Na gerai, ne olimpiada, bet olimpiniu principu sudalyvavau R.Seliuko atminimo taurės slalomo giganto varžybose Ingalinoje šiandien. Antrą kartą gyvenime dalyvavau varžybose. Smagu, kad šiemet prisijungė ir Kerčius su tėvuku.
Beje, kad nežinote aTa Rolandas Seliukas buvo geras kalnų slidininkas, Lietuviškų čempionatų prizininkas. Deja prieš keletą metų tragiškai žuvo ant Šilo kalno Vilniuje gana nesuprantamomis aplinkybėmis. Jo tėvukas visad buvo (ir realiai tebėra) Šilo kalno siela ir pagrindinis prižiūrėtojas.
Taigi varžybos. Krrukis, kaip visad prieš varžybas man užgalando kantus. Tikrai manau jų dėka įgavau papildomos kontrolės. Bet vis tik ne kantuose , o meistriškume esmė :) Pirmą nuvažiavimą važiavau labai nedrąsiai. Tikrai galima buvo 1-2sek greičiau nuvažiuot (16,xx sek). Antrą jau drąsiau, bet per vėlai sukdavau posūkį, per lėtai perkantuoduovau į kitą pusę. Vis tik rezultatą pagerinau 1 sekunde (15,xx sek). 
Kerčius važiavo gerai, įvertinant jo slides, kurios žymiai labiau powder'iui pritaikytos :). Antrą run'ą Kerčius mano nuostabai važiavo silpniau nei pirmą - nusidrožė dar labiau trasa, o jam vis tik kuo daugiau ledo/kieto sniego , tuo sunkiau. Bet žiūrint į tikrai gerus Kerčiaus skillsu, manau galėjo irgi ~2sek greičiau tikrai suvažiuot. Beje, po varžybų pabandžiau Kerčiaus slides - tiesa pasakius nsutebino pakankamai geru sukibimu ir kantavimu. Aišku "plekši" ant kietesnės dangos, bet nežiūrint to laiko visai neblogai.
Sportiškas jaunimėlis trasą paimdavo per 11-12sek. Tai skirtumas tarp mūsų ir jų daugiau nei akivaizdus.
Sumoje priskaičiavau ~37 užregistruotus vyrus, ~ir dar ~10 jaunimėlio. Iš vyrų finišavo ~32, iš jų aš paėmiau ~17 vietą, Kerčius ~22 (dar sulauksime tikslių rezų).
Vis tik buvo fun, imho. Gal panašiai kaip su savo windsurfingo FSL įgūdžiais įšokti į slalomo čempą, bet vis tiek fun. Iš tiesų, net ir mažų varžybėlių azartinė įtampa ir adrenalino pagamina, ir šiaip kūną įšildo.
Dar vienas olimpinio dalyvavimo principo privalumas - varžybas finansavo federacija, startinio mokesčio nebuvo. Ir užtai gavome pusdienį nemokamo slidinėjimo beveik be eilių :)
Olimpiada
Reikia daryti išvadas
Kaitas valdo ! Na nesupraskite tiesmukiškai. Bet apie viską nuo pradžių. Paskutinį kartą plaukiau prieš kokį pusmetį.. Na gal ne pusmetį, o rugpjūčio mėnesį. Taigi labai labai senai. Ruduo šiemet super – arba nepučia, arba aš negalėjau, kai pūtė. Kaip suprantate, plaukiminė depresija buvo gili. Pirmadienį pamačius antradienio prognozes kažkaip pajaučiau, kad tai turbūt paskutinė proga. Susimirksėjus su kolega kaitioru Andriumi, kuriam nustatyta analogiška diagnozė, nusprendėm užsiimti savigyda. Pajamėm atostogų ir išlėkėm į Dreverną – nes ten tikrai turėjo pūst, nes ten rodė, kad švies saulutė, nes ten su kaitu viskas paprasčiau. Dar niekad plaukti nevažiavau naktį, tiksliau 7am buvo dar visai tamsu. Jautėmės, kaip seni užkietėję žvejai (ar tikrai kimba paryčiais ?) : ) Atvažiavus viskas iš pirmo žvilgsnio atrodė gerai – saulutė, +10c, vėjas toks neypatingai didelis. Susitakelavau 7.5kvm, kad tikrai užtektų. Nemalonus siurprizas laukė vandenyje. Andrius su kaitu fyt fyt praktiškai nuo kranto ir nuplaukė. O aš.... bridau. Marios neįtikėtinai nusekusios. Taigi bridau, bridau, bridau, bridau. O Andrius plaukė plaukė plaukė plaukė : ). O aš toliau bridau. Kažkaip braidyti ~8c vandenyje nėra didelis kaifas – šaltoka. O ir šiaip fiziškai ir morališkai galima nuvargti. Kai nubridau prasidėjo antroji Š dalis. Vėjas nubridus kažkodėl stipresnis ir šįkart gūsiuotesnis. Su 7ke kažkoks užsipi$#%^mas – nenulaikiau, griuvau, maudžiausi. Vandens startui mokinti temperatūros nebuvo palankios gi. Už šniūro traukyti siūbuojant bangelėms irgi menkas kaifas. Taigis užsi$%^au. Grįžau į krantą (bridau) nusiraminti ir pasiimti šeškės. Tada atgal bridau. O Andrius tuo metu su kaitu plaukė ir plaukė gylyje iki kulkšnų : ). Vis tik su šeške viskas buvo žymiai geriau. Vėjas gal buvo toks daugmaž ribinis šeškei, bet užteko. Kartais pagūsiuodavo. Už šniūro traukti šeškę lengviau irgi kai reikėjo. Prie tinklų kojomis siekiau dugną, tai ten tokį pseudo vandens startą gylyje iki kaklo kartais padarydavau. Pats plaukimas toks keistokai nedrąsus – vėjas ŠV, tai į priekį kažkaip nebuvo drąsu labai toli varyt (parkės su šniūro startu, vandens temperatūra ir kt.). Atgal pasileisti "ant tuščios galvos" irgi nedrąsu – bet kuriuo momentu galima suarti dugną mano 41 cm vairu. Na bet pavarinėjau šiek tiek. Po to užėjo lietus, pasidarė vėsoka, užgūsiavo – teko grįžti į kranta pailsėti. Po pertraukėlės plaukimas buvo trumpesnis. Prisuko vėją, truputį pakeitė kryptį , o po to išjungė iki kokių 6-7m/s. Dar kartą bristi pirmyn agal ir persitakeluot nebebuvo entuziazmo. Tai ir pabaigėm nepervargę. Bandant plaukti ir plaukiant galvoje piršosi išvados:
Pasimatysim ant vandens kitą sezoną ! Gero sniego visiems ! ;)
Gintarėlį sau nešu ... :)
Buvau 3D. Nežinantiems - tai vejasgalvoje.lt organizuojamas renginys pradinukams, norintiems pradėti plaukti bangose.
Tiesa sakant dar dabar sunku surikiuot mintis ir įvardint ką teko patirt. Smegenys tiek tiesiogine tiek perkeltine prasme visiškai išskalbtos :)
Supratau, kad ten visai kita lyga. Visai kitoks tempas ir dinamika. Ten neturi kada žiopsoti, neturi kada ilsėtis. 
Po pirmos dienos pagalvojau, kad tai, ką ligšiol dariau ir vadinau "buriavimu" viso labo tėra pasipliuškenimas. Galiu tik nulenkt žemai galvą prieš tuos, kurie ten plaukia. Bet. Jei ten gali būti jie, tai, turbūt, galiu ir aš ... :)
Tiesa sakant net nesinori leistis į smulkmenas. Kiek ten pūtė, kas su inventorium ir panašiai ...
Pirmiausia nusivedė mus Gintas ant kopos ir supažindino su pačiu spotu. Kur kas vyksta, kur išplaukt ir kur geriau nelįst.
Dar gavome krūvą pamokymų kaip nesuniokoti inventoriaus. Ir pirmyn į skalbyklą. Pats skalbimasis nėra toks labai baisus. Tiesiog įsikimbi į inventorių ir lauki kas dabar bus ir kaip suskalbs. Tiesa, pirmais kartais pamačius atsiritančias nedideles priekrantės bangas akys išsprogo ant kaktos. Buvo baisu, bet rinktis nėra iš ko. Imi ir darai tai ką reikia. Tada prisirenki gintarų (inventoriaus parsinešimas krantu į starto vietą :) ir vėl iš naujo. Grubiai tariant taip viskas ir vyko abi dienas, tik vėliau apsipranti būti skalbiamas :)
Bet tie reti trumpi kartai kai pavykdavo pralėkti tarp bangų ar išplaukti kiek tolėliau, kur žmonės rėžia bangą, paliko didelį įspūdį. Ten tikrai labai gražu ir įdomu.
Visą laiką Gintas mus stebėjo ir kaskart krante kantriai aiškino kaip ką daryti. Pralekiu kartą. Krante: "Taigi matei visą bangą prieš save. Lipk per ją". Sekantį kartą jau lipu. Išskalbia. Tada dar kartą paaiškina kaip per ją reikia perlipti, pažiūrim nuo kranto į gerai plaukiančius akcentuodami reikiamą momentą. Žiūrėk sekantį kartą ir lipi. Per vieną, antrą, trečią ... Skalbykla, gintarai. Arba važiuoji lygiagrečiai bangelei, o ji jau grasinasi ant tavęs užgriūti. Pabėgi pavėjui, pamatai plyšį kur manai, kad dar galima perlipt, oplia, mesteli į orą, nesuvaldai ... Skalbykla, gintarai. Šiaip netaip perplauki pirmąją mūšą. OOOO koooks kalnas ateina! ... KADARYT! ... Nusitaikai, kur ne taip statu, lipi, uf ... praėjo. O! Jau kita ateina ... Ech nepasisukau į bangą ... Skalbykla. OI, &@# DAR VIENA! Va dabar tai mane skalbs smarkiai ... Kur tas mano gikas ... Skalbykla, gintarai.
Jausmas panašiai kaip ir mokantis buriuot. Jėgų sąnaudos milžiniškos, gintarai dvipūdės giros svorio. Galiausiai vėjas, bangos ir nuovargis pribaigia. Nebepavyksta išplaukt. Vos pabandai pajudėt, o tave kaip šapelį išspjauna krantan. Skalbykla, gintarai.
Reziumuojant tegaliu pasakyt, kad esu labai patenkintas, kad išbandžiau tai. Nieko nepavyko, bet žinau, kad ten toliau, už priektrantės mūšos, yra labai gerai. Ir tai nėra taip baisu kaip įsivaizdavau. Bet, kaip ir visur, reikia išmokti, kad būtų smagu. Skalbykla, gintarai :)
P.S. Ačiū Anželai ir Gintui už renginį. Be Jūsų nebūčiau išdrįsęs.
P.P.S. Nuotraukos Anželos, www.vejasgalvoje.lt
Bloga diena atostogoms
Per kažkurią radijo stotį DJ'us pareiškė, kad tai bloga diena atostogoms. Kolegos pradėjo skersakiuoti, kad antrą ketvirtadienį iš eilės imu laisvą dieną. Bet užtai šiandien vienas jų atspėjo kodėl :)
WindGuru Pro rodė daug labai gražių spalvų, tad mes su Rimviu dėję pareiškimus ant stalo, iš pat ryto nuvažiavom į Kertuojus toms spalvoms į akis pažiūrėti :) Spalvotas windguru, spalvotos burės ir spalvotos emocijos. Kiek gi daug spalvų :)
Nors kiek ir abejodamas pasičiupau savo didžiai mėgstamą Simmer XD 5.7. Nudžiugino tai, kad jai visai netrūko vėjo. Tiesa nurimimuose tekdavo kiek atkritinėt, bet gūsiai kompensavo aukščio praradimą. Bent kartą per savaitę plaukti yra labai gerai, tada jau gali kažką daugiau pabandyti, pagalvoti kas kur kodėl. Mano repertuaras kolkas taspats. Čiop-hop, pavėjinis ir vandens startai. Rezultatai irgi :) Pavėjinio nesusukau. Matomai reikia tam tikrą kartų kiekį išsimaudyti kol gausis :) Kelis kartus pavyko gerai pašokti oran, dar daugiau kartų šiaip pašlepsėti. O va vandens startai nuteikė maloniai. Pavyko 90%. Kai tai gaunasi, tada gerokai drąsiau suktis pavėjui negalvojant kaip nugriuvus bus sunku iš vandens traukt burę.
Tiesa kolega vienu metu kiek strioko įvarė. Plaukėm dviese. Iš toli pamačiau kaip jis įkrito ir paskui pamečiau iš akių. Ir nematau, kad keltųsi kažkur. Pralėkiau pakrante, sustojau ten kur įsivaizduojamai jį mačiau paskutinįkart. Nėrą! Ir jokio judesio niekur nematyt. Čia jau man neramu darosi, metu inventorių ir varau krantan tikėdamasis, kad iš aukščiau geriau matysis. Nėra. Vėl atgal, čiumpu inventorių, varau pakrante ieškodamas ir netoli starto vietos pamatau kylančią burę. Tiesa sakant palengvėjo. Pasirodo pavargo ir nusprendė pardreifuot per kažkokias žoles ... Kolega, jei jau slepiesi krūmuose, tai bent kokią vėliavą iškelk :)
Pernelyg nesiplečiant gavosi puiki diena su smagiu nors ir gūsiuotu vėju ir daug smagios veiklos ant vandens. Išsikroviau. Ir ką tas DJ'us supranta ... :)
Slovakia lengvai
Gerai, kad vestuvės savaitgaliais. Įspraudęs savaitės atostogas tarp dviejų brangių žmonių vestuvių, lėkėm aplankyti Slovakijos kalnų.
Sekmadienį ankstų rytą pajudėję, vėlų vakarą jau buvom vietoje. (Pastaba Garmino 2010 Euro maps'ų vartotojams: šalis ir sostines selectinti ATSKIRAI! Kitaip sostinių savo devaise neturėsit).
Vaikai vakarėjant išlūžo, o man teko vienumoje sukti kalnų keliukais. O kai dar rūkas užėjo, tai visai nebelinksma liko.
Bet vietą pasiekėme normaliai, Bažnyčia - piligrimų susibūrimo vieta, ir varpai jos veikia pilnu tempu ;-) O viešbutukas už 5 metrų nuo jos. Žodžiu pilnas dvasinis pamatas.
Gyvenome tokioje palėpėje. Kambarys didžiulis, vonia. Bet nei vienos lėkštės a nei čiainyko. Tūlike kabo skelbimas, kad "būkit žmonės nemeskit prezervatyvų į klozetą". Tai iš karto supranti ko čia jaunimas atvažiuoja. ;-)
Nors kaimynai buvo visai kitokie. Dvi šeimos su keturiais vaikais. Ir senukai iš Italijos.
Keliavom.
Vieną dieną varėm į Liptovskij Mikulašek vandens parką (ala Vichy). Tai įrangos daug ir įvairios, bet vamzdžiai itin trumpi. tik įsėdi ir jau išlipi. Padangų menkai, eilės didelės. Bet pasimaudėm normaliai. Džiugu tai, kad už visus (1+2) sumokėjau tik ~100lt.
Grįždami iš baseino užsukom į olas. Visiškai nepasiruošę. Vaikai su Crocsais ir striukelėm. O ten temperatūra +2 max.
Meškų kaulai urvuose.
Ledų stalagmitai
Žiūrovė. Aš tai su maikute buvau, nes viską atidaviau vaikams ;-)
Kitą dieną užsikorėm ant aukščiausio regiono kalno.
Ir pakaitavom.
Kaituoti buvo nerealiai baisu. Audros debesys kybo virš galvos. Gali bet kada trinktelti žaibas. Pasirinkimas aiškus - kaitukas su vaiku kitam laido gale...
O vaizdeliai nuo kalno žiauriai gražūs. Kalnai žali kaip tapyti.
Nupėdinom ~1,5 km peškom žemyn. Kaip man užpakalio raumenis skaudėjo!
O grįžti per Warsuwą buvo blogis. Penktadienio podarbiniai kamščiai neįtikėtini. Šviesoforai nenormalių inžinierių išradimas. Kasa viską ką gali. Kolegialiai nutarėm, kad Lenkiją reikia uždengti dideliu viaduku. Vaikai nekenčia Warsuvos kaip ir tata dabar...
Labai mielos, smagios kalnuotos atostogos. Rekomenduotina trumpam periodui.
Šlapia diena
Karščiai pasibaigė šlapiuoju metodu. Vieną dieną +30c, kitą +16c su lietumi. Ir su vėju ! :) Pagaliau ! :) Po šitiekos „badavimo“ savaičių išrankiu būti neišeina. Tenka imti laisvadienį tik įžvelgus potencialiai gerą dieną.
Dėl tik mums vieniems težinomų priežąsčių su Krru pajamėm Kertuojus šįkart. Į Ventainę kažkaip patingėjom vienai dienai (aš tiesa pasakius ir truputį pabijojau ;), o į Eleiką nevažiavome nežinia kodėl. Na tiesiog pamanėme, kad Kertuojuose bus gal geriau. Geriau ten nebuvo, bet šio to gavome.
Tik atvažiavus atrodė pučia ir „akivaizdžiai“ stiprėja. „Diedukas“ varė su 5.9kvm ir sakė, kad jam užtenka. Šaunuolis, bet mums iki jo lygio dar toli ;). Susitakelavom kas ką turim apie 7kvm. Įlindus į vandenį, jausmas, kad pučia išgaravo. Stumdėm vandenį, Krru mokinosi neglisinį pavėjinį, aš neglisinį priešvėjinį. Karts nuo karto ateidavo gūsiukas, karts nuo karto pavykdavo paglisuoti. Jei Krru glisavo 0.5% laiko, tai aš drąsiai galiu teigti, kad buvau glise minimum 10 kartų daugiau Kru – tau reikia naujos gražios geriau traukiančios burės ! :) Man akivaizdu, kad reikėjo takeluotis 9kę, bet eilinį kartą „patingėjau“. Veltui, bet dzin..
Per „alaus“ pertraukėlę Krru filosofinis teigiamas nusiteimas ir man neleido susinervinti dėl prognozių neatitikimo faktui. Pailsinome nutampytas negliso rankas ir pradėjo pūsti rimčiau. Tada ir atsigavome – glise sakyčiau ~80%. Jokio įpatingo progreso, tiesiog smagus tramvajinimas, ilgi halzai po porą kilometrų į kitą krantą. Smagumėlis. Po 1.5-2h „stamina“ priminė apie nesportiškai praleistus porą mėnesių – pradėjo traukyti „lygioje vietoje“ mėšlungis vieną koją, kitą ir netgi rankas (pirmąkart taip). Gal kažkiek ir vėjas aprimo, ir jau pavakariai atėjo ir jau metas namo buvo.
Taigi dienos epine tikrai nepavadinsi. Kita vertus vertinant situacijos neišrankumą, tai manau viskas ok. Paplaukiojom, gavom gliso, gavom progą negilisinius elementus nors kažkiek pasitreniruot. Iki pertraukos prikapsėjau ~10km, po pertraukos manau kokius ~15km. Taigi sumoje ~25km, kas yra visai normali diena ant vandens (bent jau man). Dar pabandžiau formulinį žolinį vairą ant savo slalomo. Per žoles ir tinklus varyt vienas kaifas. Bet šiaip jausmas kaip plytą prisikabinus. Nu per didelis jis matomai, kažkaip išglisavimas toks lėėėėėėtas. Nors kai jau pučia ir varai, tai pusė bėdos. Čia manau ir Kru įspūdžiai apie mano inventorių buvo dalinai nulemti to vairo. Reikės gal paimti man tinkamesnį žolinį vairiuką ežerams.
Va taip Kru nusikankino tądien:
Tiesa – praktiškai visą dieną silpniau ar stipriau lijo. Pagrindinis dienos įpūdis – viskas visad šlapia. Vanduo šlapias, oras šlapias, iš dangaus vanduo, burės mašinoje šlapios, sėdynė šlapia, lentos ir maišai ant stogo šlapi , visą kelią namo pylė kaip iš kibiro.
Pranešimai
