtų daug actiono, būtų daugiau relaxo, maisto, alaus, vyno ir t.t. Tąkart paėmėm 41 pėdos „The Edge“. Tai jau tokia didėlesnė jachta .

Bet kažkaip plaukėm plaukėm ir vėl iki SFO „Split“ (čia ten kur „skvozniakas“ ir čopas) nuplaukėm :) Vytas bijojo ten svečius vežt, tačiau ryžosi. Ir aišku pasiteisino – visiems ten irgi patiko adrenalino dozė. Aišku su Colgate jie ten vargu ar būt norėję atsidurti. Didesnė jachta daug stabiliau ir greičiau eina, bet adrenalino vis tik mažojoje daugiau.
O praėjusį penktadienį užšokome į Klaipėdą į didžiuosius burlaivius pažiūrėt. Neįtikėtina ! Ypač, kai palygini „Sedov“ ar „Mir“ esančius ~400 pėdų su 26-41 pėdučių jachta. Kiek ten burių, vivių ir įgulos ! Būtų labai įdomu praplaukti. Gal kada nors... :)

Kertuojų cukrus ir pipiriukai

2009-07-21T11:02:00.004+03:00

Taigi, kaip Krrukis rašė, sekmadienį paragavom ir cukraus ir pipiriukų.

Diena buvo tikrai graži. Burlenčių ant vandens kokios penkios. Nuo Mistralio longbordo iki X-Fire.

Plaukimą galima suskirstyti į tris dalis. Pirma, kur trūko metrų. Ar kvadratinių ar per sekundę. Pirmyn atgal nuplaukiau skersai ežero, vėjo lyg ir užtektų bet niekaip lenta nelipa į glisą nors tu ką. Parplaukiau į "stovyklavietę" ir nusirinkau metrą žolės. Va kaip su tais metrais...
Kas stumdo vandenį, kad pavėjui nukrenta po to parbrenda, kad laksto gūsį pasigavęs.

Antra dalis - iš serijos "tansujut vse". Kas ką turėjo su tuo ir lakstė. Mano 9kei sąlygos buvo pačios skaniausios. Retas atvejis kai reikia ne kovoti su vėjo trūkumu ar pertekliumi. Pats tas. Ir kojos išsitiesė ir burė ant denio ir šiaip relaxas. Smaguma ne kitaip. Tuo etapu pasiemiau Krrukio Twintipą. Jo 6,8 nustebino trauka. Net sykį ištraukė į glisą. Ir net į kilpas sulipau. Tiesa, tik kokiems 30 metrų, nes užpakalį paskandinau. Stovėti ant Twintipo reikia kitaip, o aš nemoku. Iš tiesų tai glisuoti su Twintipu toks pat moralinis šokas kaip perlipus nuo formulės ant X-fire. Lentutė mitri, sukiojasi pati kur nori, iš kojų sprukti nori. Bet tuo pačiu ir gerai kai nori ką nors su ja padaryti. Nori pasukti - užtenka minties ir ji jau sukasi. Ne veltui ji freestailine. Žodžiu plaukti galima ;-)

Trečia dalis - pereborai. Vėjas sukilo, lakstė jau visi kas tik galėjo burę nulaikyti. Stoikė persikreipė, nugaros raumenys dirbo stumdamos stiebą žemyn. Tikrai pereborai vargina... Ir dėl to greičio neatsiranda daugiau (nematavau bet jaučiu kad). Nors tokia patirtis mano galva irgi gera. Po truputi mažta baimė, atsiranda šaltakraujiškumas veiksmuose. Anksčiau širdis dirbdavo 20% nuo fizinio krūvio, 80% nuo adrenalino. Dabar sakyčiau atvirkščiai.
Prie to prisidėjo ir gražus oras. Saulė šviečia, šilta. Net blogausiu atveju jei viskas sulūžtų parplaukčiau...

Ir pipiriukai. Matydami artėjantį debesį išsiropštėm iš vandens, lengva ranka džiovinom inventorių, neskubėdami persirengti.

Ir jau prieš pat išsitakeluojant burę tik pyst lietus-kruša-škvalas. Viskas kiaurai vėl permirko. Per 5 minučių pauzę tarp lietaus viskas buvo sukišta į mašina. Daiktai permirkę, rūbai permirkė. +26oC ant klimatroniko nepasirodė per daug...
Nejaukiausia apvažinėti nuvirtusius ant kelio medžius. Nes nežinai ar nenuvirs ant tavęs. Dėkavojom kažkuriems dievuliams, kad nebuvome tuo metu ežere.

foto Vytauc

Kertuojų dovana :)

2009-07-21T09:31:00.000+03:00

Po gan ilgų kančių stebint krūvą vėjo prognozių šaltinių sekmadienį pagaliau su Mulia susilėkėm ant Kertuojų kranto.
Man atvykus kolega jau stumdė vandenį su 9 kvadratais. Pažiūrėjęs į plaukiančius pasijutau kaip našlaitis traukdamas savo 6.8 burikę. Daugelis plaukė su didelėm. Beliko viltis bent šiek tiek pasitreniruoti prie silpno vėjo, tad neskubėdamas susirinkau manatkes ir įsirioglinau. Lyg ir šiek tiek pučia, bet ženkliai permažai. Tiesa, vėjas po truputį stiprėja. Užeina vienas kitas gūsiukas.
Bet oras puikus, vanduo šiltas, saulė. Visa apranga tik šortai ir lykra kad nenusvilt. Ir tai gerokai praskaidrino nuotaiką.
Net ant vėjo ne taip pikta, kad nepučia :)
Neužilgo Muliai jau beveik užtenka. Sustojam vidury ežero paplūduriuot, atsipūst ir šiaip pablevyzgot, pasikeičiam inventorium. Mano nuostabai tik užlipus ant Mulios slalomo be didelių pastangų išglisuoju ir nulekiu. Tiesa reik pripažint, kad kiek primiršau kaip reikia elgtis su tokiais laivais. Ant maniškės pastoviai reikia "dabot", kad neperspaustum galo tad ir apkrova galinei kojai minimali reikiama. O čia reikia mint ant vairo ko nepadarius lenta kyla į ora. Ir taip porą kartų kol susigaudžiau kas čia vyksta. Mulia gi liko maloniai nustebintas mano burės trauka. Mat ir jam tam kartui užteko bent į kilpas sulipt. Na bet eksperimentais ilgai neužsiimam, nes matomai stiprėja.
Pradžioje turėjau tokią problemą. Gūsiuose išglisuoji, o už jų iškrenti. Išglisuojant krenti pavėjui, nespėji užkilt, iškrenti, vėl bandai pavėjui išglisuot. O kad gūsiai trumpi, tai palaipsniui nukrenti.
Vistik sulaukiau. Įjungė. Ilgi gan lygūs gūsiai. Lygiai tiek kiek man reikia. Šiltas oras, saulė, vėjas, žolės gyvent netrukdo ... Ko daugiau ir norėt :) Puikiai beveik per visą ežerą palakstėm. Netgi lygiam vandeny pašokt pavyko :) Tik labai daug galvot reikia ... Kiek pavėjui, virš lentos, galine spustelt, priekine koja ir ranka kilstelt, galinę koją pritraukt ... O toliau kaip dievas duos :) Patiko, tik vėlgi kol susirikiuoji ką čia dabar daryt pavėjui nučiuoži. O paskui kyli kyli kyli. Nors ... Kai pučia menka tai bėda. Paskutiniu metu pradedu po truputį galvot, kad jau plaukt šiek tiek pramokau ... :) Pamenu būdavo pūsteli stipriau, tai greit nusikali kaip ciucikas, gūsiuos perdaug ir pan. Paskutiniu metu jokio diskomforto, gūsius "suvalgai" ir važiuoji toliau. Kyla noras kažką daugiau nuveikt nei ežerą glise perplaukt :)
Va tik mums niekaip nepavyko su Mulia kartu paplaukiot. Na taip šalia, draugiškai :) Išglisuoja jis anksčiau ir nurūksta. Nepaveju. Bandžiau matydamas jį parplaukiant anksčiau suktis. Galvoju, pasivys. Pardrožiu iki kranto, o jo kaip nėr taip nėr. Na ir jo kampas į vėja gerokai aštresnis. Nu bet prisitaikysim kažkada.
Na ir dėmesio vertas mūsų išvykimas. Matom tolumoje ateinantį debesį. Aiškiai lis. Gal ant mūsų, o gal ir šalia. Lipam krantan, džiovinamės ruošiamės po truputį namo. Taip besikrapštant ateina. Kitas ežero krantas dingsta lietaus "sienoje". Aš dar spejau išsitakeluot burę. Mulia nebe. Ant mūsų pila kaip iš kibiro, ledokšniai kapoja kaip pasiutę, žaibuoja, griaudžia, vėjas siaučia, medžiai virsta, šakos krenta. O mes stovim lauke po visu tuo, gaudom Mulios 9 kvadratus ir šlampam. Vos tik trumpam audra aprimsta čiumpam greit likusius daiktus, kišam į mašinas ir staigiai dingstam. Per ežerą ateina dar viena lietaus "siena". Taip greit dar nesu susivyniojęs :)
Mašinos sėdynė šiandien jau beveik sausa :)

Derybos su Fujinu

2009-07-20T17:11:00.005+03:00

Pastarąją savaitę derėjausi su Fujinu. Pasirodo reikia atsargiai - ba jis viską supranta gana tiesmukiškai. Leidžia pasinervinti bet padaro. Bet be kompromisų.
Savaitės viduryje bėdavojau, kad vasara, t.y. nepučia. Tadu Fujino prognozėse savaitgaliui atsirado eilės ~15ms. Padiskutavau su Krrukiu, kad netrinsiu, prašysiu prisukti. Tai kitą dieną prognozę prisuko tiek, kad apsiverkti norėjausi.
Pasilaužiau, bet tęsiant tradicijas nusprendžiau stuffą iki jūros pavežioti. Tiesiog , kad ramiau būtų. Mintyse galvojau - nu gal pūstels, gal įjungs bent kažkiek. Kitaip sakant atgailavau už prisukimo mintis (Krrukis leido man atgailauti su viltimi, kad mano atgaila duos ir žemyne vėjo ;).
Taigi sekmadienį dieną bent jau Palangoje nelabai pūtė. Atvažiavau į pavakarę į Ventainę ir supratau, kad Fujinas šūdo nemala. Išklausė. Įjungė:

A nu nafig. Su septynke nuplaukiau kilometrą ir šiaip ne taip atsidaręs grįžau. Vietinai sakė su 5,4 pereborai. Visumoje nesupykau, bet nusivyliau...
Tyliai paprašiau Fujino pirmadienio rytą biskelę biskęlę prisukti :) Išklausė, padarė.

Šiandien ryte 8am Drevernoje radau tokį vaizdą. Pajamaiu :)

Dar niekad Drevernoje nesu plaukęs VIENAS !!! YAHOOO ! HAWAWYWA ! Nerealiai kaifovai paraidinau :) Beje Dreverna man labiau nei Ventainė patinka. Dugnas smėliukas, gylis dabar maloniai iki bambos visur, žolių mažiau, akmenų jokių nėra. Krukis liepė drožt, tai ir drožiau. Per 2h 25km pridrožiau. Tiesa reikės užsirašyt į Mulios greičio darymo techniką. Pirmą kartą matavausi, deja tik ~42kmh išspaudžiau...

Albet perfrazavus Lufthansa plaukiančių nelaukia, todėl susipakavau ir išlėkiau atgal į Vilnių.
Dabar baigiu pakuotis ir ramia sąžine skrendu į USA. Labai tikiuosi, kad Lufthansa Warsteineriu pavaišins :)

Beje vyrukai - prašiau Fujino, kad jumi nenuobodžiautumėte ir atrodo yra vilties, kad išklausė (žr. Windguru prognozus ;). Pavarykit, nenuvilkit ;)

Kertuojų burlenčių mokykla startuoja !

2009-07-16T10:52:00.004+03:00

Džiugu pranešti, kad nuo artimiausio pirmadienio (07.20d.) Jaunakampio kaime prie Kertuojų ežero startuoja idėjinė nekomercinė burlenčių mokyklėlė.

Kaip žinia, Kertuojų ežeras yra absoliučiai idealus pirmiesiems (o ir tolimesniems) burlenčiavimo žingsniams - šiltas vanduo, seklus ir ilgas atabradas.

Mokykla veiks visą vasarą, kiekvieną savaitę, nuo pirmadienio iki trečiadienio iki kol saulė nusileis. Konkretų darbo/mokslo laiką reikėtų susiderinti su mokytoju-intruktoriumi. O mokytojas – gerb. Mindaugas LTU9 J

Mokyklos inventorius – "legendinė" puikioji mokomoji lenta RRD Easyrider bei atnaujinta 4.5kvm burė.

Šiaip jau tikiu, kad šio blogo potencialūs mokiniai neskaito, tačiau taip pat tikiu, kad skaitantys turi draugų-pažįstamų, kurie norėtų padėti pasimokinti ir padėti burlenčiavimo pagrindus. Taigi visi draugai, pažįstami welcome J

Prisimenant pernai metų vienkartinę mokyklinę dieną Kertuojuose:

Mokyklėlė veiks nekomerciniu-idėjiniu pagrindu, t.y. mokestis nėra numatytas. Mokiniai tik kviečiami pagal galimybes prisidėti prie amortizacinių išlaidų kompensavimo.

Daugiau informacijos:

Mindaugas 8-683-14832

Kertuojai@gmail.com

Apie baimes ...

2009-07-07T11:37:00.002+03:00

Praėjusias šventes paraleidom Juodkrantėj. Vėl tarabaninau visą inventorių į pajūrį, nes šeštadienį žadėjo pūsti. Deja taip ir neįjungė.
Užtai įjungė sekmadienio popietę. Buriavimas su šeima vistik yra vienas didelis kompromisas. Lyg ir kyla vėjas, jau reiktų vandenin lyst, bet prieš tai dar reikia kažką pavalgydint, kažką užmigdyt (beje, vaikų migdymas paskutiniu metu populiariausia mano laisvalaikio praleidimo forma :)
Žodžiu vistik sekmadienio vakarą šiaip ne taip išsiruošiu. Vėjas Juodkrantėje buvo side-off. Matosi, kad toliau mariose pučia. Pasitikrinus Ventainės stotelę ji rodo 12 m/s.
Besitakeluojant 5.7 graužia nerimas. O kas jei perdaug, o kad jei nesugebėsiu, nesuvaldysiu ir t.t. Vienam plaukti baisu. Baisu kai nežinoma akvatorija, vėjo stiprumas, baisu netoliese matomi tinklai ir nematyt neivienos burės vandeny. Nors objektyvių priežasčių baimėms kaip ir nėra, bet visvien neramu. Žodžiu šiek tiek save prievartaudamas renkuosi daiktus, deduosi į akvapaką telefoną ir lendu vandenin.
Išplaukti tenka iš neaiškios krypties suvelto pakrantės vėjo. Nusikapanoju reikiamą atstumą nuo kranto kur gaunu stipresnį ir bent jau aiškios stabilios krypties dvelksmą. Normaliai plaukta prieš kokį mėnesį, tad ir susigaudymui kas vyksta prireikia šiek tiek laiko. Ramiai susidėlioju viską galvoje. Vaažiuojam ...
Pasirodo banga ten dar nėra didelė, vėjas gan gūsiuotas ir tikrai ne 12 m/s. Bet 5.7 pilnai užteko. Išglisavimui reikia atkrist, bet paskui važiuoji komfortiškai. Matyt iki Ventainės jis išsilygina ir sustiprėja.
Vakaro saulė nudažo marių vandenį kažkokia balzgana purvina smėlio spalva, gūsiai dar labiau sušiaušia ir taip vėjo šukų išdraskytą vandens paviršių, burnoje dumblo ir smėlio prieskonis. Drama ... Jau buvau pamiršęs kaip būna mariose ...
Dar neramu plaukt kai priekyje nėra jokio orientyro. Tada pjaunies kiek gali į vėją su mintim, kad grįždamas pataikysi iš kur išplaukei. Grįžtant vaizdas pasikeičia. Besileidžianti saulė atsispindi vandeny išryškindama nedideles besiritančias bangeles. Paviršius blizga lyg žvynuotas žuvies šonas saulėje.
Kažkaip nesinori maudytis, nesinori pernelyg ekspesimentuoti. Tiesiog važiuoji pamedžiodamas bangeles, kurios kartkartėm mesteli į orą ... Kartais paspaudi kiek pavėjui. Taip ramiai (ar, sakyčiau, atsargiai) besivažinėjant pradedi apsiprasti su vėju. Nebegąsdina ateinantys gūsiai. Žinai, kad susitvarkysi. Atsiranda kažkoks pasitikėjimas, tiesa vis dar atmiežtas nelabai logiškai paaiškinamu nerimu.
Galiausiai vėjas sėda, pasidaro sunku išglisuot, žvėriškai troškina. Tad ir nebekankinu savęs. Traukiu krantan.
Labai keistas pasiplaukiojimas ... Su labai gražiais vaizdais, komfortišku vėju ir keistu nerimu. Matomai prie to irgi reikia priprast. Jausmas kažkuo panašus kaip kad šiemet kalnuose atsistojus puraus sniego šlaito viršuje. Pradžioje darai viską ką reikia ir tik vėliau atsiranda pasitikėjimas savim ir malonumas ...
Akivaizdus bumbulių trūkumas, bet jie, matyt, iš niekur neatsiranda :) Kai nėra, tai juos reik po truputį augintis pačiam :)

Žolės užkniso juodai

2009-06-25T13:26:00.004+03:00

Nors žolės tik šiom dienom subujojo, bet jau užkniso juodai.

Plaukiant iš iškyšulio link salos su stotele tai vienam tai kitam gale ką nors pasigauni. Reikia nukristi, nusirinkti ir vėl keltis. Ir taip daug sykių. Juodai nusikaliau per joninių laisvadienį. Net savo standartinių 15km neprisukau. Vėjo lyg daugiau buvo nei pirmadienį bet tas pastovus žolių stabdymas neleido juo pasinaudoti.

Taigi patarimas: venkite raudonų plotų. Plaukti ties mėlynais. Jei tik sugebi ten atsirasti...

Slalomo diena

2009-06-23T10:15:00.004+03:00

2009 06 22
Eleikas
Vėjo kryptis šiaurės rytai
Vėjo greitis: vidutinis apie 5, su gūsiais apie 8-9m/s
Temperatūra oro ~20-22, vandens ~17. Šilta ir su trumpu šlapiu hidriaku.

Taigi toks vėjas, kad to yra to nėra. Gūsiai trumpi ir ne per galingi. Realiai užteko susukti eilinius 15km bet baisiai gerai nebuvo.

O slalomas tarp žolių. Jų jau daug. Ypač prie salos su stotele. Jei glise perplauki ir neužsikabini, tai grįžtant reikia porą sykių išsimaudyti norint atsikabinti inkarus.

Bandžiau Mindaugo Formulę Custom. Palyginus su Starbordo formule ji pasirodė kur kas kietesnė ir mažiau manevringesnė. Pasukti ją pasirodė itin sunku. Ypač į pavėjinę pusę. Gal tai dėl to kad kojakilpės plonos (gal jos profesionalios) bet keliant bortą kojakilpė į koją įsirėžia ir skauda. Be reisinės burės sunku ir išsipompuoti.

Taip pat išbandžiau savo naujai suklijuotą giką. Labai bijojau kad gumą būsiu ne ta puse priklijavęs, bet viskas ok. Gripas geras. Neslidinėja, sujungimai nekliūna.

Beveik per gerai

2009-06-22T10:23:00.004+03:00

Kaip žinia, įsibėgėjant vasarai plaukimo dienų kiekis pradeda mažėti atvirkštine proporcija geram orui.

Praeitą savaitgalį pavežiojau stuffą 650km pirmyn atgal, todėl šį savaitgalį buvo eretiškų minčių – vežtis į pajūrį ar ne. Vis tik nedaplauktozė, paskatinta šeštadienio prognozių, nugalėjo ir Outbackas patapo fully loaded (tėtis, mama, dukra, vežimėlis, milijonas daiktų, pusė milijono burlentės pričindalų).

Šeštadienį ryte pasiekus malonų kompromisą su šeima nulėkiau link Kuršmarių. Galvojau kur važiuot ? – į Dreverną (Svencelę) ar bsiformuojančia burlenčių Meką Ventainę. Nugalėjo neberibis laikas ir važiavau, kur arčiau, t.y. Dreverną. Privažiavus pagalvojau – „jei taip tai nafig“. Horizonte matėsi ~50-60 kaitų, ant pievutės turbut dar dvigubai tiek. Žodžiu tirštuma. Bet važiuoti į Ventainę vis tik patingėjau. Pūtė normaliai daug – ~9ms (prognozėse buvo ~8ms, tai žinia, kad turi pūst pora m/s daugiau). Albėt vėjas lygus, saulė šviečia, puikumėlis. Ezzy priveržiau kiek galėjau ir į trasą. Marių vanduo pakilęs, tačiau nuo pat kranto su 50cm vairu nepaplauksi ramiai. Tai pabridau tradicinius ~100m.

O toliau viskas beveik per gerai – vėjas didelis, tačiau lygus. Tik užlipi, į trapę, glisas vos ne į vėją, kilpos etc. ir varai varai varai varai. Vandenyje kažkaip kaitų tirštuma prasisklaido, tuom labiau, kad didžioji dauguma jų toliau kaip 200 m nuo mašinų ir teleobjektyvų neplaukia :) Aplamai aišku daug kaitiorų gerai plaukiančių šokinėjančių, tačiau dar daugiau tokių vargstančių – plekši sau 100 m primyn atgal gylyje iki kelių ir tiek. Aišku nebandžiau kaituoti, tačiau tai, ką mačiau neįkvėpė – aš su burlente tikrai linksmiau varinėjau :)

Na bet nukrypau..
Pats tramvajindamas vienu momentu susimąsčiau – čia kažkaip per lengva beveik. Beach startą lipant beveik nesvarbu kaip atsistosi – vėjas ištrauks; ant lentos beveik nesvarbu kaip stovi – vėjas ištrauks; išglisuot prie tokio vėjo su 7.5kvm gali praktiškai į vėją; pasipjauti į vėją – no problem, nei kažkokios labai stovėsenos tikslios reik nei ką – vėjo ir traukos su atsarga :). Vienintelis dalykas , su kuriuo reikia pastoviai „dirbti“ – tai žaidimas su bangelėmis. Jos nepiktos, tačiau visas dėmesys (mano) tik į jas. Labiau pjaunantis truputį mėto į orą (šuoliukai man dar kažkaip nesuvokiami), halfwindu irgi labai negali atsipalaiduot – buvo pora kartų, kai kažkaip prilipau prie bangos; pavėjui-pabangiui – smagumėlis, bet bet labai greit krantas priartėja :)

Taigi viskas atrod per gerai ir nusprendė marios mane truputį paauklėti :) Gal pavargau.. Pora katapultų kažkokių keistų prilipus prie bangos ir praradus MFP. Vienas beveik susidūrimas su kaitu – lenkiu kaitą gerokai pavėjui, o tas labai staigiai nuleido kaitą beveik į panosę. Nesupratau ką ir kaip daryt, kaip čia stabdyt, tai gavosi kažkoks makalas, pseudo katapulta. Aišku kaitioras nekaltas manau, manęs nematė, bet vis tiek sunervino ... Po to nugriuvau – gylis iki bambos, reik startuot dešiniu halzu. Nu ir nors tu ką nepavyksta ! – kairė koja tiek nelinksta kaip dešinė, o ir mėšlungiukas trukteli. Šniūro startas banguojant halfwindu irgi kažkaip nepavyko. Žodžiu užsipisau ir pavargau labiau nei plaukdamas, kol sustartavau. Po to kažkurį kartą įkritus iki kaklo gylyje pseudo vandens startas lengviau pavyko nei beach iki bambos :)

Buvo keli praktiškai pirmieji sąmoningi bandymai daryti pavėjinį – aišku iš gliso kažkaip per anksti iškrentu, bet kažkiek sukuosi ir griūnu. Tiesa vieną karta pavyko pasisukti pakankamai nemažai, iškristi iš gliso, tačiau pabaigti posūkį neglise – žodž apsisukau kažkaip. Tai buvo malonu.

Į popietę pradėjo prisukinėti po truputį ir „išjungė“. Mariose „išjungė“ reiškia ~6.5ms  Kitaip tariant reikia pasileisti pavėjui išglisuojant, o ir pjautis į vėją reikia jau labiau susikaupus. Nelygis :) Išpuikstama ten vakaruose greitai :) Tai ir nusprenžiau baigti sesiją. Kaitiorų vandenyje irgi sumažėjo 90%. Ant kranto stropų padaugėjo 90%. Eini per pievą ir jautiesi, kaip mokyklinukės gumytę šokinėdamos :)
Atrodo mačiau virtualų draugą Aivarą (pažįstamą man tik iš blogo:). Aivarai buvai ?

Beje kitą kartą turbūt važiuosiu į Ventainę. Drevernoje gerai, bet kažkaip trūko atskaitos taško. Burlentės vandenyje max 5, tai būt smagiau pasimatuoti , pasilyginti su kolegomis kaip plauki. Pernai pamenu atrodė visai gerai plaukiasi, o KęstutisG kaip pro stovintį lakstė .

P.S. Savaitgalio pabaigai atlikau gerą darbą – parvežiau Mulios šeimą iš Klaipėdos. Dūko kutenosi rėkavo 3h beveik non-stop. Užfiksavau keletą „perliukų“:
- (Vincas). „O pas tave nėra vaikų veidrodėlio, o pas tėtį yra !“ Po 1h. „Žinai, tavo mašina irgi visai gera. Vaikų veidrodėlio nėra, bet gale yra kur butelį įstatyti !“ Užskaitau :)
- Važiuojant šalia savartyno. (Beta). Kas čia taip smirda? (Vincas) Čia tu prisikakojei ! (Beta). Ne, ne aš. Aš pasižiūrėjau !! :)))))))))))))

Giko remontas 5

2009-06-16T12:14:00.002+03:00

Taigi, perteklių nudžyrini, kad pirštai neužsikabintų už sujungimo briaunų, uždedi trapes ir turi gražų naują giką ;-)

Dabar tik reikia vėjo sulaukti...

Giko remontas 4

2009-06-12T10:31:00.004+03:00

Kai jau vamzdžiai paruošti ištepam klijais gripą ir vamzdį.
Palaukiam 10 min, kad išdžiūtų (oro temperatūra ~20oC), pakartojam.

Dėmesio - negalima "dažyti" klijų ant celofano. Nes klijai prilips prie celofano ir gumos. Niekaip nenukrapštysit. Pasidėjimas turi būti "tvirtas" grindys/medžiaga ar panašiai. Aš panaudojau seną rekmaminį PVC tentą.

Tada iš vidinės pusės pradedi klijuoti gumos kraštą. Gražiai apspaudi kad be bangelių apimtų visą giką. Guma turi persidengti:

Tada perteklių gražiai nupjauni, bet pora milimetrų persidengimo reikia palikti. Ir užvynioji balta statybine juosta, kad apspaudimas liktų kol išdžius...
Paliekam parai.

Giko remontas 3

2009-06-10T23:25:00.000+03:00

Visada sakiau, kad norint padaryti gerai, reikia turėti įrankius.

Makita pasitarnavo greitam procesui.
Taigi viena pusė jau pilnai paruošta klijavimui. Liko antra...

Giko remontas 2

2009-06-09T21:34:00.002+03:00

Vėl sėdau drožti giko. Deja pasiekimai visai menki. Reikia pasakyti, kad originalūs klijai laikė gumą kur kas prasčiau. H88 laiko žiauriai gerai. Pjaunasi labai sunkiai. Po 5 kvadratinius milimetrus per syki. Išbandžiau Ginto minima senų klijų nuėmimo metodą. Dabar tik rankos visos juodos. Neina taip nuvynioti senu klijų...

Ryt pasiimsiu šlifavimo mašiną. O tada jau laikykitės... ;-)

Giko remontas 1

2009-06-02T22:16:00.002+03:00

Taigi kaip žinome, mano gikas prarado pagrindinę funkciją - už jo nebegalima laikytis. Guma atsiknojo ir ją reikia keiti.

Worki kaip tą atlikti.

Mums reikia:
- pavėsusio giko

- aštraus peilio

- teptuko

- grubaus ir švelnaus švitrinio popieriaus

- klijų

- dažytojo užtiesalo

Pasiruošiam veiklos barą

Imam peilį ir skutam seną gumą

Skusti reikia atsargiai, kad neužkabintume anglies. Bet drąsiai ir stipriai, kad nusiskustų guma. Darbas purvinas ir ilgai trunkantis. Per pora valandų ~1/4 giko.

Ryt skusiu toliau...

Iš didelio debesies

2009-06-01T21:58:00.005+03:00

menkas lietus pasitaikė.
Penktadienį, visą dieną gerai pūtė. O vakare neliko. Bet taip neišraiškingai neliko, kad patingėjau 9ke dėtis, nes ji buvo be vienos trapės.

Su 7,8 2/3 laiko trūko. Bet visgi man patiko. Nes nebuvo per daug. Nebuvo gūsių kurie verstų sunerimti dėl sveikatos.

Geriems greičiams nebuvo už užsikabinti, bet ir taip nieko. Galima buvo stovėsenas "pačiupinėti".

Kryptys gana nuobodžios ;-)

Šian pas Cibą pajamiau trapių ir šalmą.

here i come again!

Krrukis mokėsi sukiotis.

Praradimų diena

2009-05-25T21:51:00.003+03:00

Gerai kad prisiminiau dar neraportavęs.

Taigi šeštadienis, 23čia.

Kaip neskubėdami atvažiavom, paskaityti galima kolegų įrašuose, o aš papasakosiu kuom mane salos traukia.

Taigi su 7,8 įlipau į vandenį. Anžela dar tarstelėjo "su tokiom didėlėm?". Pagalvojau, kad čia ji juokauja.
Ant vandens juokai menki bepasirodė. Vėjo užteko ir sočiai.
Krante abejojau ar tikrai gerai būsiu užtempęs per stiebą burę. Vandeny norėjosi tas abejones išsklaidyti. Tai nuvariau į salą prisitempti burės.

Ramiai atsisėdau, prisitempiau ir plaukt atgal. Kai esi už meldų - nepučia. Iškiši nosį iš rankų viską išplėšia. Tai teko pasikankinti kol iš už meldų išplaukiau.
Vėjo gerokai per daug. Burę nulaikyti galima, bet sunku. Ir ŽIAURIAI nesisekė su galine kojakilpe. Bangos neleidžia ramiai kojos įkišti, vėjas tampo burę. Žodžiu po eilinės katapultos radau kad plyšo trapecijos kilpa. Va to tai nesitikėjau...

Opcija a) plaukti ant rankų. Pabandžiau - labai sunku. Net keista kaip kažkada su dešimke ant rankų dar varžybose kažką aplenkdavau.

(Nuotrauka Anželos, 2007 balandis)

Opcija b) su trapės lipuko likučiais apvyniojau apie giką. Trūko moment. Opcija c) persukti iš sveikos pusės trapę ant nutrūkusios. Pagalvojau kad greičiau jau bus ant rankų. Taip pusę ežero ir nuplaukiau. Bet suradau opciją d) padariau mazgą ir užlipinau su lipuku. Neatsiriša, bet kabaloja ant vienos jungties su giku - pataikyti užsikabinti praktiškai be šansų. Bet užsikabinau ir parplaukiau.
Nors užtrukau tikrai ilgai bet nebuvo taip kad pasimesčiau ar panikuočiau. Kartais pralėkdavo kokis burlentinkas ir jei reiktų būčiau prisikvietęs pagalbą. O kolegoms ačiū už rūpestį.

Alutis, pauzė - jėgos grįžo.
Ant vakarinio užpūtimo vėl įlipom į vandenį. Vėjas lygesnis, plaukti smagiau. Tad vėl vos ne iki salos nuplaukiau ir čia mane pasitiko didelis lietus su 5 minučių škvalu. Grįžtant eilinį syki nepataikiau į kilpą ir "triokšt". Nosis sugurinta. Ech perėjo tas garsas per nervus.

Nieko baisaus. Stiebas butų be paminkštinimo - būtų kaip pas F2 Formulę...

Tad tiek tų praradimų. Gaila XFire nekaltybės. Reikės makaroną lipdyti...

Labai susimasčiau apie ~6,5 burės įsigijimą, kurį nuolat atidėlioju...

Reikės trapes naujas pirkti. Bent tiek kad bus naujos ir gražios.

Reikės aquapacką pirkti. Bent jau Gardai tikrai jo reikės.

On the bright side: alergija praktiškai nekamavo, visi sveiki ir gyvi. O svarbiausia daug blogo įrašų ;-) Bus ką prisiminti.

O Krrukis atrodė tą dieną pavargęs. Nors grįžtant neužmigo (sysiu norėjo)

Trise Gaideliškėse, neskaitant..

2009-05-25T19:33:00.003+03:00

... neskaitant dar kokių 30 burlentininkų ir Reiserio šuns :)
Nežinau ar papasakosiu kažką naujo, negirdėto, tačiau IMHO (Mulia supažindino, ką šis terminas reiškia iš tikrųjų:) geriausia šių metų diena verta blogo įrašo. Bent jau istorijai.
Kaip jau paminėta Krrukio posto komentaruose, turint 2.5mėn dukrą bei negaluojančią žmoną, buriavimas tampa ne tik sudėtingu moraliniu rebusu, tačiau ir tam tikro lygio logistine operacija, kai reikia parūpinti pamainą tėčiui. Nesiplečiant - kasdien, nors ir pūstų, dabar nepaburiuočiau, tačiau šeštadienis viskas susidėliojo.
Ryte - jokio skubėjimo, nepučia, tačiau visos prognozės rodo užpūtimą perpiet.
Atvažiavus į iškyšulį jau vyrukai geria alų ir džiaugiasi sutakeluotomis visomis burėmis. Prisipažinsiu - galvojau Krrukiui 5.7 neprireiks.. Na aš, savo 10kę atsivežiau tik tam, kad vėją prisikviesti. Takeluoti nelabai ir planavau. Kol sutakelavau 7.5 Ežį, Krrukis jau spėjo parbėgt į krantą pasiimt mažesnės burės. Čia mano lindimas į vandenį ir sustojo. Ant kranto stovint - ir norisi, ir baisu. Nugalėjo baimė... Krrukis lakstė savo stichijoje su pitaku :) O va Mulia dingo. Visiškai. Išlipus Krrukiui praskanavome akvatoriją, Mulios nė kvapo. Aišku mobilkos Mulia niekad neturi plaukdamas. Ir atrodo dar pučia. Ką gi - man veikti nėr ką, nusprendžiau važiuot į Pievas draugo (ir tai kas liko iš jo inventoriaus:) parsivežti.. Visa laimė nenuvažiavau (beveik). Krrukis pastebėjo Mulią vandenyje, gelbėjimo operacija atšaukta. Uff.. Tiesa pasakius palengvėjo...
Na o po to, pagurkšnojom alaus, vėjas aprimo ir įlindome visi. Mulia, kaip ištikimas tolimųjų reisų plaukiotojas nuvarė vėl turbūt į salą, o mes su Krrukiui daumgaž šalia tramvajinomės. Pirmą kartą su Spitfire daugmaž buvo gera. Katapultų nedariau, galo labai neskandinau, visumoje plaukiau. Ir netgi Krrukį tiesiojoje pasivydavau (na nekeista - 5.7kvm vs 7.5). Tiesa kažkokia asimetrija buvo - į priekį užsipjaudavau į kažkurį ženklą, ir netgi plaukdamas už Krru plaukdavau aukščiau jo, tačiau grįžt daug sunkiau - nu niekaip į pradinį tašką negrįždavau. Nukrisdavau nedaug, gal kokių 20m, tačiau nukrisdavau. O Krrukis atrodo atvirkščiai, atgal grįždavo be problemų. Reiks kažkaip dirbti su tuo užkilinėjimu, stovėsena, burės uždarymu etc.
Paplaukus pirmą raundą horizonte pasirodė juodi debesys. Nusprendžiau lukterėti vandenyje prie kranto. Tačiau Krrukis intensyviai mojavo ir kvietė dar pralėkt. Šikart baimę nugalėjo noras. Tačiau už kelių šimtų metrų įsijungė škvalas ir nusprenžiau apsisukinėti, kol ne vėlu. Įkritau, burės išsikelt nepavyko, maudžiausi, po truputį dreifavau pavėjui. Buvo šiek tiek nejauku - galvojau, kad šįkart gali mane tekt pasiimt iš pievų. Tuo tarpu Gintui "tarnavau", kaip pavėjinio ženklas - porą kartų jis gražiai aplink mane prasuko. Situacija nebuvo tragiška, kad šaukčiau pagalbos. Albet po kažkelinto bandymo burę išsikėliau ir šiaip ne taip parplaukiau į iškyšulį. Adrenalino biškele buvo - kitakart turbūt dar pamąstysiu prieš plaukdamas užėjus juodam debesiui.
Po to sekė ~valanda nepūtės, atvėsjo oras, kirbeno mintis pakuotis. Vis tik įjungė. Dar keletą halsų suplaukėme panašiu scenarijumi. Krrukis norėjo dar plaukt, mes ir Mulia lipome lauk, tai Krrukiui turbūt liūdna pasidarė ir jis lipo taip pat.
Tuo tarpu slalomistai horizonte suko ir suko ratus. Žvėrys :)
Taigi gaminau tokius basic skillsus su SpitFire. Supratau, kad esant didesnėms, nei minimalios bangelės, apsisukti dar dorai nemoku. Bet ant kranto to neišmoksi, reik tiesiog treniruotis. Na ir į tą vėją užkilinėti per 3 sezonus dorai neišmokau. Bet išmoksiu, kur dingsi :)
Nuotaika gera :) Kada kitą kartą plauksiu nežinau.

P.S. Autostradoje mane aplenkė kur kas labiau nedap#$%#@ozės kamuojami vaikinai - ant galinio lango didžiosiomis raidėmis "Pussy required" :)

AU

2009-05-25T14:44:00.004+03:00

Čia ne au, čia AU.
Ta prasme, kad atvažiavo pampersai iš Australijos.

Nustebino muitinė ir įspėju kitus: už "išmuitinimo" operaciją muitinė ima fiksuotą 14lt mokestį nepriklausomai nuo vertės. Jei prekės iš už EU, tai kainuos dar ir PVM'ą. Jei prekės vertė daugiau nei 150 EUR - kainuos dar ir muitus.

Gerai tas, kad šie pampersai yra platesni nei pas Cibą. Cibiniai neapėmė mano giko, todėl net ir naujai užklijuoti buvo jau su skyle reikiamiausiose vietose. Dabar turėtų būti gerai.

Ištaikysiu kokį ramesnį vakarą (geriau dieną) ir drošiu. Pranešiu kaip sekasi.

WooHooo šeštadienis

2009-05-25T11:00:00.003+03:00

Po ilgų maldų žiūrint į windguru, meteo.lt ir dar biesas žino kiek ir kokių su oro prognozėmis susijusių internetinių šaltinių pagaliau sulaukėm ...

Ramaus gražaus šeštadienio ryto :) Neatrodė, kad už lango pūstų, tad neskubėdami su Mulia susikrovėm manatkes, pusryčiai, kava ten ir visa kita. Tradicinis atsakymas žmonai "Taip, pasiėmiau liemenę" :)

Išjudėjom eleiko link. Važiuojant nieko ypatingo medžiai dar nerodė, bet buvom ramūs. Neapleido nuojauta, kad ir šiandien viskas bus gerai :)

Iškyšuly jau buvo pilna automobilių, vandenyje "ganėsi" lenktynininkai. Bežiūrėdamas į vandenį smarkiai abejojau ar užteks mano didžiajai burei, bet pirma takeluoti pradėjau XD 5.7 :) Dėl viso pikto susirinkau ir "dičkę" 6.8 :)

Šitoje vietoje turėčiau pasiteisint kodėl ne Pievos, kur vyko renginys ... Tiesiog prieš sukant kažkokį manevrą turbūt reikėtų išmokti normaliai plaukti, o aš dar nebuvau tikras kaip mano XD + TT dirba ... Nevykęs pasiteisinimas, bet labai norėjosi tiesiog pasivažinėti ir atsirinkti kaip ten kas veikia.

Pastebimai sustiprėja vėjas. Čiumpu 6.8 ir vandenin. Tik išplaukiu, sukuosi atgal ir bėgte mažosios burės pasiimt. Prabėgdamas dar lepteliu besikrapštančiam Rimviui, kad 6.8 daugoka. Užtenka ir mažąjai.

Mulia išpalukia iš paskos ir dingsta iš akiračio. Na bet savo "nuotykius" pats papasakos. Tik tiek, kad Rimvis jo ieškot ir į Pievas nuvažiavo ir Anželos prašėm per televyką Pievų pakrantes "pašukuot". Manėm, kad vėjas jį nunešt turėjo būtent ten. Na bet galiausiai džigitas atsirao :)

O tuo metu pūsteli kaip reikiant. Su 5.7 vietomis net rūgštoka, vienu halsu kažkaip sunkiai plaukiasi. Priežastis paprasta. Išplaukinėjant nuo kranto pernelyg aštriai noriu užsipjauti, o grįždamas jau matau kur man reikia tad ir plaukti labai smagu. Kartkartėmis bangelė smagiai mesteli į orą tad jas ir medžioju ... Įgytas aukštis jau leidžia pavėjui pasileist, tai pabandau paspausti ant "gazo". Greičio pilnos akys :) Tik "susirakini", burę užsitrauki ir stengiesi neišlėkt velniop. Pačiam atrodo, kad velniškai leki :)

Metu užsiėmimą žūtbūt užsipjauti išplaukiant ir tai akivaizdžiai padeda. Po to seka nurimimas, poilsis. Vakarėjant net lenktynininkai krante, bet niekas neskuba pakuotis. Nusprendžiu "pasiturkšt". Burę pasukiot ar kažką. Tuo metu kaip pagal užsakymą vėl užtraukia :) Tiesa gerokai mažiau nei pradžioj, bet mano nuostabai ir to pakanka. Išglisuoti pavyksta nesunkiai, glise laikausi, per beveik visus nurimimus pervažiuoju. Kaifas. Taip su Rimviu tramvajinam pirmyn - atgal. Bandau visokias skaitytas instrukcijas kaip pralėkti nurimimus, kaip kilti į vėją ir pan. Žodžiu basic'ai, kuriuos reikia su nauju inventorium vėl išbandyt ir susidėlioti.

Mulia tuo tarpu lieka išdidus ir ištikimas savo naujiems draugams - Kormoranams. Kažko jis ten link jų pastoviai važiuoja :)

Tiesa Gintas rytinį vėją pavadino apibūdino "kaip įžymiąjame Gaideliškių spote" :) Bet man kadangi su XD gerai traukė, tai buvau patenkintas. Apskritai smagu. Žmonių daug, visi suka ratus, nurimimuose Iškyšulio sekluma tampa parkavimosi aikštele atsipūtimui iki sekančio pastiprėjimo. Galima apsižiūrėt kaip ką reikia daryt. Beje tam labai gera "medžiaga" (sorry už išsireiškimą :) buvo belakstantis Gintas. Pavėjinis, vandens startas kai netraukia, clew first ir t.t. Po jo pavyzdžio kaip treniruotis loopint buvo kraujas užviręs lupt į vandenį paskui jį. Lyg ir žinau ką daryt, bet prisiminus kaip ten kartais būna, kad ausų bugnelius pramuša, o ir pačiupyjus kietą stiebą ... vistik neišdrįsau. Reik šalmą turbūt įsigyt. Dūšiai ramiau bus.

Ai dar paminėjimo vertas trumpas štormas prieš pat lietų. Pamačiau, kad ateina ir išlėkiau. Kai jau nieko nebevaldžiau, nebelabai mačiau ir pasidarė labai baisu nusprendžiau suktis. Čia scenarijus paprastas. Pūkšt, vėjas pakelia lentą, aš kažkokiu būdu paleidžiu giką ... Pavyksta greit viską pasigaut. Šiaip ne taip atsistoju ir praktiškai visai atvira bure parglisuoju į krantą. Neina užtraukt. O tuo tarpu kažkoks nepažįstamas burlentiajus (su F2 Rebeliu) garsiai rėkdamas "ATEEEINAAAAA!!!" nežmonišku greičiu nešasi pro šalį. Tooookia mėsmalė užvirus buvo ...

Ir nemalonioji dalis ... Pirmiausia mėšlungis sutraukė dilbį, paskui bedarant vandens startą abi blauzdas ... Bet kažkaip išsijudinau ir lyg ir nieko. Bet kai pradėjo nemaloniai dažnai traukt vieną koją teko vyniotis meškeres ... O noro plaukt vis dar buvo. Dabar sėdau ant magnio "dietos". Kažkada anksčiau padėjo. Žiūrėsim kaip bus toliau ...

Reziume. Įžymiąjame Gaideliškių spote man labai patiko :)

Windsurfing Jun-09

2009-05-20T11:26:00.002+03:00

Atėjo naujas Windsurfing žurnalo numeris.

Pateikiu įdomiausias ištraukas.

Josh Sampiero, Windsurfing'o redaktorius pasakoja, kad jei Maslovas burlentautų, jo poreikių teorija būtų visai kitokia. Burlentavimas yra taip pat svarbus kaip ir pats gyvenimas. Josh pararado tris drauges ir porą darbų kol surado darbą atitinkantį jo gyvenimo būdą.
Gerai kad poreikiai menki ;-)

Burlenčių menas.
Netoli nasrų yra tvora iš burlenčių. 400 burlenčių. Ventainėje po poros dešimtmečių turbūt bus panaši.

Burlentavimo EGO.

Nepriklausomai nuo to kokio esi lygio burlentininkas, diena gali būti gera ir bloga. Kiekvienam savo. Atminkit, kad bloga diena ant vandens yra geriau nei gera ofise.

Michael Alex pasisako už evoliucijos stabdymą. Kiekvienais metais nauja burė, nauja lenta? Ar tikrai reikia? Ar tikrai tai ne mada, kuri galų gale kainuoja burlentininkams didžiulius pinigus. 09ų metų burė nauja, ar ta kur randam internete 10ų metų nauja? Stiebai skiriasi metai iš metų minimaliai, ir nieko - laiko.

Reportažas apie Kauli Seadi. Čempionas, kuris kasdiena praleidžia po 6 valandas besitreniruodamas ir sveikai besimaitinantis. Brazilijoje. Atidarinėja stotį progresyviems jaunuoliams.

Texaso pakrantės. Pavasarį ten šilta ir vėjuota.

Idealios bangos

Palikir Pass (Mikronesia)
Idealios banglentininkų bangos kuriomis dar nebuvo burlentauta. Imk kurią nori.

Kur jaunimas?
Bryan McDowell aptaria, kad senimas jau nueina nuo lenktynių scenos. Jaunimas eina, bet barjerai yra augantys. Ir su ekonomine krize jie dar daugiau išauga. Sako, kad net top 20 remiamų lenktynininkų sunkiai pasidengia kelionių į rungtis kaštus (~$25 000 metams). Tad jaunimas koks talentingas bebūtų atgrasomas nuo dalyvavimo varžybose -> prarandamas įdomumas -> nėra naujos kartos. Tad darykime viską, kad jaunoji karta žavėtųsi sportu. Darykime renginius, rašykime apie juos, skatinkim kuom galim.

Free-Ride lentų testai
Exocet S-Cross Pro 115 rodos sulaukė daugiausiai pagyrų

Jibe like a hero

Žiūrėk kur plauki, ir viskas pavyks. ;-)

Mokykloms praverstų iDo. Tai guma prie šarnyro. Menkas bures prie menkų vėjų padeda lengvai iškelti.

Exocet Warp SL 78 SL susilaukė pagyrų dėl svorio ir tvirtumo (stiffness). Labiausiai atsikleidžia nuostabiosios savybės prie ribinio mažojo vėjo.

Tėvo diena :)

2009-05-14T10:20:00.003+03:00

Kaip žinia maži vaikai ir buriavimas nelabai suderinami dalykai, bet kai vaikai du, o žmona protinga (už ką aš jai labai dėkingas), tai gali būti ir privalumas :)
Po trumpos savaitgalinės Kertuojų sesijos jaučiau, kad gyvenime trūksta spalvų, o čia kaip tik windguru ir nuspalvino ... :) Ta proga greit darbe imu "tėvo dieną".
Vakar ryte vos prabudes jau girdžiu, kad šiandien viskas bus gerai. Neskubėdamas keliuosi, vežu vyresnėlį į darželį, kraunuosi visą turimą inventorių ir judu Iškyšulio link. Matau Pievose keletą mašinų. Iškyšulyje vienas. Apytiksliai įvertinęs kas kuo plaukia takeluojuosi XD 5.7. Atrodo gal kiek ir trūks, bet labai jau norisi ją išbandyti normalesnėmis sąlygomis.
Tik įlipęs suprantu, kad jai užtenka. Pirmas glisas, pirmas nepataikymas į galinę kilpą ir iškart pūkšt :) Už virvės keltis negarbė. Bandom vandens startą. Mano dideliam džiaugsmui XD yra visai ne X-Type 6.8, kurią kartais sunkiai sekasi išimt iš vandens. Tiesiog kilst - trukt ir burė ore. Paplauki į vėją ir be jokių problemų persiverti į kitą pusę. Malonu. Tiesa kelis startus failinu ir gėdingai traukiu už virvutės galvoje bekratydamas matytas ir skaitytas instrukcijas. Tiesa paskui reikalai susitvarkė ir vandens startai jau daugmaž veikė kaip jiems ir priklauso :)
Pasivažinėju su XD, kartą kitą bangelė smagiai mesteli į orą, bet pradedu pastebėt, kad dažnai tenka stovėt. Takeluojuosi X-Type 6.8. O su šita jau pilnai užtenka ir dar vietom perdaug. Palakstau su ja. Susitinku keletą kolegų iš El turo. Vienas išsitraukė kažkokį seną siaurą Seatrend laivą. Sako lekia kaip pašėlęs. Paplaukiojam kartu, pasimatuojam. Kartą manęs nesugaudė (kaip vėliau pats sakė, pritrūko vėjo), o paskui gaunu kruopų pagal pilną programą :) Tiesa turiu pasiteisinimą ir aš :) "Spaust" pradėjau tik išgirdęs virš savęs jį atlekiant. Bet kuriuo atveju TwinTipo greitis mane pilnai patenkina :)
Galiausia vėjas kiek aprimsta ir kiūtinu krantan gaiviųjų gėrimų ir šiaip atpūtos. Taip bsėdint ir berašant dirbantiem kolegoms žudančias SMS iš kitos eleiko pusės ateina debesis, putos :) Prieš mane vienas žmogus čiumpa 5.3, aš greit maunu XD ir į vandenį. Užpučia nerealiai :) Pora kartų perlėkiu per eleiką ir išjungia.
Atsipūčiu krante, deduosi 6.8. Dar šiek tiek palakstau, pamėginu padaryt vieną kitą pevėjinį, pasimaudau, pavandenstartuoju ... Kažkas gaunasi, kažkas nelabai. Taip po truputį sėda baterijos. Pradeda nebesigauti paprasti dalykai, sunku išglisuot ir t.t. Ženklas, kad šiandien jau užteks.
Neskubėdamas renkuosi inventorių pasižiūrėdamas į lakstančius ant vandens. O ten tikrai yra į ką pažiūrėt. Žmonių pilna. Kažkur horozonte slalomistai, tarp Iškyšulio ir Pievų freestaileriai ir freeraideriai, keletas kaitų.
Mindaugas 1313 laksto su 5.7, Girmantas suka ratus non-stop su 90 litrų ir 5.3 bure periodiškai susukdamas kokį manevrą. Stebiu ir deduosi į galvą. Pirma ir kas man šiandien aktualu, tai jis išglisuoja beveik nekrisdamas pavėjui. Jo burė yra visiškai stačia, o lenta plokščia. Stovėsena dar prieš išglisuojant jau 7 poza. Antra vandens startai jo labai greiti ir tikslūs. Čia prisiminiau Ginto aprašą apie "užsiridenimą" ant lentos prie silpno vėjo.

Vakare "bevirškindamas" savo problemas ir pastebėjimus po truputį kai ką pradedu suprast. Pastebėjau, kad man norint anksčiau išglisuoti nevalia priekinės kojos statyti prie pat stiebo. Tokiu atveju nosis neria, o kad ją iškelt spusteliu galine koja ir labanakt. Reikia ją atitraukt prie kojakilpės. Tada suka į vėją, kad taip nebūtų pilvą atkišt (čia tuo atveju jei jau ant trapės), burę kaip galima stačiau. Kai viską teisingai susidėlioju ištraukia labai greit. Man jau anksčiau Girmanta buvo sakęs, kad perspaudžiu galą.
Darant vandens startą jei vėjas kiek stipresnis jau iškėlus burę lentą neša pavėjui. O tai, pasirodo, nieko tokio. Tereikia nuplaukt prie jos galo priekine ranka per giką pasireguliuojant kryptį. Abi rankos ant giko. Anksčiau nenorėdamas nukrist pavėjui stengdavausi to nedaryt. Tada lenta nuplaukia pavėjui, burė pasisuka į vėją, ją verčia į kitą pusę ... galima viską pradėt iš naujo.
Pavėjinis posūskis baigiasi arba perėjimo į kitą pusę arba burės pervertimo stadijoj. Darant ne glise lėtai yra laiko pagalvot ir viskas kaip ir gaunas, o čia reikia viską daryt staigiai ... ir pritūpt. Gerai, kad bent jau į posūkį "įšvilpiu", o ne "įšlepsiu". Tiesiog reikia daug kartų daryti pasikoreguojant klaidas.

Reziumuojant gaila, kad "tėvo diena" tik viena ir šiandien dėl visokių susikaupusių ir senai suplanuotų aplinkybių net po darbo nepavyks nulėkt prie vandens. O diena žada būti nereali. Nieko. Plauksim, analizuosim, mokysimės :)

Vėjo plaukiantiems ir ramybės sėdintiems prie kompo :)

Kertuojų dainos

2009-05-10T10:47:00.004+03:00

Windguru už pinigus rodė kad pūs ryte iki pietų. Windguru be pinigų rodė kad pūs po pietų link 6... Abu buvo dalinai teisūs. Už pinigus per ilgai rodė - realybėje išjungė apie 11:30 ir buvo ilgai pauzė. O už dyką irgi nemelavo, tik pūtė ne taip ilgai...

Na o mes suskubome ant rytinio pūtimo. Kertuojų pliaže radome dar ne vieną burlentinką ir keletą burlentininkių.

Pūtė kokis 4,5-5,5 su ilgais gūsiais iki kokiu 8-9 m/s. Arba gal vertėtų sakyti pūte 8, su nurimimais iki 5.

Bangos nepiktos, vėjas man pasirodė gana stabilus. Krrukis maldavo stabilesnio vėjo. Suprantama, mano 9 kvm laikė geriau nei jo 6,8.

Pasiekimai: net ir per pereborus užpakalis išlaiko 7kės tendenciją (gal ne iki galo bet...), rankos jau atsipalaidavusios, galinė koja nebeperspausta ir baimės pagauti spinout'ą mažai. Žodžiu labai patiko.

Sesijos minusai. Kai susikoncentruoji teis vienu daiktu nesigauna kitas. Nu niekaip nesugebėjau apsisukti nenuvirtęs... Reikės vėl viską iš naujo :-(

Po poros valandų vėjas nurimo. Tikėdamasis gūsių stumdžiau vandenį ir dainavau dainas kurios tik buvo mano arsenalė. Tiesa pasakius, nė vienos dorai ir nemoku ;-)

Kai jau atsibodo, pasiskolinau iš Krrukio RRD twintipą 115 ltr(?). Atsistojau, nuplaukiau, padariau pavėjinį parplaukiau ir vėl apsisukau. WOW. Taip niekad gerai ant mažulių man nebuvo pavykę. TT sukasi ten kur nori (net jei tai ir lentos korekcija po kojomis), turi kažkokio mistinio plūdrumo stabilumą.

Kai visai atsibodo išlipom ir susidėjom daiktus. Tada, žinoma, pradėjo pūsti už dyką ;-)

Tai kur tas vėjas?

Džiovykla

Buvo ir merginų

Krrukis pasijuto lyg negavęs..

Vėjo belaukiant

2009-05-07T16:13:00.003+03:00

Belaukiant vėjo, diskutuojant apie teorinius orų prognozių modelius, Win Vista sidebare prabego sena nuotrauka. Atgimė prisiminimai ir nesusilaikiau nepapostinęs porą nuotraukų.

Skrodžia vandenį galingasis RRD Easy Rider 210 litru ir pirmoji mano normali bure - NP Diablo8 :) Man atrodo tada vėjo visada užtekdavo :)

Vieni pirmųjų nedrąsių Kru bandymų su "beloved" SX135 ir amžinuoju Xtype (dėl jo kvadratūros iki šio netyla diskusijos - šeškė ar septynkė yra 6.8kvm ?:))

Vėjas už pinigus

2009-05-07T10:41:00.005+03:00

Šiandien WindGuru PRO betikrindamas vėjo prognozes pastebėjau raudonai mirksintį "News" meniu punktą. Užeinu, o ten: "Windguru now covers most Europe by WRF 9 km resolution model!"
Anas gi turėtų būti dar tikslesnis už WRF27. Tiesa į abiejų prognozių modelių veikimo principus nepasigilinau. Gal kas žinantis keliais žodžiais gali apibūdint? Taigi ir susidėjau pasižiūrėjimui ką anas rodo. Nagi palyginam ateinančio šeštadienio prognozes pagal WRF27 (viršutinis) ir WRF9 (apatinis).

Reikės kurį laiką pastebėti ir palyginti su lra ir eleiko stotelių parodymais.
Gal gi nebus taip, kad kuo "tikslesnės" prognozės tuo daugiau vėjo rodo :)

Australiškas bondažas

2009-05-06T22:32:00.004+03:00

Sako pastarosiom dienom yra padidėjęs Saulės aktyvumas. Žmonės dirglesni, sveikatos paprastėjusios, nervai daug kam nebelaiko. Pridėkite dar neplaukimo savaitę kitą ir rasite paliegusius burlentininkus prie kompo.

Tokiomis aplinkybėmis visokios mintys kyla ir dažnai ne pačios racionaliausios. Vakar užsakiau Australijoje baltą giko gripą. Reikės seną nuskusti, naują uždėti. Kaip prisilietimui prie įrangos - darbas pats tas...

Jau vieną kartą dariau tokią operaciją. Darbo gerai dienai, šiukšlių kalnas ir dulkių debesys. Kai atveš, parašysiu detaliau kad būtų archyvui "how to do" medžiagos.

Glėbas 09-04-26

2009-04-27T10:17:00.005+03:00

Vėjas 3,5 su gūsiais iki apie 8 m/s
Oro temperatūra +20.
Vandens temperatūra +10-12

Jau visai vasara. Su ilgu 5/3 hidriaku buvo karšta. Vanduo visai nesikandžioja, gaivina.

Ir vasarinis oras. Stumi stumi vandenį, o tada tik spėk gaudyt.

Tik gėris tas, kad tie gūsiai nebuvo 3 metrų ilgio. Per porą taip skaniai ėjosi, kad net buvo galima toleruoti. Vienu tokiu čiuoždamas prisiminiau, kad Cibas sakė lenkti priekinės kojos pirštus aukštyn ir kelti lentą. Tai poza buvo labai keista. Galinė koja ištiesta, priekinė sulenkta ir keliama dar labiau į viršų. Tokiu būdu kūnas palinkęs į priekį, kabo ant trapės. Burė uždaryta, kontrolės tikrai daug. Na, bent daugiau nei darant viską pagal vadovėlines stoikes. Velnias tas stoikes daba jau bežino...

Turėjau galimybę paplaukti su formule (burė 8,5 GTX). Nu bet gi kai su ja smagu. Ne dėl pačio plaukimo o dėl to kad nereikia šokti baleto, kad ant lentos išsilaikytum. Kaip meilužės paragavęs - mintys susijaukia... ;-)

Panašu, kad jau tuoj reikės pervynioti giko gumą. Pernai ne taip jau gerai ir gavosi. Sujungimai darbinėje zonoje jau pradeda atsilupinėti.
Jei nepūs, bus ką veikti...

Sezono atidarymas pagal mane

2009-04-18T19:58:00.003+03:00

Praeitais metais buvome El Ture, tai tokio kažkokio įvykio kai pradėjom plaukti Lietuvoje nesijautė. Šiemet į Egiptą nepavyko, tad šiandienos plaukimas buvo ypač malonus širdžiai.

Nuotaika buvo dvejopa. Sportuojant skvošą užsipompavau sveikatos. Tad dėl jėgų labai nesijaudinau. Labiau neramu buvo dėl įgūdžių kurie per pusę metų turėjo dingti.

Gavosi visai atvirkščiai. Skvošo rankų ir kojų raumenys ne tie, o įgūdžiai lyg vakar būčiau plaukęs. Kilpos ir visa kita jokių bėdų.

Žinoma, jaučiasi kad neplaukiota. Komforto pozos nelabai susiradau. Reikia paminėti, kad vidutinis vėjas apie 6 m/s su gūsiais iki 11os. Mano 9kė nėra jau tokia baisiai universali burė, kad atlaikytų tokius permušimus. Bet su 7,5 keikčiausi, kad neištraukia...

Šiaip tiek pievose tiek iškyšuly tiek daug mašinų dar turbūt nesu matęs (balandžio mėn). Daug senių, daug jaunimo daug merginų ir ciucikų. Labai faina.

Fone vyko varžybos. Davė 4 formulinius ir 5 slalominius startus. Grįžo varžybininkai negyvi. Tampymasis gūsiuose nelabai kam prie širdies.

Kęstutis juokais ar nelabai keikė savo naują X-fire (120). Cibas lakstė su mano kartos X-fire ir jautėsi kaip jis kaifuoja.

Krrukis irgi nesiskundė gliso stygium. Prie pat manęs padarė beveik pilną pavėjinį glise.

Gintas skundėsi kad jam šala vienos rankos pirštai. Žinot kodėl? Todėl kad prieš mėnesį šiais pirštais buvo tepamas Lotion gelis (nuo traumu) ant kojos. Gelio paskirtis - siaurinti kraujagysles. Koja OK, o vat pirštuose susiaurėjo ir daba šala. Atsargiai su tais tepalais...

Artimiausią savaitę Windguru rodo štilių, tai gal tada mes skvošiuką...

labai trumpai apie atidarymą

2009-04-15T16:59:00.003+03:00

Pavėluotai , bet atžymėsiu blog'e antspaudą apie 2009m. sezono atidarymą balandžio 6d.
Cituoju Extreme forumą, Žygį:

Visai neblogas sezono atidarymas buvo, pusteldavo škvaliukais (pagal Aukštadvario stotele 11-12 m/s, vidurkis 6m/s). Gliso buvo kokie 30 proc. su 7,5 kv, uztat maudytis daug nereikejo. Ramus, komfortabilus pasiplaukiojimas, be pereboru, be extrymo Nesušalom

Plagijuoju mintį, tačiau tai visiškai atspindi mano potyrius :). Netgi burės dydis tas pats.
Nuotraukų nebuvo.
Kantriai laukiame :)

Burių svoriai

2009-04-08T09:57:00.009+03:00

Pastaruoju metu šiek tiek browsinu apie bures. Įžvalgų šikart nerašysiu, bet gal bus idomu info vienoje vietoje - kiek sveria freeride-freerace bures ? Kai kurių duomenų oficialiose web svetainėse nerasite.

Lengviausios - Swift, Infinity, Retro, V6. Swift lengvumas žinomas visiems (beje Swift ir V6 teturi 6 lates), Retro be kemberių irgi natūraliai lengva, o štai Infinity lengvumas nustebino - paneigiamas mitas, kad armuotos burės sunkesnės. Kiek skaičiau, tai armuotose burėse gali naudoti plonesnę plėvelę.

Sunkiausios - Vapor (nenuostabu) ir GTX (keista).
.

Sezono atidarymas nuo kranto

2009-04-05T18:35:00.007+03:00

Idant man tėvystės atostogos baigėsi 04.01, tai negalėjau palaikyti lodariams kompanijos pilna apimtimi. Vis tik aplankiau Krrukį ir Mmindą pievose. Sutakelavom Retro10 ir su Mminda įvertinome vaizdelį. Sekančiame etape MMinda bandys Retro10 in action :)
Na ir truputį pafotkinau jaunąjį perspektyvųjį frystailerį :) Buvau maloniau nustebintas Krrukio įgūdžių su Twintipu. Plaukia, sukasi, džaibina, dakdžaibina, tackina. Kolkas ne glise, bet man buvo gražu į jį pažiūrėt :) Ir naujasis Simmeriukas labai gražus :) O Kerčius, tai rankos-reabilitacijos-čempionas. 2 mėnesiai tepraėjo, o lūžio nė žymės !

Keletas nuotraukų:

Sezono atidarymas

2009-04-05T10:41:00.003+03:00

Na va. Netrukus po vieno uždarymo seka kito sezono atidarymas :) Kadangi šiuo metu leidžiu sau pasimėgauti tėvystės atostogom, tai tam mėnesiui užsirašiau į "lodorių" kompaniją :) Jau kelias savaites atidžiai stebėjau oro temperatūras, vėją, ledą, kieme takelavau bures, skaičiau, žiūrėjau filmukus ir visaip kitaip save "mūčyjau" :) Na ir nenuostabu, kad penktadienį nebeišlaikiau. Jau taip nagus panižo ... Skambutis Mindaugui, lokacija - Pievos. Temperatūra apie 15 (oro), vėjas persilpnas. Žmonių pilna, visi patenkinti :)
Kadangi vėjo atrodė mažokai, tai išsitraukiau naują žaislą (xd 5.7) ir užsiėmiau vandens stumdymu. Kai nemažai dirbi, tai kartais ir išsimaudyt nebaisu. Vanduo nešaltas, oras juolab.
Žodžiu sezoną atidariau, pasisukinėjau šį bei tą bandydamas. Dar ir dabar viską maloniai maudžia. Ranką prasitrint sugebėjau. Ne sezono metu reikia daugiau kirviu padirbėt, kad delnai tokie jautrūs nebūtų :) Tai vat tiek tik ... Reik pakartot neužilgo :)

Boards žurnalas ElTure

2009-04-02T22:07:00.001+03:00

Susinervinau kaip ten gera ;-)

Bet ir įrangą vežiojasi nepigią...

Landsurfingas

2009-04-02T21:59:00.004+03:00

Primontavau prie vaiko landboardo burę.
Bet tai kilpos ten įstrižos. Jas nuimti ar kažkaip persukti? Nuėmus neįsivaizduoju per kiek metru padarys 180 laipsniu posūkį, o persukimui reikia gręžti naujas skyles...

Gražutis video

2009-03-30T22:16:00.003+03:00

Šiaip paprastai tai aš nesugaudau wave ir panašiai video grožio. Bet šitas labai patiko

Zinio

2009-03-28T20:26:00.001+02:00

Man patinka Zinio. Operatyviai ir patogiai. Tik į tualetą nenusineši... Kaip kad kažkam baisiai reikia

Windsurfing WinterRocks

2009-03-28T20:00:00.005+02:00

Kadangi Zinio padarė labai patogų sharinimo mygaliuką, tai dabar bus vienas džiaugsmas aptarti žurnalo turinį.

Taigi

Tęsiasi pasisakymai kaip reikalingas šalmas

Winsurfing žurnalas net pakeitė savo nuostatas dėl nuotraukų publikavimo

Nerealus pasakojimas kaip pora nutrūktgalvių (Guy Cribb ir Antoine Albeau) perplaukė Lamanšo sąsiaurį. Ir tai jie padarė nelegaliai. Pabėgo nuo apsaugos katerių...

Senukas jau 15 metų Hondūre drožia rūpintojėlius ir plaukia.

Pasakojimas apie plaukiojimą upėmis

Freestail wave lentų testai

Atsiranda entuziastų plaukti Alaskoje tarp ledų

Pora žiemiškų patarimų:

Ant hydrofoilo uždėjo sparnus tai dabar stabiliai plaukia. Čia kaip "kam gerti ir šliaužioti kai galima parūkyti ir skristi" ;-)

Kaip akmuo nuo širdies...

Windsurfing May09

2009-03-28T19:49:00.002+02:00

Atėjo naujas Windsurfingas. Arba man nuotaika kažkokia ne tokia arba tikrai nieko gero neparašė. BAJA per visą numerį. Ir nesupratau kas ten tokio seksovo. SUP'ų testai kas nelabai aktualu.
Biške pamokų apie bangos ėmimą. Sakyčiau lakoniškai...

Boards žurnalas "Windwise" sekcija.

2009-03-19T14:47:00.002+02:00

Gavau naujausią Boards žurnalą. Jame jau pernai visus metus buvo dedamos "pamokėlės". Kaip mokytis ir ką mokytis.
Kaip žinia dideli dalykai susideda iš mažų detalių. Mintis ta, kad jei pvz. nemoki plaukti clew-first, o mokaisi gybe'ą (ten išeinant iš posūkio reikia šiek tiek :), tai būtent tam clew-first plaukimui skiri laaabai mažai laiko. O tokiu būdu mokantis lavini reikiamus pagrindinius įgūdžius. Jie ne tik toje vietoje pravers. Tai ilgai negaišdamas įmesiu vieną citatą:
"You will learn and progress far more quickly if you change your approach and replace the marginal wind 7.0-9.0m blast and gybathons with regular skills training sessions on a larger volume board and a 5.5 rig."

Ir čia pat "Skills training action plan 2009!". Tai žiūrim ką turim.
Grubiai pagrindiniai veiksmai suskirstyti į 6 dalis ir šiek tiek paaiškinta kas iš to bus vėliau. Čia pat keli žodžiai apie reikiamus fundamentalius įgūdžius.
Nesileisdamas į detales labai trumpai surašysiu:

1. Upwind / Downwinders -> fast tack.
2. Switch-stance -> gybe, push tack.
3. Sail 360 -> Sail & body 360 -> gybe, duck gybe.
4. Clew-first beach starts -> rig rotator, gybe.
5. Nose sinks -> fast tack.
6. Front to sail -> upwind 360, heli-tack.

Dar labai užakcentuotas mokymasis krante. Pasidedi lentą ant maišo ar smėlio ir bandai. Taip išsiaiškinama judesio specifika ir nereikia pastoviai maudytis. O kai jau aišku ką ir kaip daryti, prašom ant vandens prie lengvo vėjo ir galiausiai glise :)

Kiek pamenu pernai ElTure gerokai pasukinėjus krante treniruoklį ir pakamantinėjus Gintą netrukus ir ant vandens "sail 360" pradėjo gautis. Gal kiek pradžiūvus reikės į kiemą burę išsitraukt ... Nedap%#*%&zė. Ne kitaip ;)

Sezono uždarymas

2009-03-08T12:32:00.007+02:00

Žiūrint per langą, o ir susiklosčius nelabai maloniom aplinkybėm (vargšė nugarytė ...) panašu, kad šis slidinėjimo sezonas man jau baigtas. Ta proga vakar padariau workshopą. Jo esmė paprasta. Dar Prancūzijoje ski servise sumokėjau 30 EUR už lentos sutvarkymą. Nieko ypatingo man nepadarė. Keletą įbrėžimų užtaisė, pagalando kantus ir nuvaškavo. Dar tada pamaniau, kad tokius darbus būtų galima pasidaryti pačiam. Na ir tai neliko tik momentine mintim. O ir laikas lentą paruošti vasaros sandėliavimui.

Internetas sako, kad pavasarį prieš dedant lentą į sandėlį reikia sutvarkyti kantus, nuvaškuoti ir taip palikti iki rudens. Tada lentos bazė (slystamas paviršius) neperdžiūna ir nesioksiduoja, kantai nesurudyja. Rudenį tereikia nugremžti vašką, nupoliruoti lentą ir galima čiuožti. Tiesa nuomonių tuo klausimų yra daug ir įvairių. Vieni tą daro ir sako, kad inventorius tarnauja ilgiau, kiti gi nedaro nieko ir nesiskundžia. Na bet kadangi pačiam procesas pasirodė gan įdomus tai ir užsiėmiau. Be to faktas, kad tokia priežiūra bent jau tikrai nekenkia. Dar man patinka kai inventorius yra tvarkingas, o ir naujoji lenta šiemet labai patiko, tad jos apdirbimas - vienas malonumas :)

Ta pačia proga susirinkau dar keletą draugų ir pažįstamų lentų ir dar žmonos slides prijungiau.
Procesas gan nesudėtingas kai yra tinkami įrankiai (šitie, tiesa, šiek tiek pakainuoja). Nuvalomas senas vaškas ir nešvarumai, pagalandami arba nupoliruojami kantai, užliejami gilesni įbrėžimai ir pašlifuojama bazė. Viskas pagal poreikius. Tada bazė užliejama vašku ir jau galima dėti į sandėlį. Pavasarį nugremšiu konservacinį ir darkart nuvaškuosiu geru temperatūriniu fluorokarboniniu vašku.

Beje internetas sako, kad labai svarbu tinkamai prižiūrėti kantus. Po kiekvienos pilnos dienos čiuožimo reikia pereiti per juos su smulkiu deimantiniu galastuvu arba ... nežinau kaip suprantamai išversti ... "gummy stone". T.y. nuimti per dieną atsiradusius atšerpetojimus ar kanto išmušimus. Tada rečiau reikės galasti, kantas bus lygesnis ir ilgiau tarnaus. Šiemet to nedariau, bet kitais metais, būtinai. Kanto kampas priklauso nuo čiuožimo stiliaus ir skonio. Aš saviškius užgalandau po 1 laipsnį bazinį ir šoninį kantus. Turėtų lenta mažiau kliūti, bet dar pakankamai gerai kibti į kietą paviršių (ledas ir pan.). Toliau bus matyt ... Apskritai tai daug dalykų šiame užsiėmime yra sunkiai logiškai paaiškinami. Daug kas priklauso nuo asmeninių pojūčių. Bet kuriuo atveju turėti ant kalno gerai slystančią lentą yra malonu.

Tad va tokia man pačiam labai įdomi patirtis, dar vienas būdas prisiliesti prie besibaigiančios žiemos ir ... gal padėkoti daiktams už jų dėka patirtas akimirkas :)

Pašalinau

2009-03-04T22:11:00.004+02:00

Pašalinau Citrą nuo akių, kad nesimaišytų. Po truputi grįšim prie rašliavos.

Žinau kad skolingas Windsurfingo apžvalgą...

Spin fin

2009-02-11T10:05:00.004+02:00

Atėjo naujas Windsurfing žurnalo numeris.

Po truputi vartau ir raportuosiu. Bet vienas patarimas vertas exclusive įrašo. Specialiai vienam iš mūsų:

Hornas

2009-02-10T09:03:00.004+02:00

Jei nesekate Ambersail plaukimo aplink pasaulį rekomenduoju atkreipti dėmesį į dabartinę lokaciją. Kodėl ? Įgula yra visai netoli Horno iškyšulio, arba kitaip Horno rago, kuris, jūs be abejo žinot, nuo seno yra maždaug kaip buriuotojų Everestas. Jei neklįstu, tai tik apiplaukęs Horno ragą buriuotojas gali švilpauti laive ;)

Tiesa dabartinė įgula aplink Horną neplauks - pasikeis su nauja. Beje dabartinė įgula manau smagiai pasiplaukiojo - gi perplaukė praktiškai visą Ramųjį vandenyną :). O naujajai įgulai iš karto teks šokti į rimtas sąlygas :) Ką gi - lauksim žinių.
http://admin.octracker.net/data/GMap.aspx?e=658cd8cc-1d96-47e4-863c-0e473a293a20

Sėkmės visiems !

Val Thorens (ilgas just another point of view)

2009-01-29T14:12:00.003+02:00

Jau kelinta diena kaip darbe. Po truputį pradedu susigaudyti kur pakliuvau ir kas čia vyksta. Įspūdžiai po truputį susiguli galvoje ir išsisluoksnuoja. Matyt jau laikas pažiūrėt į kelionę blaiviai, be momentinės euforijos žiūrint į snieguotus kalnus :)

Taigi smarkiai ir garsiai išgirtas aukščiausias Europos kurortas Val Thorens (FR). Vos tik atvykus teko pajausti ką reiškia gyventi 2300 m aukštyje. Šiek tiek mėtė į šonus, bet jau kitą rytą šių keistų ir lig šiol nepatirtų pojūčių visiškai neliko. Kadangi kelionė buvo "biudžetinė", tai iš gyvenamo ploto daug ir nesitikėjau, tiesa, visvien pirmą dieną teko moraliai adaptuotis :) Patalpa maža, o žmonės su visais savo rakandais net keturi. Nieko - prisitaikėm.
Atvykstant kalnai mus pasitiko besiritinėjančia saulute ir kyšančiom uolom. Kaip žinia Val Thorensas garsėja savo neišmatuojamais puraus sniego plotais. Jis čia gerai laikosi ir jo paprastai būna daug. Žiūrėdami per autobuso langą traukėm pečiais ir klausiamai žiūrėjom vienas į kitą ... KUR?! Tiesa trasos paruoštos, bet už jų ribų vaizdas nykus ... Tądien jau nebečiuožėm. Visokie organizaciniai gyvenimo klausimai, įsikūrimas ir t.t.

Kurorte apgyvendinimo organizacija visiškai pritaikyta masėms. Iškart matosi, kad jie pasiruošę aptarnauti didžiulius turistų kiekius. Užeini nurodytu adresu į trobelę, pastovi eilėje, užpildai popieriukus, gauni raktą ir lapelį. Su tuo lapeliu eini į skalbyklą ir pasiimi patalynę. Užstatus ima ant kiekvieno kampo. Prisiminus mielus ir draugiškus šeimininkus Grindelwald'e belieka nutaisyti nostalgišką grimasą :) Ten ir iš stoties su automobiliu parvežė, ir po kelionės alaus bei užkandžių pasiūlė ... Toks labai malonus ir "dushevnas" priėmimas. Nieko. Užtai PIGIAI :)

Ryte vos pramerkus akis teko pripažint, kad saulė mus apleido ... Buvo apniuke ir snyguriavo. Bet entuziazmo nors vežimu vežk. Čiupom inventorių, pirkom ski-pasus ir į kalną. Po truputį apšilinėjom, gaivinom įgūdžius ir pažindinomės su aplinka. Oro sąlygos tuo pačiu tolygiai prastėjo. Galiausiai sulaukėm pūgos kai per 10 - 15 m žmogaus nebematyti. Pagrindas pasidarė minkštas, pasikeitė važiavimas. Besileidžiant kažkokia trasa aš porą kartų šleptelėjau ... Mindaugas pračiuoždamas dar spėjo paklaust kas man atsitiko, kad vartausi ... ir abu plojomės. Aš pakilau, o kolega nebe ... Ranka greit tino, profesionali traumatologo akis greit nusistatė sau lūžį. Aš galvoju, kad Mindaugui apskritai reikia uždraust komentuot mano čiuožimą. Paskutinį kartą po pasijuokimo iš mano voliojimosi sekė kontūzija ir laisvadienis namie (gerai, kad be smegenų sukrėtimo apsiėjom). Dabar gi baigės blogiau. Taigi. Turim 2 lūžusius kaulus. Rimvis leidžiasi žemyn pagalbos, o aš lieku su nukentėjusiuoju. Prancūzai suregavo operatyviai. Nepraėjus nei 10 min. prie mūsų nusileido "greitosios" rogės. Supakavom Mindaugą, prie jo pririšom lentą ir leidomės žemyn. Pakeliui dar Rimvis mus iš kažkur pasivijo. Karavanas, manau, atrodė liūdnai ... Fotografuot niekam nekilo noro. Na o toliau greitoji, laukiamasis, daktaras, gipsas. Tokių nelaimėlių med punkte ir miestelyje matėsi daug. Nuotaika subjuro. Garbingai pasitikome po FlyLAL perturbacijų 1 dieną pavėlavusį Mulia ... Vakarėlis pavyko, "oranžinė" striukė atsirado :)

Sekanti diena vėlgi buvo apniukusi, nuotaikos neypatingos, tad ramiai pasivažinėjom šen bei ten. Vakare pradėjo snigti. Rytas vėl pasitiko baltu nepermatomu vaizdu ir sniegu. Neskubėdami išsiruošėm į trasas. Tačiau kalnų oras nuspėjamas tiek pat kiek moters nuotaika ... Nepraėjus nei valandai oras pasitaisė, debesys išsisklaidė. Pamatėme baltas viršūnes ir gražiai sniegu nuklotus baltus laukus. Pradžioje nedrasiai po truputį išsukdami už trasos tikrinome ką reiškia purus sniegas. Kiek vėliau atidarė keltuvą, kuris veža į neparuoštos juodos trasos viršų (mat iš ten galima ir mėlyna nusileisti). Prie įvžiavimo į trasą stovi ženklas su kažkokiu keistu užrašu "CLOSED". Na mes kadangi nepoliglotai, tai nusprendėm, kad čia mums gero kelio linki :) Pradėjus leistis apniko abejonės ... Kažkas kartkartėm ikyriai kabinosi už lentos dugno, o pravažiavus vietomis matydavosi plikos uolos. Bet šiek tiek pasileidus viskas normalizavosi. Sniego sluoksnis jau buvo pakankamas, nuolydis tinkamas ir šiaip viskas puiku ir gražu :) Besikeldami keltuvu nužiūrėjom kur kiti išsukinėja iš trasų ir išvažiuoja į ilgą gražų baltą ir lygų šlaitą. Tiesa vietomis matėsi kyšančios uolos, bet jei gali tiki, tai tikėtina, kad mes irgi. Taip ir padarėm. Kadangi važiavimo tokiom sąlygom patirtis labai menka tad leidomės atsargiai. Pataupydami ir lentas ir kaulus. Bet kuo toliau tuo labiau įsidrąsinom. Kartkartėm grybžtelėdavo koks akmenėlis, teko ir katapultą vieną kitą padaryt, bet tas lėkimo per purų minkštą sniegą jausmas atpirko viską. Lenta puriame sniege juk glisuoja. Tad ir valdymas kažkuo panašus į burlentės (nesu bandęs, bet įtariu kad dar labiau į surfing'ą). Vairuoji galine koja, minkšti nedideli posūkėliai, praleki per niekieno nevažiuotą ruožą, pažiūri ... Kažkaip labai smagu buvo matyt savo paliktą žymę :) Tiesa kentėjo inventorius. Neivienas neišvengėm rėžių ant inventoriaus dugno, bet grįžom labai patenkinti. Tiesa Rimvis kasdien didvyriškai drožė kalną kol paskutinis keltuvas užsidarydavo. Mes su Mulia nusiimdavom anksčiau.

Kitą rytą vaizdas mus pamalonino. Saulė ritinėjosi žeme, Rimvis sakėsi radęs smagią trasą. Ten ir patraukėm. Berniukai darė spydą. Gerai lekia, kad juos kur. Po trumpo prasivažinėjimo kažkiek pramušė ir man. Deja geriausiu užvažiavimu GSP'as kišenėje nuduso, tai greičio ir nežinau. Bet maža neatrodė :) Taip prasivažinėjome dvi dienas pakildami tai vienur tai kitur. Pasigrožedami vaidzais ir pagurkšnodami baruose. Periodiškai iškišdavom nosį ir už trasų. Mulia kažkodėl pabrokyjo raudonas trasas sakydamas, kad ten reikia dirbt ... Ką aš žinau. Man kaip ir nieko tokio ... Kita technika, kitokie pojūčiai ... Per tas dienas bandžiau carvint, bandžiau cross under posūkius daryt. Kažkas gavosi, kažkas nelabai. Rimvis dar ir pafilmuot mus suspėjo. Buvome užsukę ir į snowparką. Deja tai atsitiko į pavakarę kai kojos jau nebelaikė, tad ir didelio entuziazmo šokinėt nebuvo. O ir parkas toks nevaikiškas visai. Dar tyliai rezgiau mintį paskutinę dieną ten apsilankyt, bet dėl oro sąlygų taip ir nebeteko, tai niekam ir nepasigyriau apie savo ketinimus :)

Mindaugas gi po dviejų dienų sėdėjimo namie irgi nebeiškentė. Griebė slides ir atsargiai atsargiai į trasas pajudėjo. Respect už pasiryžimą ir valio, kad neikart nekrito.

Taip nejučia ir paskutinė diena išaušo. Jau ryte kalnuose girdėjosi sprogimai. Tai reiškė, kad sniego pernakt privertė. Ir daug. Tik kad procesas taip ir nesustojo ... Pakilo pūga. Ant trasų puraus sniego pilna, lavinų rizika 4 lygio (5 didžiausias). Viskas kaip ir gražu, tik kad nesimato nei velnio. O mano aprasoję akiniai dar labiau blogino matomumą. Kažkokia keista anatomija man su tais akiniais gaunas. Jau kelintus turiu visi jie aprasoja esant šiltesnėm sąlygom. Matyt prakaituoju nesvietiškai :) Pasivažinėjome jau išbandytais maršrutais. Sunku. Kaip sakiau matomumas prastas, sniegas purus, vietomis į kupstus sumužtas. Gerai, kad krist neskauda. Važiuoji visiškai pagal pojūčius, nes reljefas visai tolygus ir baltas. Čia jauti, kad jau leidiesi nuo kalno, tai vėl lenta aukštyn kyla. Amortizatoriai dirba kaip pašėlę (lyg ir taip 5 dienų nebūtų gana). Galiausiai užklumpa smarki pūga. Viskas užsidarinėja, trasose žmonių vienetai. Net nejauku darosi. Kapstomės namo. Privažiavę "liulkas" su Mulia nusprendžiam, kad toliau esanti plokščia trasos dalis tokiom sąlygom tinka tik pėščiom kulniuot, nusprendžiam leistis "liulka" . Susėdę susimastom ... Gūsiuose vėjas kabiną siubuoja taip, kad atrodo tuoj už ją laikančio stulpo užklius. Svarstom ar apratnaujantis personalas žino ką daro jei leidžia tokiom sąlygom keltis. Nusprendžiam geriau nežiūrėt :) Darosi neaišku kas geriau. Ar pėščiom plokščia trasa kulniuot ar toje kabinoje ore suptis ... :)

Galiausiai parsikapstom iki miestelio. Galvoje dar sukasi mintis, kad gal dar vieną kartelį, bet prisiminus pojūčius ant kalno vistik nusprendžiam vynioti meškeres. Taip ir padarom. Jau namie pamatom, kad tai kur mes buvom dar nebuvo blogiausia ... Užpustė, kad net priekyje stovinčio namo nematyt. O Rimvis kažkur ten. Panašu, kad viską uždarinėja, o jo vis nėra. Man jau šiek tiek neramu, bet tyliu ... Galiausiai pasigirsta ateinančio SMS garsas. Rimvis. Įleiskit. Man, tiesa sakant, palengvėjo. Klausiam Rimvio kaip ten. O jis ... "Viską uždarė, sūkos!". Tiesa dar paskui pasakoja, kad vietomis prieš vėją į pakalnę važiuot neišėjo kol nesusigūždavo. Mda ... Big balls. Respect. Ir, aišku, gerai, kad viskas gerai baigėsi.

O toliau seka pakavimasis, Mulios išlydėjimas, svarstymas ar spėsim per 2.5 val nuvažiuoti 37 km iki traukinio ... Spėjom. Snigti nustojo, kelią nuvalė. Namo grįžinėjom ilgai ir gan varginančiai. Autobusas, traukinys, kojos, nakvynė, kojos, moliuskai, kojos, lėktuvas, lėktuvas, automobilis. Labai ilgai.

Sumarizacija:

Labai patiko powderis. Technikos trūksta, bet lėkimo per mikštą sniegą jausmas labai malonus. Pradžioj lentos šiek tiek gaila buvo, bet po pirmųjų grybšnių per akmenis ir Rimvio meniško potepio atlėgo :) Juk ji tam ir skirta.
Savo skilsų labai nepagerinau. Šį bei tą šiek tiek išbandžiau ir tiek.
4 žmonių gyvenimas 25 kvadratuose įskaitant virtuvę, tūliką ir vonia kiek įdomus ...
Funkciškai kurortas puikiai sutvarkytas, bet va dūšios ir veido ten pasigedau. Matomai ne to ten žmonės važiuoja.
Kelionė, kad ir žadėjo būti įdomi, bet per ilga, o lentos sunkios :)

Apskritai tai toks jausmas, kad lyg ir viskas gerai, bet lyg ir kažko šiek tiek trūksta. O va ko, tai nepaaiškinsiu. Dar pats nesuprantu.