Rankos pūslėtos, veidai prakaituoti

Sykium jau šimtaspenkiasdešimttrys metai kaip nepučia ir jei jau ne plaukt, tai bent pablevyzgot ta tema noras išlikęs, tai padarykime gi rubriką "Plaukimo margumynai" :)
Šito posto margumynas bus: Kodėl gi mums "krenta" rankos. Šiuo atveju net ne apie pūsles, o apie tai, kad jas greitai "atjungia" taip, kad spėkos im stigti ir dvasia apsnūsta. Postas įtakotas paskutinio plaukimo Ventainėj, kai kolegoms jau "krito" rankos :)
Iškart perspėju, kad į jokius ten guru nepretenduoju, bet pabandysiu papostringaut apie savo patyrimus, o toliau, diskusijose, gal ir tiesa užgims.
Pats pirmiausias dalykas, kurį jau kiek pramokęs plaukt suvokiau kaip esminę "krentančių" rankų priežastį, buvo trapkilpių pozicija. Yra daug interneto prirašyta apie tai kur ir kaip turi stovėt kilpos, bet neginčytina tiesa yra viena. Jos turi būti VIETOJE. Šiuo atveju net kilpų ilgis ne taip svarbu.
O kaip tą VIETĄ atrasti? Vieni sako, kad pradžiai reikia dėti kilpas per 5 kumščius nuo giko galvos (burėm iki 7 kv.), kiti sako, kad galinė kilpa gula ties trečdaliu burės, bet visi sutinka, kad čia tik pradinis orientyras ir tikslesnis derinimas turėtų būti daromas ant vandens. Aš pats pagal rekomendacijas trapkilpes dedu per kumščio plotį. Plačiau nebandžiau, o jei siauriau, tai gaunas kiek jautresnė burė ir reikia tiksliau kilpas pastatyt.
Esminė klaida, kurią anksčiau darydavau buvo ta, kad kilpas derindavau negliso sąlygomis arba taip, kad būtų patogu užsikabinus išglisuot. Bet gi išglisuodamas burės pilnai neužtrauki, o ir dažną sykį kiek pavėjui pasileidi. Tuomet nutinka, kad sustojus į kojakilpes ir užtraukus burę smarkiai lupa galinę ranką (vėjas atidarinėja burę). Toks jausmas, kad papildomai truktelėjus galine ranka įsijungia turbina burėj. Žiauriai nepatopu, lėkti norisi, tada priekine ranka stumi stiebą pirmyn, galine trauki į save, persikreipęs ir išsikėtojęs imituoji plaukimą (dar tuo pačiu gerokai mindamas galine koja ant lentos galo ir jį nepelnytai skandindamas) ir po kelių halsų nukoręs rankas gaudai kvapą.
O tereikia per keletą centimetrų stumtelėti kilpas atgal (dažniausiai). Tada burę užtraukinėji nebe rankom, o savo mėsą kabindamas per trapeciją. Stovėsena pasitaiso, rankos atsipalaiduoja ir plaukimas pasidaro lengvas ir malonus :) Tikrai nesunku pajust kada jau gerai.
Niuansas toks, kad bent jau mano turimų bekemberinių burių traukos centras priklausomai nuo vėjo stiprumo (ir takelavimo) mėgsta truputį "vaikščioti" pirmyn/atgal. Nežinau, gal kemberinėm burėm taip ir nebūna. Taigi va. Trapkilpes pasitikrinu ir šiek tiek pasireguliuoju praktiškai kaskart vos išplaukęs.
Dar rankos "krenta" kai vėjas jau perstiprus burei. Man atrodo priežastis aiški. Neužtraukta burė. Ji gali būt neužtraukta arba dėl to, kad vėjo jau žiauriai perdaug ir fiziškai nebepajėgi, arba tiesiog jau būna baisu tatai daryti. Čiopas siaubingai krato, atrodo, kad ir taip jau leki nežmoniškai greitai ar panašiai. Tada plauki stačias ant lentos praverta bure, o per ištiestas kojas čiopas dar įnirtingiau stengiasi tave nukratyti (amortikai tai neveikia). Čia reiktų pažymėti, kad sukandus dantis ir vistik užtraukus tą velnio burę ir per trapę prispaudus lentos nosį prie vandens, plaukimas vėl susitvarko, atsiranda laisvumo kojose čiopui "virškinti". Tada jau vargsta kitos kūno vietos :) Iki kito gūsio kol vėl "išlupa" iš stovėsenos :)
Įvairovės dėlei dar paminėsiu neteisingą burės takelavimą. Kai aš savo burę "susitakeluodavau" stipriam vėjui prilupdamas per visus galus, gaudavau plokščią fanieros lapą, kuris makaluodavosi kaip jam patinka tasydamas mane paskui.
Taigi jei sekantį kartą plaukiant vargs rankos, pabandykit pagalvoti kodėl laikotės įsikibę į giką.

Pabėriau abu savo centus :)

Dusia Beach Party

Visai netikėtai pavyko sudalyvauti Dusios Beach Party organizuotoje www.prakaituok.lt chebros.

Nesu buvęs prie Dusios, tad labai knietėjo pažiūrėti apie ką šis ežeras. Taip pat turėjau slaptą viltį pasimokyti kaituoti. Visgi mašina pilna kaitiorų ;-)

Pirmasis įspūdis - ežeras normaliai didelis. Ekvatorija pati ta. Ir vietos pilna ir nėra bauginančiai didelė.

Apsistojom prie piliakalnio, ežero šiaurės vakaruose.
Vaizdas:

Burlentėm krantas normalus. Yra pievelė iš/susitakelavimui, pavėsinė, kiti patobulinimai. Kaitams ten sunkiau - medžiai.

Pūtė gana keistas vėjas. Įtariau kad net neverta 9kės takeluotis. Brizas ir vanduo nežadėjo nieko įdomaus.
Bet po kelių valandų jau plaukiojau pilnai apkrauta dičke. Vėjo ruožas ėjo per patį ežero vidurį. Nors neplatus, bet sustiprėjimas leisdavo pasimėgauti nuostabiu glisu. Visgi devinkės high-end'as skurdokas, Tik kiek per daug ir iškarto prisikakojusio stovėsena...

Vanduo skaidrus, šiltas. Visiški Hawaii.

Po poros valandų vėjas kiek prisėdo ir jau nebebuvo įdomu gaudyti gūsius. Išlipau ir pradėjau kaulyti, kad pamokintų kaituoti.

Bet kol susiruošėm, vėjas visai nurimo ir net pabodydraginti negavau.

Vakarop pasidarėm labai smagią Beach Party. Daug senų ir naujų pažįstamų.

Kitą dieną visi buvo normaliai trinktelėti pachmelo ir/ar karštos nakties. Mėgavomės Dusios grožybėm 0-2 m/s ritmu.

Ačiū Šarui už invitation'ą ir nuotraukas.

1/2 happy faces

Žvaigždės visaip kaip norėjo mus įspėti, kad nieko gero nelauk iš ateinančios kelionė. Kondicionieriaus mašinoje nėra, traukės baladojasi lyg traukiniu važiuotum, keturi žmonės mašinoje, žudantis karštis, pasibaigusios linzės... Visko ir neišvardinsi. Bet su žmogum jau taip yra, kad jei jau labai nori, tai ir gaunasi.
Taigi išsprendus tik linzių pasipildymo problemą, susikrovėm daiktų kaip į savaitės kelionę.
Į pavakarę atvykus gavome keturvietį kambariuką, su dviem normaliom tachtom, viena sulankstoma, o kita šiaip maža lovele. Tokios pionierių stovyklos sąlygos, bet vis geriau nei palapinė.
Tik sutemus gavome progos išsikepti mėsgalius, alaus paragauti ir su burlentininkais pabendrauti. Jei ne uodų desantas, vakaras būtų idealus. Ne šalta, vėjo 0, gera kompanija ir marios.
Tokios idilės nepraleido progos aplankyti ir vairų dvasios. Virš vairų kapinių (prie molo) jos meilei raibuliavo savotiškai balta šviesa. Jokioje kitoje marių vietoje tokio išskirtinio raibuliavimo nepamatysi. Už debošetų ir selectų dvasias taureles pakelėm.
Ryte daugumą keliauninkų apėmė dvilypis jausmas. Pirmasis – labai būtų gerai dar pamiegoti, nes galvą sopa. Antrasis – reikia staigiai keltis nes jau pučia. Žadėjo pradėti nuo 15-16os pūsti, o pučia jau nuo 10os. Greitaeigiai pusryčiai ir į trasą. Aš su Krrukiu, Mindaugu čia pat. O pora kaitiorų į Svencelę.
Pirma burė 7,8. Aš jos nelabai mėgstu. Ji kažkokia įnoringa. Nelabai traukia ir viršų tampo. Bet 6kei dar nepūtė, tad nebuvo kur dingt.
Sąlygos puikios. Vėjo užtektinai, jis net ganėtinai stabilus. Nėra plaktukų ar nurimimų. Po tokios ilgos pertraukos nelabai drąsu, bet greitai viskas susistato į vietas. Visgi Ventainė nėra labai jau lengva. Bangelės nors nedidelės, bet yra ir labai gražiai neatsistosi. Reikia ir amortikais bangas sugėrinėti, ir vėjo perteklių kartais nuleisti. Toks 4D varymas ;-) bet tikrai skųstis neturiu ko. Viskas puikiai.
Deja užlijo lietus. Tropinis. Man su linzėm nemalonu mirkti. Lyg neužtenka purslų nuo kulno ir šiaip maudynių. Didijį lietų praleidau ant kranto. Tuom sykiu ir kaitiorai grįžo nes Svencelėje lijo didesniais kiekiais ir non stop.
Po lietaus atėjo sustiprėjęs vėjas ir neįtikėtina, bet nepatingėjau persitakeluoti į 6,5. Variau kol kairė ranka nieko nebenulaikė. Jaučiu kad kiek per daug gale trapkilpė nustumta buvo. Bala žino. GTX‘as visgi gera burė. Smagiai stabili.
Atidirbinėjau deep beach startą. Ir galiu pasidžiaugti kad jau pakankamai gerai gaunasi. Kai vėjo netrūksta tai ir lengviau.
Dienelę netikėtai gavosi kaip pasakoje. Labai puiki. Dar noriu (neskaitant alergijos ateinančiom dviem dienom).

Numalšinom alkį

Kažko maudžia raumenis ... Galvoj kažkaip tuščia, ausyse vis dar švilpia vėjas, o veide dar jaučiasi riebių lietaus lašų įspaudai.
Užsitęsęs badmetis sekmadienį į Venteinę suginė beveik visus. Pieva nuklota burėmis, po šimtą metų nematyti veidai, vanduo verda.
Iš pat ryto vėjas po truputį įsipūtinėjo. Buvo geros sąlygos didesnėms burėms. Tuo tarpu aš pats iškart pasiėmiau 5.7. Nenuostabu, kad kiek trūko. Kantrybė trūko irgi, tad buvo sutakeluota 6.8, su kuria jau buvo galima komfortiškai plaukti.
Ačiū Fujin'ui tai truko neilgai :) Vėjas sustiprėjo ir viskas stojosi į savo vietas. 5.7 komfortiškos sąlygos, chaotiškas, bet nepiktas čiopas vietomis susiformuojanti nedicka bangelė, nuo kurios galima mėgint atsispirti.
Tad mes, iškankinti bado, ir plaukėm. Su Mindaugu draugiškai lakstėm nekreipdami dėmesio, kad lietaus lašai taikosi išmušt akį :) Mulia į tai dėmesį atkreipė, tad per lietų plaukt kategoriškai atsisakė :)
Mindaugas praktikavosi startuot iš giliai (taip toli, kad nesiektume dugno nenuplaukėm :). Ir jei pradžioj jį vos užlipus vis išversdavo į priekį, po nedidelių korekcijų jam jau puikiai sekės.
Pastebėjau, kad mano dešinys halsas aiškiai dominuojantis. Na ne tai, kad kairiu nepaplaukiu, bet dešiniu jaučiuosi gerokai drąsiau. Ar pašokt ar bandyt suktis dešiniu daugiau kontrolės ir laisvumo, o ir čiopas sukantis nenukrato kaip kad kairiuoju. Tiesa rezultato (pilno posūkio glise) taip ir nepasiekiau. Bet aš ir toliau stengsiuosi :)
Jau kartais pavyksta pašokti. Neaukštai. Užtat kontroliuojamai :) O jei pataikau laiku atsispirti nuo bangelės tai ir visai maloniai mesteli į orą.
Paskui užpylė lietus, pradėjo žaibuoti, tad pasidarėm pertrauką, papietavom ir, sulaukę Rimvio, vėl susimerkėm vandenin.
Fujin'as atseikėjo ir dar pridėjo. Atrodo vėjas dar pastiprėjo, vietomis ir 5.7 sunku nulaikyt būdavo, o čiopas pasidarė piktas, chaotiškas ir kratantis. Bet kiek prasiplaukus pavyko prie jo prisitaikyti.
Šiuokart jau plaukėm visi kartu vienas kitą pagainiodami ar šiaip važiuodami šalia. Prieš porą metų tai atrodė gan sudėtinga, nes tai vienas neišglisuodavo, tai kitas nesustartuoja, trečias gi kampo į vėją neišlaiko ir taip išsibarstydavom. Vakar gi visai neblogai sekės "susirikiuot". Taip ir tramvajinom. Čiūžt ir leki, paskui strykt, šlept (nepavykęs šiuoliukas), šlept, gazas dugnas, čiūūūžt į posūkį ir didelis pūkšt :) O tada atgal vėl taip pat :)
Rimvi, plaukiant paskui tave man pasirodė, kad tu per stačiai ant lentos stovi, o sprendžiant iš vargstančių rankų ir to, kad periodiškai atsikabina trapecija, tai panašu, kad perdaug giką rankom laikai ir per mažai į trapę kabiniesi. Atsipalaiduok :)
Mulia, galbūt dėl nesureguliuotų trapvirvių, irgi rankas pametė (gal pats papasakos kaip sekės, nes su juo vandeny susitikau bene mažiausiai :). O ir laikas buvo pakuotis namo ... Nors dar visai norėjosi pralėkt. Žodžiu apturėjom puikias sąlygas, gerą kompaniją ir gero laiko ant vandens ir šalia jo. Ir, kas man asmeniškai svarbu, jokio mėšlungio! :)
Be visa ko dar atradome atradimą :) Kaitus transportuot gerokai lengviau, bet užtai su burlente plaukti galima :D

Ventainėje 05/29

Desperate time desperate means…
Norėčiau parašyti, kad Ventė labai toli ir panašiai, bet realiai taip nėra. Penktadienį po darbų nulėkti iki “Ventainės” nėra jau taip toli kaip atrodo. Gerai kad yra viešbutukas, kuriame galima ramiai pamiegoti po darbo savaitės. Gerai, kad yra restoranas kuriame po saldaus miego galima papusryčiauti. Žinoma, tame restorane nėra jokio supratimo apie kokybės valdymą ir procesų organizavimą what so ever. Man kiaušinienę nešė 1h20min. Kolegom latviam kavą ~1h30 min. Užsakymų priėmimo chaosas jų pildymas ir nešiojimas yra tapatus Brauno judėjimui.
Bet apie malonius dalykus…
Vakaras buvo nuostabus. Nė vėjuko, muzikytė, tarptautinė chebra, sardelkos, alutis, video instaliacijos. Super.

Latvius reiktų paminėti atskirai. Prabangiausi džipai su vardiniai numeriais (skaičiai – burių Nr). Naujausios lentos bei burės. Žodžiu – auksiniai berniukai.
Po nelemtos kiaušinienės, kuri priedo buvo dar ir ne ta kurią užsakiau, oras buvo nuostabus. ~8-9 m/s saulė.

Susitakelavau 6,5 GTX’ą, užsidėjau 40cm peleką ir į vandenį. Ir šuds gavos. Šiek tiek trūksta iki normalaus gliso, o kai gūsis ištraukia paplaukiu 50 metrų ir stop. Prasimurkdžiau porą halsų, pasitvarkiau burę bet nepadėjo niekas. Pasikeičiau peleką į 48cm ir iš karto viskas geriau. Į glisą ištraukia ir iš jo neiškrentu. Marių bangos ne liurbiams. Jei tik 1cm ne ten trapės sureguliuotos – ate rankom. Tai kol atsireguliavau nusilesiau negyvai. Bet su skania sriuba nuotaika pagerėjo. Dar valandėlė kovos ir užteko.
Nei posūkiai nei vandens startai nesigavo kaip galima būtų norėti. Fizinis pairengimas tragiškas. Visi raumenys skauda. Gerai, kad bent kojos laikė…
Sumišimas dūšioje paliko. Jei Ventėje prie kiek didesnio vėjo čiopas priverčia kovoti o ne mėgautis tai kam tas reikalinga? Jei mažas vėjas tai kam ta Ventė.
Prie laužo vyrai juokavo, kad kaitas tinginiams. Gal visgi aš per didelis tinginys burlentei? Reiks pamąstyti ta linkme.

Desertinis pasiplaukiojimas.

O desertinis jis todėl, kad vėjo buvo atriekta lygiai tiek kiek žmogus gali norėti. Labai stabiliai, labai tinkamo stiprumo, negūsiuota. Gyvenk ir žvenk.
Dislokacijos vieta - Dreverna. Laikas - šeštadienio pirma dienos pusė.
Vos tik atvykus pasimatuojam. Rodo 9-10. Džiugiai griebiu 5.7 XD. Pabandžius plaukt paaiškėja, kad nedaug, bet trūksta. Mat kol susipakuojam pasilpnėja ir lieka stabilūs 7-8 m/s. Reikia pumpuotis, krist pavėjui. Tam kiek gaila laiko, tad negalvodamas imu 6.8. O jai jau pati mėsytė. Rimvis dieną pradeda su testiniu X-TypeII 6.4. Ir jam jau užtenka normaliai.
Plaukiam ilgais halsais kiek aukščiau, kad nesimaišytume su kaitais ir neartume pelekais dugno.
Praplaukiam kelis kartus pirmyn atgal. Pasimatuojam su Rimviu greičiu. Čia pastebiu Rimvio SL'o privalumus. Nesmarkiai, bet jis greitesnis. Nu ir bala jo nematė :)
Imu ant testo juodą velnią (Exocet SL Warp 78). Į Rimvio kilpas įlipt nėra paprasta. Bruki bruki koją, o paskui ištraukt neišeina :) Jau buvau pamiršęs kaip ten reikia abiem kojom į bortą įsiremt, burę užsidaryt :) Lenta lekia pakankamai greit, kyla puikiai, labai komfortiška plaukti bent jau kol vanduo lygus. Overall puiki lentutė, bet aš vis tiek nuo jos dar kokį 10 cm nurėžčiau :D
Kiek prasiplaukus grįžta mintis: "Na kur aš ten viską pernai palikau? Aaaa! Suktis pavėjui ir šokti oran." Tai daugmaž tatai ir bandau daryt visą laiką.
Sukimasis pavėjui reikalauja mentalinio pasiruošimo. Posūkio metu galvot jau nėra kada, tad bent aš prieš pat sukdamasis galvoj permetu ką dabar darysiu. Per mažas greitis - fail, neužtrauki galinės rankos - fail, neatitrauki galinės rankos prieš posūkį atgal (lygu neužtrauktai galinei) - fail. Čia tie fail'ai, kuriuos suprantu, sukontroliuoju ir gebu pasitaisyt. O toliau seka kiek mistiniai dalykai. Čiuožiam, jau pasisuku pavėjui ir tuomet man gaunasi, kad esu labai arti rig'o ir labai mažai erdvės perėjimui į kitą pusę bei rigo vertimui. Bet pavyksta pracarvinti beveik 180 laipsnių. Jei kažkaip bandau atsitraukt atgal, tai pagaunu save stovintį kaip stulpas ant lentos galo, krenta greitis, rigas daros sunkus, verčiamo nesugraibau. Kažkur gliukas sistemoj. Reikės padabot Guy Cribb'o filmuką ir bandyt toliau.
Chop hop (arba tiksliau pop the board). Protingi žmonės sako, kad reik mint galine koja ir kelt rig'ą priekine ranka. Aišku viena. Tame reikale yra svarbiausia viską daryt laiku (puikiai tinka angelskas išsireiškimas "timing"). Smarkiau pamynus lenta šoka, bet rezultatai būna įvairūs. Būna, kad plekšteli tik lentos galu, kartais pavyksta smagiai visą lentą iškelt į orą. O dar buvo, kad gaudžiau čiopą ir neatsikabinau trapės. Visai smagiai pakilau ... Visai smagiai lentos nosis panėrė ir dar smagiau padariau tekšt kažkur per priekį. Rimvis, sakė paskui mane plaukt yra gražu :D Nepasakysiu, kad nesmagiai gavos :) Žodžiu kol kas man sunkoka iškelt lentos nosį. Gal permažai ar nelaiku rig'ą keliu aukštyn.
Tiesa dar vieną smagų pliaukštelėjimą apturėjau grįždamas krantan. Vairiukas mano gan trumpas, tai primetu, kad turėčiau priglisuoti visai priepat. Deja užvažiavau kiek perarti kranto, pelekas į dumblą, aš paskui jį. Tarp dantų girgždą, triusikuose smėlis, BATAS ant pirštų galų laikos :D Žodžiu kad jau baigiau plaukt, tai ir nusiaviau tuo pačiu. Gerai, kad visi rakandai ir kaulai sveiki.
Galiausiai vėjas pradėjo silpt, pasidarė sunkoka išglisuot, tad nešėm gėrio išlepintus ir nuvargintus kūnus krantan pakuotis.
Nemalonioji dalis .... Vėl b(@&*%^(* tas mėšlungis ... Magnį gal 2 savaites prieš tai rijau ir vis tiek galiausiai kai susuko blauzdą, tai inkšdamas tupėjau lentą apsikabinęs. Dabar ryju Diasporalį toliau ... Dažniausiai tatai pastebima dienos antroj pusėj. Jau kiek nuvargus ir darant kažkokį veiksmą, kur momentiškai smarkiai įtempiamas tas raumuo. Pvz. vandens starto metu kišant lentą po savim, pirštų galais stipriai stumiant lentą pirmyn, šįkart sukantis spaudžiant pavėjinį bortą. Gal kas žinot kokių kitų vaistų? Gal tiesiog reik tuos raumenis gerokai įdarbint kol neplauki kad apsiprastų su krūviais?
Reziumuojant labai smagus pasiplaukiojimas su labai smagiu vėju, be didelių stresų ir bandymais pasimokyt. Tik gaila, kad tos sąlygos šiai dienai kiek per toli nuo namų ...