Niekuo neypatinga diena

1 komentarai (-ų)

Vakar plaukėm. Kertuojuose. Iš ryto pūtė 4-5 m/s. Kadangi glisui trūko, tai pakrantėse sukau posūkius. Guy Crib'as sako, kad pavėjinio posūkio mechanika glise ir neglise beveik nesiskiria. Neglisuojant galima sulėtinai mokytis tam tikrus elementus. Pvz. užtraukti galinę ranką, žiūrėti į posūkį, o ne į burę/lentą/ranką/koją. Vistik pradžioje perlipti į kitą lentos pusę nežiūrint žemyn atrodo mažiausiai keista. Arba išmokyt save verčiant burę žiūrėt į priekį, o ne į giką kur reikia burę pagaut. Ir, atrodo, sekėsi. Tol kol ištampiau rankas ir paskui pritrūkdavo jėgų perverstą burę prieš save ištraukt.
Paskui rimčiau pūstelėjo, tad ir glisu pasidžiaugt gavom. Pavėjinio posūkio mechanika gal ir ta pati, bet pojūčiai ir tempas tai nea :) Taip ir nesusukau neivieno.
Bet kiek gi žmogus gali išmokti plaukdamas kartą į mėnesį ... Jei pavasario pabaigoje vandens startą daugiau mažiau padarydavau, tai vakar vėl teko pasikankint ir mokytis iš naujo. Padaryt padarau, bet kažkaip kreivai, per šoną ir reik daug vėjo kad ištrauktų su visais technikos trūkumais. Ta proga klausimas: ką reikia daryt, kad lipant ant lentos ir galine koja ją kišant po savimi lentos nesuktų į vėją? Jei atsakymas: prieš lipant pasukti lentą pavėjui, tada kontrklausimas: ką reikia daryt, kad pasukus lentą pavėjui dar iki lipant jos nepastatytų nosim pavėjui? :D
Šiaip kiek gaila. Skaitai, žmogus, žiūri, domiesi, nagrinėji, o visko išbandyt praktiškai nėr kada. Trūksta laiko ant vandens. O ir tas praleistas nevisuomet kokybiškas būna. Taip ir verdi tose pačiose sultyse lėtai lėtai po mažą žingsnelį stumdamasis į priekį. Gerai bent tai, kad tie labai maži pasiekimai ir postūmiai palaiko kovinę dvasią :) Tada vėl žiūri į tuos, kurie plaukia taip kaip tu norėtum ir vėl su asilo užsispyrimu imiesi visko iš naujo :) Ciklas užsidaro :)
Beje vakar kritus tampomam mėšlungio Rimviui pasiėmiau pabandyt jo slalomą. :) Ką aš galiu pasakyt. Sunki ta lenktynininkų duona :) Taip normaliai ir nepaplaukiojau. Keisčiausia buvo, kad burėje (Ezzy Infinity 7.5) nėra "on/off" rėžimo. Lyg ir pučia, bet, atrodo, netraukia. Gūsiui užėjus ji įsibėgėja kaip keleivinis traukinys. Lėtai stabiliai, be jokių patampymų. Nėra pojūčio, kad va dabar jau lupa. Man tai pasirodė labai neįprasta. O ir lenta po kojomis valdosi sunkiai. Reikia ją rimtai užmint, kad klausytų. Kai tuo tarpu su maniške tik burę paleidi pavėjui, koja lentą stumteli, įsijungia turbina ir jau leki. Akivaizdžiai atpratau.
Tai turbūt tiek apie gerą, bet niekuo neįsimintiną dieną ant vandens ... Bet noriu dar. Ir kuo greičiau :)

Foilai vs pūsles

4 komentarai (-ų)

Reikia prisipažinti kad vaizdelis kai plaukia su kaitu man gražesnis nei su burlente. O kur vaizdelis ten įsivaizduojamas rojus. Tad karts nuo karto vis užkliūna koks straipsnis. Šis man atrodo puikus foilų ir pūslelinių kaitų palyginimas.

Tikiuosi nepyksite kad neverčiau ;-)


Claim #1- "Foil kites are more powerful and efficient and fly better in lighter winds than inflatable kites."
Status = Partially true. If it is tuned correctly and flown skillfully, a foil kite will fly and stay aloft in wind slightly lighter than what it takes to keep a bladder-inflated kite in the air. And because it weighs less, it will rise faster and give more power on the "upstroke" when you are getting going. Once you're up to speed, the 3d airfoil shape of a foil kite pulls more for its size and goes upwind at a better angle than an inflatable kite. But foil kites have a tendency to "overfly" the wind window, "front-stall", and collapse, especially if the wind is gusty or shifting in direction, whereas bladder-inflated kites hold their shape much better and respond to wind changes better.

Claim #2- "Foil kites are more convenient and less of a hassle than inflatable kites."
Status = Partially true. It is definitely nice not having to pump up your kite and worry about bladders and valves leaking. Also, the foil kites pack up nice and small and you don't have to lug a pump around. However, it takes a longer for a foil kite to recover from a crash, because it gets really heavy with wetness and sand and there are complex bridles that take a long time to get untangled. Further, foil kites require "tuning" to keep them performing properly after their lines stretch with use. You need a PhD in aerodynamics and fluency in German to figure out how to tune them in a way that will make them fly better and not worse.

Claim #3- "Modern, closed-cell foil kites relaunch from the water as well, if not better, than inflatable kites."
Status = Total bullshit. IF you are standing in shallow water, and IF there is lots of good wind, and IF your foil kite just happened to crash in the perfect, untangled position at the center of the wind window, then it will relaunch about as easily as an inflatable kite... except that it will yank you downwind with crazy force because you're relaunching it in the "hot zone" instead of at the edge of the wind window. Of course, if your foil kite crashes anywhere other than at the center of the wind window, if it does any folds or inversions when it's falling out of the sky (which it will), if you're in water where you can't touch, if the wind is less than a steady 12 knots, if your feet are in a floaty directional board that doesn't provide much resistance against the kite, if the kite happens to get a little water in it when it crashes, or if a wave washes over the kite, it will be next to impossible to relaunch. I have only been able to do a deep water relaunch 1 out of the 5 times I have accidentally crashed my Flysurfer Speed 2 in deep water. And I ain't no kite kook, neither.

Claim #4- " Foil kites let you jump high and get major airtime in relatively light winds."
Status- True. I am not a very good jumper, but I have had some really nice, floaty airs while riding my foil kite. The only thing is that jumping makes you susceptible to getting in a position relative to the kite and the wind wherein the kite will collapse on itself and crash out of the sky. The difficulty and hassle of relaunching a crashed foil kite tends to make one more conservative about jumping.

Claim #5- "Foil kites turn fast."
Status- Not mine. My 12 meter Flysurfer Speed 2 foil kite turns at about the same speed as my 14 meter inflatable kite, if not slightly slower. When I have to turn the kite for jumps and transitions I need to plan ahead and get the timing right so I don't sink while waiting for the kite to turn. At least the bar pressure required to turn the kite is relatively light.

Claim #6- "Foil kites are safe and easy, especially for self-launching and landing"
Status- Mostly false. It's easy to self-launch a foil kite in most winds, and it's easy to self-land a foil kite in light wind, but it's extremely sketchy to self-land a foil kite in strong wind. Also, because of their powerful, lofty pull, their propensity to fold, tangle, and re-power in gusts and wind shifts, mediocre de-power systems, and their sometimes sluggish steering responses, they probably increase you're likelihood of having a serious accident. I chose not to fly my inflatable kite in wind over 20 mph, and I'll definitely excercise the same caution with my foil kite.

Conclusion- Foil kites may be better now than when they were first invented, and maybe even a little better than my 2-year old Flysurfer Speed 2, but they still have a long way to go before they are as safe, convenient, and dependable as inflatable kites for use on the water by average kiters. I would say that at this point in time, foil kites are most appropriate for good, technically-minded kiters who rarely crash the kite and who sail "door" style twintips close to shore in flat, shallow water and steady, light to moderate winds.

Rankos pūslėtos, veidai prakaituoti

3 komentarai (-ų)

Sykium jau šimtaspenkiasdešimttrys metai kaip nepučia ir jei jau ne plaukt, tai bent pablevyzgot ta tema noras išlikęs, tai padarykime gi rubriką "Plaukimo margumynai" :)
Šito posto margumynas bus: Kodėl gi mums "krenta" rankos. Šiuo atveju net ne apie pūsles, o apie tai, kad jas greitai "atjungia" taip, kad spėkos im stigti ir dvasia apsnūsta. Postas įtakotas paskutinio plaukimo Ventainėj, kai kolegoms jau "krito" rankos :)
Iškart perspėju, kad į jokius ten guru nepretenduoju, bet pabandysiu papostringaut apie savo patyrimus, o toliau, diskusijose, gal ir tiesa užgims.
Pats pirmiausias dalykas, kurį jau kiek pramokęs plaukt suvokiau kaip esminę "krentančių" rankų priežastį, buvo trapkilpių pozicija. Yra daug interneto prirašyta apie tai kur ir kaip turi stovėt kilpos, bet neginčytina tiesa yra viena. Jos turi būti VIETOJE. Šiuo atveju net kilpų ilgis ne taip svarbu.
O kaip tą VIETĄ atrasti? Vieni sako, kad pradžiai reikia dėti kilpas per 5 kumščius nuo giko galvos (burėm iki 7 kv.), kiti sako, kad galinė kilpa gula ties trečdaliu burės, bet visi sutinka, kad čia tik pradinis orientyras ir tikslesnis derinimas turėtų būti daromas ant vandens. Aš pats pagal rekomendacijas trapkilpes dedu per kumščio plotį. Plačiau nebandžiau, o jei siauriau, tai gaunas kiek jautresnė burė ir reikia tiksliau kilpas pastatyt.
Esminė klaida, kurią anksčiau darydavau buvo ta, kad kilpas derindavau negliso sąlygomis arba taip, kad būtų patogu užsikabinus išglisuot. Bet gi išglisuodamas burės pilnai neužtrauki, o ir dažną sykį kiek pavėjui pasileidi. Tuomet nutinka, kad sustojus į kojakilpes ir užtraukus burę smarkiai lupa galinę ranką (vėjas atidarinėja burę). Toks jausmas, kad papildomai truktelėjus galine ranka įsijungia turbina burėj. Žiauriai nepatopu, lėkti norisi, tada priekine ranka stumi stiebą pirmyn, galine trauki į save, persikreipęs ir išsikėtojęs imituoji plaukimą (dar tuo pačiu gerokai mindamas galine koja ant lentos galo ir jį nepelnytai skandindamas) ir po kelių halsų nukoręs rankas gaudai kvapą.
O tereikia per keletą centimetrų stumtelėti kilpas atgal (dažniausiai). Tada burę užtraukinėji nebe rankom, o savo mėsą kabindamas per trapeciją. Stovėsena pasitaiso, rankos atsipalaiduoja ir plaukimas pasidaro lengvas ir malonus :) Tikrai nesunku pajust kada jau gerai.
Niuansas toks, kad bent jau mano turimų bekemberinių burių traukos centras priklausomai nuo vėjo stiprumo (ir takelavimo) mėgsta truputį "vaikščioti" pirmyn/atgal. Nežinau, gal kemberinėm burėm taip ir nebūna. Taigi va. Trapkilpes pasitikrinu ir šiek tiek pasireguliuoju praktiškai kaskart vos išplaukęs.
Dar rankos "krenta" kai vėjas jau perstiprus burei. Man atrodo priežastis aiški. Neužtraukta burė. Ji gali būt neužtraukta arba dėl to, kad vėjo jau žiauriai perdaug ir fiziškai nebepajėgi, arba tiesiog jau būna baisu tatai daryti. Čiopas siaubingai krato, atrodo, kad ir taip jau leki nežmoniškai greitai ar panašiai. Tada plauki stačias ant lentos praverta bure, o per ištiestas kojas čiopas dar įnirtingiau stengiasi tave nukratyti (amortikai tai neveikia). Čia reiktų pažymėti, kad sukandus dantis ir vistik užtraukus tą velnio burę ir per trapę prispaudus lentos nosį prie vandens, plaukimas vėl susitvarko, atsiranda laisvumo kojose čiopui "virškinti". Tada jau vargsta kitos kūno vietos :) Iki kito gūsio kol vėl "išlupa" iš stovėsenos :)
Įvairovės dėlei dar paminėsiu neteisingą burės takelavimą. Kai aš savo burę "susitakeluodavau" stipriam vėjui prilupdamas per visus galus, gaudavau plokščią fanieros lapą, kuris makaluodavosi kaip jam patinka tasydamas mane paskui.
Taigi jei sekantį kartą plaukiant vargs rankos, pabandykit pagalvoti kodėl laikotės įsikibę į giką.

Pabėriau abu savo centus :)

Dusia Beach Party

7 komentarai (-ų)

Visai netikėtai pavyko sudalyvauti Dusios Beach Party organizuotoje www.prakaituok.lt chebros.

Nesu buvęs prie Dusios, tad labai knietėjo pažiūrėti apie ką šis ežeras. Taip pat turėjau slaptą viltį pasimokyti kaituoti. Visgi mašina pilna kaitiorų ;-)



Pirmasis įspūdis - ežeras normaliai didelis. Ekvatorija pati ta. Ir vietos pilna ir nėra bauginančiai didelė.

Apsistojom prie piliakalnio, ežero šiaurės vakaruose.
Vaizdas:

Burlentėm krantas normalus. Yra pievelė iš/susitakelavimui, pavėsinė, kiti patobulinimai. Kaitams ten sunkiau - medžiai.

Pūtė gana keistas vėjas. Įtariau kad net neverta 9kės takeluotis. Brizas ir vanduo nežadėjo nieko įdomaus.
Bet po kelių valandų jau plaukiojau pilnai apkrauta dičke. Vėjo ruožas ėjo per patį ežero vidurį. Nors neplatus, bet sustiprėjimas leisdavo pasimėgauti nuostabiu glisu. Visgi devinkės high-end'as skurdokas, Tik kiek per daug ir iškarto prisikakojusio stovėsena...

Vanduo skaidrus, šiltas. Visiški Hawaii.

Po poros valandų vėjas kiek prisėdo ir jau nebebuvo įdomu gaudyti gūsius. Išlipau ir pradėjau kaulyti, kad pamokintų kaituoti.

Bet kol susiruošėm, vėjas visai nurimo ir net pabodydraginti negavau.


Vakarop pasidarėm labai smagią Beach Party. Daug senų ir naujų pažįstamų.

Kitą dieną visi buvo normaliai trinktelėti pachmelo ir/ar karštos nakties. Mėgavomės Dusios grožybėm 0-2 m/s ritmu.

Ačiū Šarui už invitation'ą ir nuotraukas.

1/2 happy faces

4 komentarai (-ų)

Žvaigždės visaip kaip norėjo mus įspėti, kad nieko gero nelauk iš ateinančios kelionė. Kondicionieriaus mašinoje nėra, traukės baladojasi lyg traukiniu važiuotum, keturi žmonės mašinoje, žudantis karštis, pasibaigusios linzės... Visko ir neišvardinsi. Bet su žmogum jau taip yra, kad jei jau labai nori, tai ir gaunasi.
Taigi išsprendus tik linzių pasipildymo problemą, susikrovėm daiktų kaip į savaitės kelionę.
Į pavakarę atvykus gavome keturvietį kambariuką, su dviem normaliom tachtom, viena sulankstoma, o kita šiaip maža lovele. Tokios pionierių stovyklos sąlygos, bet vis geriau nei palapinė.
Tik sutemus gavome progos išsikepti mėsgalius, alaus paragauti ir su burlentininkais pabendrauti. Jei ne uodų desantas, vakaras būtų idealus. Ne šalta, vėjo 0, gera kompanija ir marios.
Tokios idilės nepraleido progos aplankyti ir vairų dvasios. Virš vairų kapinių (prie molo) jos meilei raibuliavo savotiškai balta šviesa. Jokioje kitoje marių vietoje tokio išskirtinio raibuliavimo nepamatysi. Už debošetų ir selectų dvasias taureles pakelėm.
Ryte daugumą keliauninkų apėmė dvilypis jausmas. Pirmasis – labai būtų gerai dar pamiegoti, nes galvą sopa. Antrasis – reikia staigiai keltis nes jau pučia. Žadėjo pradėti nuo 15-16os pūsti, o pučia jau nuo 10os. Greitaeigiai pusryčiai ir į trasą. Aš su Krrukiu, Mindaugu čia pat. O pora kaitiorų į Svencelę.
Pirma burė 7,8. Aš jos nelabai mėgstu. Ji kažkokia įnoringa. Nelabai traukia ir viršų tampo. Bet 6kei dar nepūtė, tad nebuvo kur dingt.
Sąlygos puikios. Vėjo užtektinai, jis net ganėtinai stabilus. Nėra plaktukų ar nurimimų. Po tokios ilgos pertraukos nelabai drąsu, bet greitai viskas susistato į vietas. Visgi Ventainė nėra labai jau lengva. Bangelės nors nedidelės, bet yra ir labai gražiai neatsistosi. Reikia ir amortikais bangas sugėrinėti, ir vėjo perteklių kartais nuleisti. Toks 4D varymas ;-) bet tikrai skųstis neturiu ko. Viskas puikiai.
Deja užlijo lietus. Tropinis. Man su linzėm nemalonu mirkti. Lyg neužtenka purslų nuo kulno ir šiaip maudynių. Didijį lietų praleidau ant kranto. Tuom sykiu ir kaitiorai grįžo nes Svencelėje lijo didesniais kiekiais ir non stop.
Po lietaus atėjo sustiprėjęs vėjas ir neįtikėtina, bet nepatingėjau persitakeluoti į 6,5. Variau kol kairė ranka nieko nebenulaikė. Jaučiu kad kiek per daug gale trapkilpė nustumta buvo. Bala žino. GTX‘as visgi gera burė. Smagiai stabili.
Atidirbinėjau deep beach startą. Ir galiu pasidžiaugti kad jau pakankamai gerai gaunasi. Kai vėjo netrūksta tai ir lengviau.
Dienelę netikėtai gavosi kaip pasakoje. Labai puiki. Dar noriu (neskaitant alergijos ateinančiom dviem dienom).

Numalšinom alkį

2 komentarai (-ų)

Kažko maudžia raumenis ... Galvoj kažkaip tuščia, ausyse vis dar švilpia vėjas, o veide dar jaučiasi riebių lietaus lašų įspaudai.
Užsitęsęs badmetis sekmadienį į Venteinę suginė beveik visus. Pieva nuklota burėmis, po šimtą metų nematyti veidai, vanduo verda.
Iš pat ryto vėjas po truputį įsipūtinėjo. Buvo geros sąlygos didesnėms burėms. Tuo tarpu aš pats iškart pasiėmiau 5.7. Nenuostabu, kad kiek trūko. Kantrybė trūko irgi, tad buvo sutakeluota 6.8, su kuria jau buvo galima komfortiškai plaukti.
Ačiū Fujin'ui tai truko neilgai :) Vėjas sustiprėjo ir viskas stojosi į savo vietas. 5.7 komfortiškos sąlygos, chaotiškas, bet nepiktas čiopas vietomis susiformuojanti nedicka bangelė, nuo kurios galima mėgint atsispirti.
Tad mes, iškankinti bado, ir plaukėm. Su Mindaugu draugiškai lakstėm nekreipdami dėmesio, kad lietaus lašai taikosi išmušt akį :) Mulia į tai dėmesį atkreipė, tad per lietų plaukt kategoriškai atsisakė :)
Mindaugas praktikavosi startuot iš giliai (taip toli, kad nesiektume dugno nenuplaukėm :). Ir jei pradžioj jį vos užlipus vis išversdavo į priekį, po nedidelių korekcijų jam jau puikiai sekės.
Pastebėjau, kad mano dešinys halsas aiškiai dominuojantis. Na ne tai, kad kairiu nepaplaukiu, bet dešiniu jaučiuosi gerokai drąsiau. Ar pašokt ar bandyt suktis dešiniu daugiau kontrolės ir laisvumo, o ir čiopas sukantis nenukrato kaip kad kairiuoju. Tiesa rezultato (pilno posūkio glise) taip ir nepasiekiau. Bet aš ir toliau stengsiuosi :)
Jau kartais pavyksta pašokti. Neaukštai. Užtat kontroliuojamai :) O jei pataikau laiku atsispirti nuo bangelės tai ir visai maloniai mesteli į orą.
Paskui užpylė lietus, pradėjo žaibuoti, tad pasidarėm pertrauką, papietavom ir, sulaukę Rimvio, vėl susimerkėm vandenin.
Fujin'as atseikėjo ir dar pridėjo. Atrodo vėjas dar pastiprėjo, vietomis ir 5.7 sunku nulaikyt būdavo, o čiopas pasidarė piktas, chaotiškas ir kratantis. Bet kiek prasiplaukus pavyko prie jo prisitaikyti.
Šiuokart jau plaukėm visi kartu vienas kitą pagainiodami ar šiaip važiuodami šalia. Prieš porą metų tai atrodė gan sudėtinga, nes tai vienas neišglisuodavo, tai kitas nesustartuoja, trečias gi kampo į vėją neišlaiko ir taip išsibarstydavom. Vakar gi visai neblogai sekės "susirikiuot". Taip ir tramvajinom. Čiūžt ir leki, paskui strykt, šlept (nepavykęs šiuoliukas), šlept, gazas dugnas, čiūūūžt į posūkį ir didelis pūkšt :) O tada atgal vėl taip pat :)
Rimvi, plaukiant paskui tave man pasirodė, kad tu per stačiai ant lentos stovi, o sprendžiant iš vargstančių rankų ir to, kad periodiškai atsikabina trapecija, tai panašu, kad perdaug giką rankom laikai ir per mažai į trapę kabiniesi. Atsipalaiduok :)
Mulia, galbūt dėl nesureguliuotų trapvirvių, irgi rankas pametė (gal pats papasakos kaip sekės, nes su juo vandeny susitikau bene mažiausiai :). O ir laikas buvo pakuotis namo ... Nors dar visai norėjosi pralėkt. Žodžiu apturėjom puikias sąlygas, gerą kompaniją ir gero laiko ant vandens ir šalia jo. Ir, kas man asmeniškai svarbu, jokio mėšlungio! :)
Be visa ko dar atradome atradimą :) Kaitus transportuot gerokai lengviau, bet užtai su burlente plaukti galima :D