Traktatas apie kelionę į Kapruną 2013/2014 sezono pradžioje.

Gruodžio 12. VNO (Vilnius) - MUC (Miunchenas). Ačiū AirLituanica, kad nebankrutavo. Inventorius atskrido sėkmingai. Nauja nedicka skylutė ant kapšo. Budget autonuoma. Moteriškė davė mums nuostabybę Citroen DS3. Tik susiradę mašiniuką supratom, kad ten kabrikas :) Pabėdavojom, kad gaila, bet vasarą tokių malonių atsitiktinumų nebūna. Pravėrus bardačioką, kurį Citro dizaineriai kažkodėl pavadino "bagažine", apima nerimas. Ten net per angą fiziškai lagaminas NETELPA. Išlankstau galines sėdynes. Nerimas dar labiau sustiprėja. Nervingai grūdu slidmaišį vidun. Netelpa. O jeigu taip ... Nea. O va jei dar šitaip pabandžius ... Chren. Galiausiai priploju keleivio sėdynę prie priekinio stiklo ir šiaip ne taip pavyksta uždaryt tą bardačioką. Lagaminą įverčiu kažkur sau už nugaros. Dovilė visą kelią sėdi pabrėžtinai stačia ir tiesia nugara :) Užtai važiuot šituo mažyliu visai smagu. Nepalyginsi su skardine Fiat Panda. Autobane jautiesi kaip lygiavertis eismo dalyvis (kol nepamatai savęs iš šono prašvilpiančio merso atspindy :). 150 kmh prieš vėją be problemų :D Net cruise control'as, BlueTooth įranga ir kiti pričendalai. Visumoj labai faina mašinytė. Austrijoj kalnuose su GPS'u reikia atsargiai. Jis kalnų keliukais skaičiuoja greitį 100 kmh (nes tiek teoriškai galima). Tiek net vietiniai kalniniai džigitai nevažiuoja. O dar jei prieky "fūra-žopa į kalną", tai gali ir pėščias eidamas greičiau judėt. Užtai yra ir geroji pusė. Pravažiavom vasarą mintais takais, aplankėm Kitzbuelį. Važiuojam sau ramiai per kaimą kažkokį, o prieš nosį tik pyst (nesikabinėt! norminis ištiktukas! :) ... prabangus Kempinski viešbutis kaime vidury laukų. Žodžiu mes neskubėdami ir pasidairydami nudardėjom į vietą. Pensionas Kathąrinenhof mielas, draugiškas ir be jokių nesaikingų "rules & restrictions" ant kožno kampo. Maloni šeimininkė greit viską suriktuoja. Kuriamės, ilsimės, vaikštomės, ruošiamės, tikimės. Padeda Jagermeister Limited Edition. Skanu :)

Gruodžio 13. Kitszteinhorn. Papusryčiaujam, pasigrožim šeimininke ir jos senstelėjusia mama su tautiniais rūbais, išsiaiškinam kur ką ir maunam į autobuso stotelę. Praktiškai visi kiti gyventojai važinėjo savo transportu. Paimam SkiPasus ir keliamės. Dar keliamės. Paskui dar šiek tiek užsikeliam. Ir patenkam į bugelių rojų. Ant ledyno sustatyti gal 6 ar 7 jie. Maloniai džiugina, kad veikia absoliučiai visos trasos ir keltuvai. Pirmi nedrąsūs nusileidimai drebančiom kojom ir realybės smūgis per veidą, kad Druskininkuose čiuožti vis tik neišmoksi. Bet taip būna visada. Po keleto nusileidimų pradeda atleidinėt visus raumenis ir smegenis :) Apvažiuojam visą kurortą, susipažįstam su aplinka. Išskyrus bugelius, mat kažkaip nepasirodo privaloma kožnu jų pasikelti. Užteks keleto :) Vakare, kaip visad. Maistas, drinkas, lova. Tiek daug valandų jau senai nesu miegojęs :)

Gruodžio 14. Schmitten. Iš vakaro susižinome, kad ir ten beveik viskas veikia. Pasitikrinam prognozes ir pamatę poryt atšilimą nusprendžiam neatidėliot. Kurortas žemai, nutirpt gali viskas ... Mūsų džiaugsmui Šmitene veikia irgi viskas išskyrus vieną juoda trasą. Bendragondolis dar paaiškina, kad tik šiandien galutinai viską atidarė, papasakoja kur geriausios sąlygos kuriom valandom (kai sniegas kiek suminkštėja ir nebebūna ledo gabalas) ir leidžiamės dairytis. Dairomės sąžiningai. Tiesiai į patį toliausią kampą ir trasa po trasos, keltuvas po keltuvo link namų :) Radom ten labai smagių trasų, pakaitinom pakinklius :) Pakaitintus pakinklius paskui papildomai pakaitinome pirtelėje. Kad visapusiškai pakaitinti būtų.

Gruodžio 15. Kitszteinhorn. Pakilo vėjas. Nedaug. Kokie 7 m/s. Gražiai neša iš kitos kalno pusės sniegą. Geroji šito proceso dalis ta, kad palaidas sniegas gražiai gula į užrasėje įšvažinėtas vėžes ir jas gražiai lygina. Pernai La Thuile panašiai buvo. Man ten labai patinka. Kildamas keltuvu atidžiai studijuoji reljefą, žiūri iš kur į kur pataikyt galima, kaip ant uolų neužsiraut, o nuo viršaus jau ir taikai :) Užtrasės galimybės ten didžiulės. Yra 5 žymėti "ski route". Tiesa dalis jų uždarytų buvo, bet pakako ir be jų. Jei negana, visada galima pasilypėt aukščiau. Čiuožti tarp uolų įdomu. Reikia ne tik įsipaišyt kur suplanavęs, išlaikyt kryptį, bet ir ant akmenų neužsiraut. Kai kur trasos kraštuose stovi ženklai: "Atsargiai akmenys." :) Iš vakaro pakaitinti pakinkliai ryte bandė prieštarauti, bet po keleto de-buratinizacijos nusileidimų paspringo savo nepagrįstų įnorių ašakomis :) Tądien pradėjome praktikuot rytinę kavą 3029 m :) Kadangi viešbučio kava filtruota, tai apie 11 val. važiuodavome gondola į viršutinę apžvalgos aikštelę su restoranu gerti žmoniškos kavos su kniedliais arba Kaizerio kiaušiniene. Labai gražu ir maloniai nuteikia puodelis geros kavos su vaizdu į saulės nutviekstas baltas viršukalnes ir kažkur apačioje ropinėjančius mažyčius vabaliukus slidininkėlius :D

Gruodžio 16. Kitszteinhorn. Ir vėl eilinė, niekuo neypatinga, saulės nutvieksta diena be menkiausio debesėlio ir vėjelio. Trasų ir užtrasių sniegas, kaip ir kasdien pašvietus saulutei, netruko suminkštėti visiškai nuobodžiai komfortiškam čiuožimui. Ir vėl kava 3029 m ... Siekdamas nutraukti tą žudančią nuobodybę išsinuomavau kitą lentą. Kita lenta - kita diena :) Tą pat akimirką plyšo nuobodulio siūlės, krito šydai ir lyg žvirblis saujoj suspurdėjo smalsumo sužadintas nerimas. Jau keletą sezonų norėjau išbandyti TĄ lentą (Rossignol Krypto), bet vis niekur nepavykdavo jos gauti. Po dienos bandymų įvairiom sąlygom ir lyginimų su tuo ką turiu dabar, galiu subjektyviai konstatuoti, kad mano čiuožimo būdui ir sąlygom ji tinka puikiai. Va. Jau noriu.

Gruodžio 17. Anksti ryte judam į MUC. Autobanai, nežmoniško dydžio geltonas mėnulio blynas, oro uostas, skrydis ir vaikai ant kaklo. :) Ir darkart ačiū AirLituanica. Kad ir šįkart nebankrutavo :) Apskritai pirmą kartą ištrūkom su žmona į kalnus vieni. Visai vieni. Atostogos gavosi trumpos, bet intensyvios . Pojūčius užaštrino nuostabus oras, geras maistas, jausmas, kad šiandien niekur nereikia skubėti ir tikrai nieko nepamiršai.

Windsurf Camp matavimo vienetas - "PuškuPušku" :)

Šitą gerokai uždelstą rašinį paskatino mano aštuonmetis sūnus, kuris kartu su manim šiemet lankėsi Extreme Sports organizuotam Windsurf Camp'e (kas tai yra ir kam skirtas galima paskaityt čia). 

Buriuodami mes įpratę viską matuoti metrais per sekundę, kvadratais, litrais, centimetrais ar pavykusiais manevrais. Šiandien sūnus priminė šį tą daugiau. 
Man lankantis stovykloje suveikė princpas: "pūtė vakar ir pūs rytoj". Visiškai tiesiogine tų žodžių prasme. Bet kartu važiavo entuziastingas jaunuolis, vietoje buvo gera kompanija, tai pernelyg nesikrimtau. Man nepučia, užtai jam puikios sąlygos mokytis.

Dieną jis mėgindavo buriuoti kiek tai įmanoma padaryt rudenėjant be hidrokostiumo, vakarais ėjome kartu į pakrantę žiūrėti dideliame ekrane sukamų buriuotojiškų filmukų, žiopsoti į vakarėjančias marias, pabendrauti su bendraminčiais. 
Ten, poilsio zonoje, buvo atvežta daug sėdmaišių PuškuPušku. Ant jų visi patogiai susirangydavo ir sutemus žiopsodavo į ekraną kartkartėm pašnibždom persimesdami vienu kitu žodžiu ar pakomentuodami vaizdą. Vaikis irgi susisukęs ramiai snūduriavo, kartkartėm aikteldamas nuo pamatyto šuolio ar bangos. Galvojau, kad miega, bet kaskart užmetus į jį akį suspindėdavo maži žiburiukai palydimi tyliu: "Tėti, nemiegu."
Nors ir sušalo, kažkas sekėsi geriau, kažkas nelabai, bet buriuoti jam labai patiko. Dar ir dabar jis man vis primena: "Prisimeni, kai buvom Kintuose ..."

Turbūt kaip ir kiekvienas mokinukas jis kas savaitę gauna tam tikrą sumą pinigų, už kuriuos privalo nusipirkti mokyloje pusryčius ir pietus, o likę pinigai yra jo asmeniniai, kurie gali būti išleidžiami kaip pačiam patinka.  
Šiandien vos grįžęs iš mokyklos puolė skaičiuoti kiek jis šią savaitę sutaupė. Paklausiau: "Tai kam gi tu taupai?". Net nemirktelėjęs sako: "PuškuPušku. Va matai jau ne tiek daug ir trūksta." Na kalbėjo jis apie tai prieš keletą savaičių, bet tuomet linktelėjau ir nesureagavau. Maniau momentinė užgaida, kuri greit pasimirš. 

Pasirodo vaikui taip smarkiai įstrigo ta atmosfera ir aplinka, kad jis pasirįžęs skirti savo santaupas tam, kad įsigytų vieną iš tų daiktų ir turėtų šalia. Na koks gi normalus vaikas už savo santaupas pirktų "baldus" jei po jais nėra jokio emocinio užtaiso? :) Jau nekatriai renkasi spalvą. 
O apie tai, kad tokių akimirkų už pinigus nenusipirksi dar reikės atskirai paaiškint :) Bet jei tas daiktas padės jam prisimint tą gerą atmosferą ir tvyrančią ramybę tai tebūnie. Hidrokostiumą pavasariop pats nupirksiu :)

P.S. Nesu niekaip susijęs su minimų daiktų gamyba, prekyba, reklamavimu, asmeniškai nepažįstu tų žmonių ir apskritai pats jų produktus tada pamačiau pirmą kartą.
P.P.S. Special thanks Muliai už 2 kvadratų vaikišką burę, kuri šį sezoną puikiai pasitarnavo.

Lietuvos pašto efektyvumas

Kaip dori Lietuvos piliečiai mes su brangiausia mėgstam užsisakyti iš užsienietiškų e-shopų visokių menkniekių.
Tai kad iš mano geriausio draugo Ing Jon Kim Jano kuris siunčia man daug dovanų (DX.com) keliauja mėnesį-kitą, jau nestebina. Na, bet svarbių daiktų ten neperki.
Kad per savaitę atsisiunti iš myhabit'o - vis dar stebina. Bet ten rimti vyrai iš UPS'o dirba.

O visokie kitokie reikalai eina per Lietuvos paštą.
Paskutinė epopėja buvo itin juokinga.

Pirmadieni gaunam pisulka, kad atvyko korespondencija - prašom atsiimti.
Antradienį pasidarau sau įgaliojimą, kad brangiausioji man leidžia paimti šią brangenybę. Taip visad darydavom, nes man čia pat, o jai toli iki pašto. Dėja, pašte sako su tokiais įgaliojimais gali į vieną gerą vietą nueiti - tiek tos naudos. Notariškai patvirtintas įgaliojimas - a must. Na, jei paštas galvoja kad iki notaro yra arčiau - tai nafik. Bet šiaip, jo, jie čia teisūs. Pats pasirašiau, pats pasiėmiau, žiūrėk ir dingsta kas nors. +1.

Tad brangioji yra nuvežama samalično ir pasiima pisulka, kad Rodunios kelyje yra gerų daiktų. Prašome pasiimti invoisus, casho ir atvažiuoti.

Kas pas juos sugalvojo, kad negalima tokio laiško siūsti tiesiai į pašto dėžutę?


Trečiadienį susiruošiama į Rodunios kelią, kas yra šiaip ne toks jau ir malonumas. Ačiū dievui paskambinama, ir pasiteiraujama, kas per daiktai, kokie invoisai ir pan. Paaiškėja, kad Rodunios kelyje tu daiktų nebėra. Jei pašte prie pat. Taip mes gauname US&A pirktas prekes ir aptarindami juokingą pašto procesingą džiaugiamės.

Ketvirtadienį gaunam pisulką į pašto dėžutę PAKARTOTINĘ. Prašom pasiimti prekes.

Nebejuokinga.

Sniegas Fai Della Paganella

Kartais taip jau būna, kad spontaniški sprendimai suteikia daug galvos skausmo ir didelio džiaugsmo kai viskas išsisprendžia gerai.

Rugpjūtį gana lengvabūdiškai nusipirkom bilietus visai šeimai ir giminėm į Milaną. Lengvabūdiškumas pasireiškė tuo, kad datos trečiadienis - trečiadienis ir dar per pačius naujus metus. High seasonas kalnuose ir neformatas apgyvendinimo datų standartui.

Iki pat gruodžio vidurio turėjome susiradę tik nelabai vykūsį apartamentą prie Gardos ežero, kur už 30 km reiktų slidinėti 18km trasose. Viskas kitkas užimta iki paskutinio kambariuko arba kainos tokios, kad fantazija atšokdavo.

Ačiū dievui, pavyko susirasti normalų aparatmantą negirdėtame kurorte "Fai Della Paganella". Kalnas jau su 50 km trasų ir pats kurortas priklauso Skirama regionui. Tas jau geriau ir ramiau.

Pats pirmą kartą skirdau Ryanair'u, tai visa ta pigioji terlionė ir žmonių laikymas gyvuliais truputi nervino.
Po manipuliacijų bagažu šiaip ne taip prastūmėm krovinius. Teko praktiškai per naują perrinkti visus čiumodanus, nes vis kas nors perviršydavo kilogramu. Na, bet anyway...

Milane (Bergame) su automobilio nuoma juokingai. Užsisakiau Renault Kangoo. Kad talpi būtų ir nebrungi. Svarbiausia, kad slidžių maišas ant stogo eitų, o jau čiumodanus sutalpinsim. Tiesa, turėjom važiuoti pasispaudę - trys suaugę ir trys vaikai.
Tad nuomoje sako: We will give you Fiat Qubo. OK? Aš pasimečiau nes net neįsivaizduoju kas per aparatas yra Cube. Sakau "duok Kangoo". Tai čia tas pats tik Fiatas. "OK". Sako:
- Same price - VW Golf?
- No
- You do not know VW GOLF?
- No, o know Golf, but I do not want it.

Tai gavau Qugo. Ir Ski Rack'ą. Ski rack'as pas italus tai tokios magnetais prilipdomos pagalvelės porai slidžių. Galvojau kad va dabar tai kukuosiu. Bet visą maišą ant jų uždėjus ir pririšus prie turėklų gavosi puikiai tinkantis transportuoti krovinys.

Atsisėdus į mašiną, užkūrus navigaciją linksmi važiuojam link Paganellos. Bet staiga prikurkė, kuri paduoda gyvybės energiją mobiliakui ėmė ir nusprogo. O trečdalis akumo kažkaip ne itin patikimai atrodo. Teko vadovautis gaubliu. Bet sėkmingai nuvažiavom į miestelį, susiradom mergužėlę ir smagiai įsikraustėm į savo apartamentus. Tikrai erdvūs ir lovų net daugiau nei tikėjausi.

Ryte paaiškėjo, kad miestelis tikrai nėra didelis, gana jaukus ir... visai be sniego (~1km aukštis). Tas kiek gąsdino. Plius temperatūra apie +5 irgi preziumavo pliurzę ant trasų.

Bet viskas buvo ne taip. Trasose viskas tiesiog tobula. Trasos paruoštos labai gerai, jokių pliurzių, jokių pievų kyšančių iš po sniego.
Paganellos kurortas ne čiainykams. Tarp raudonų trasų su dideliu vargu gali rasti mėlynų, o raudonos yra tiesiog fantastiškos.

Orai buvo visoki. Ir saulės ir sniego ir rūko. Bet sąlygos nebuvo nei sykio atšiaurios ar nedraugiškos.

Naujus metus atšventėm su Lietuva, nes po "darbo dienos" norėjosi greičiau į lovytę...

Tiesa, priešpaskutinę dieną pridrebė sniego. Tiek kad paskutinę dieną visose trasose buvo puri bekelė. Fantastiškas jausmas. Galima net įsivaizduoti kaip banglentininkai jaučias raižydami bangas. Sukauburiuotas mikštas sniegas leido "paraižyti bangas".

Ir tuo pačiu pajutau kas yra kai griūna ant tavęs sniego lavina. Ji buvo mažutė, kokių 6-7 metrų ilgio, bet apsėmė iki juosmens. Jausmelis yra nepakartojamas. Sustingsti iš baimės ir net negali pajudėti bet kuria išsigelbėjimo kryptim... Nenorėčiau pakliūti į didesnę griūtį. Butu tikrai amba.

Fai della Paganella
+ Beveik vien italai. - kulturkė
Raudonos trasos - nuostabios
Žmonių net per patį piką ne daug
Kainos ~1 euru pigesnės nei Madonna Di Campiglio
Jaukus miestelis
Free ski bus'as jei reikia
Mano 8 metų vaikas slidinėjo nemokamai

-  Ne vieta mokytis nuo 0
Italų šildymo sprendimai laibai keisti ir ne patys optimaliausi, bet manau kad čia ne kurorto pasekmė
Nelabai apsi-shop-insi miestelyje.
Daugiau nesugalvoju ;-)

Kaip aš jūroje plaukiau

Pirmą kartą. Būtų gal drąsu pavadinti, kad normaliai plaukiau, bet plaukiau.
Tik ne Lietuvoje, o pas kaimynus braliukus - Latvijoje, Rygos įlankoje. Vėjas side-shore ~6-7ms. Žiūrint nuo kranto bangų praktiškai nebuvo - atrodė tiesiog idealiai, bet vis tiek buvo labai baisu kažkaip tai..
Įlipus į vandenį, kai nėr mūšos, pradėti plaukti lengva. Bet tolstant nuo kranto, bangos didėja ir kai jau važiuoji per ~1.5 metro kalnelius tai visai baisu darosi (na, tipo, kas būtų jeigu būtų..). Tiesa vėjo buvo per mažai, kad glisuoti, tai visas reikalas buvo puškuojant ne glise. Apsisukant nugriuvau, o be vandens starto išsikelt burę ant tų kalnelių irgi ne kaifas. Ir pasirodo vanduo jau toks ne ypač šiltas.
Albet grįžtant į krantą kitas reikalas - nuo tu metrinių kalnelių fyyyyt visai smagu "serfinguoti". O kai pagavau vėjo gūsį, tai ir nuglisavau ligi kranto. Apėmė labai geras jausmas :)
Tai taip pasitampiau gerą valandą - puškuodamas į bangas, ir pasileisdamas atgal nuo bangos, gūseliuose paglisuodamas. Pabaigoje taip baisu, kaip pradžioje nebebuvo, bet vis tiek įdomu - o jei būt vėjas porą m/s didesnis ir būt buvę šansų glisuot į abi puses, kaip tada per tas ~1-1.5m bangas perlipti reiktų ? Ir gi jos turbūt ir lužtų ? Ir kaži kaip Lietuvos pajūryje, o ne Rygos įlankoje - bangos gi didesnės.
Bet aišku vandens startą reik mokėt..
Jūrai jaučiu dar didesnę pagarbą.

Va taip.
R.

Dirbau roges

Visi žinom kokia išmintinga yra liaudis ir ką ji byloja apie rogių ruošimą žiemai. O aš, kaip ypač atsakingas liaudies atstovas, pradėjau jas ruošti dar net žiemai nepasibaigus. Jei be išvedžiojimų, tai taip susiklostė, kad dar praėjusį vasarį kolega paskolino savo gamybos slidroges pabandymui. Tuomet mudu su Mulia bandėme kas ką turi. Mulia iPad'ą, aš roges. Patiko. Netyčia užsiminiau Rimviui, kad būtų gerai pasidaryt, bet reikia slidžių. Na aš, tiesa sakant, nesitikėjau, kad jis tai priims už gryną pinigą ir jau netrukus atbogins man senas 200 cm slides. Na ir prasidėjo. Kaip idėją ir gaires pasiėmiau štai šią konstrukciją, toliau skaitom, galvojam, konsultuojamės, organizuojamės. Vienas roges jau pagaminęs kolega ištiesė pagalbos ranką. Vienas skambutis - iš kažkur gaunu formą lentai lenkti, kitas skambutis - specialūs klijai. Kažkokiu mistinu skambučių ir susitikimų būdu renkasi reikiami daiktai ir patarimai. Pradedu suprast, kad kelio atgal nebėr :) Tiesa pirkdamas fanierą apsiskaičiuoju ir nusiperku dvigubai daugiau. Kadangi jos neturiu kur dėt, tai tenka daryt 2 lentas :) Nieko. Vieną sujojus teliks perkelt slides ant kitos :) Galiausiai dar nenutirpus nuo ežerų ledui jau turiu porą visai gražiai išlenktų lentučių.
Su šarnyrais viskas juda kiek lėčiau, bet mano tiesioginio indėlio irgi gerokai mažiau. Pasiimu brėžinius, nusifotografuoju jau gatavus pavyzdžius ir su visu tuo turtu beldžiuos pas tėvą. Jis ten kažkur kažką pažįsta kad gali ištekint, dar kažkas gali gražiai suvirint ir pan. Žodžiu visą šitą darbą nusimetu sau nuo sprando, o tėvas, ačiū jam, gan rimtai jo imasi. Vasaros pradžioje turiu gatavus šarnyrus. Gavosi tokie ... kaip už tėvynę. Sunkūs, bet, manau, nesulaužomi :) Tiesa jau dabar galiu pasakyt, kad dėl nepatirties ir konstrukcinių klaidų kai kurių numatytų funkcijų tie šarnyrai neatliks. Tiksliau atliks, bet kiek komplikuotai. Bet, manau, antrus jau būtų galima sukonstruot gerus :) O šiaip pradžiai gal net visai neverta daryt tokios sudėtingos konstrukcijos. Tiesiog paimti keletą kampuočių ir susukti juos. Kažkodėl esu tikras, kad pradžiai tikrai būtų užtekę, bet gi čia rimtas reikalas! :) Kam daryt paprastai jei galima taip ... NORMALIAI, nors neaišku ar labai reikia. Bet sykium neaišku, tai reiškia reikia, nes kai tą suprasi gali būt vėlu. :)
Taigi slidės sutvarkytos, lentos padarytos, šarnyrai subudavoti. Susukus viską į vieną vietą jau darosi panašu į roges. Iš tiesų, tai beliko tik prisukt kojakilpes, paklijuot guminį kilimėlį kad koja neslystų ir sulaukt kol viskas užšals :) Beje gal kas nebenaudojamų kojakilpių turite? Nupirkčiau nebrangiai. Mat po 30 Lt už vienetą žinau kur naujų galima gaut :)
Tai tiek kolkas. Kai bus galutinis vaizdas, pasigirsiu :)

Sveikinu save su buriavimo sezono pradžia! Ot taip! Tūlas nesusipratėlis pasakytų, kad jau kažką būsiu pramiegojęs ir kad jau tuoj viskas užšals :) Ne ... nu ne tai kad visai neburiavau ... Buriavau prieš ± mėnesį. Nuotrauką pridedu :)
Na bet yra kaip yra. Man 2011 metų sezonas prasidėjo šiandien.
Net nežiūrint į tai, kad doras šeimininkas šuns laukan tokiu oru neleistų aš iškrapščiau Rimvį iš namų. Na kad sava dūšia būtų po ranka jei ką :) Sakė: "Galėjai ir geresnę dieną pasirinkt." Ir vistiek kantriai šlapo kartu. Bet tai kad geresnę dieną nepučia ...
Išbandėme Vievio spotą. Prie P / PV bene arčiausias spotas nuo Vilniaus. Prapučiamas visai neblogai. Pakrantėje didelis atabradas su siurprizais. Siurprizai maitinami pelekėliais. Akmenų didelių yra. Reikia plaukti laikantis atstumo nuo kranto.
O šiaip viskas buvo šlapia. Nu taip visiškai šlapia, kad net dėmesio nebekreipi. Na taikosi tas lietlašis išmušt akį, prisimerki ir varai :) Jau gerokai paplaukiojus dingtelėjo mintis, kad .. nugi visą laiką lyja ... Bet tik trumpai akimirkai, paskui vėl pamiršti.
Pats pasiplaukiojimas gavosi labai vykęs su patramvajinimais, pastovėjimais, pereborais ir nedaborais :) Svarbu, kad visos detalės ir šarnyrai sėkmingai veikia. Net ir Rimvio slalomytį išbandžiau. Geras komplektas, špyga taukuota. Tik į kilpakojus koją bais sunku įspraust :) Žodžiu lengvai pasitaškėme perdaug nepersistengdami. Bet mėšlungį visvien apturėjau. Pernai, sezono gale jau buvau susitvarkęs. Susiremontuosiu ir šiemet.
Jau važiuodamas namo sau galvojau, kad kai ilgai neplauki, pradedi pamiršt kas tai yra, kam tą darei ir ką iš to gauni. Čia turbūt panašiai kaip narkomanas palaikomas dozės. Jei ilgai nevartosi - rizikuoji atprast :) Tai va. Po ilgos abstinencijos sąvają dozę aš šiandien susileidau. See you on da water!

P.S. Pažiūrėjau į Šventosios stotelę ... Kaaaaip nekantrausiu pamatyt šios dienos nuotraukas iš ten!

Buriavimo mokykla

Sveiki Gyvi,



Prasidedant vasarai, noriu paskelbti, kad bandysime atnaujinti burlenciu mokyklele sia vasara. Mokyklele veiks iki rugsejo pradzios. Kadangi turiu tik 1 mokomaji inventoriu, pamokos bus privacios. Vienintelis skirtumas siemet – reiks is anksto susitarti del pamokos. Dazniausiai planuojama pamoku vieta – Kertuoju ez. Pamokos nemokamos, bet mokiniai kvieciami pagal galimybes padengti burlentes inventoriaus transportavimo islaidas (kuras) is Vilniaus iki ezero ir atgal.

Siemet naudosime pagarba uzsitarnavusi mokomaji komplekta - Easy Rider XL lenta ir Tushingam 4.5 bure. Pramokti galima visiems, tai nera sunku su siuolaikine iranga, svarbu tik kad noro butu.

Galite si skelbima paplatinti tarp savo draugu ir pazistamu, kurie potencialiai dometusi.

Mindaugas

Tel: 683 vienas keturi 832

Atidarymas 2011

Neplaukta buvo ilgai. Ryškiai per ilgai. Kur tai matyta iki gegužės neplaukt.
Bet geriau vėliau negu niekad.

Vakar entuziazmas buvo didelis. Rodė truputį vėjo. Kolegos pradėjo "bauginti" , kad bus labai daug vėjo ir šalta. Šiandien ryte entuziazmą pradėjo slopinti į stoglangius barbenantis lietus ir +7c termometre. Pamaniau, kad labai skubėti nėra kur, nes popiet ir lietaus mažiau ir šilčiau. Kol išsikrapsčiau, paėmiau Mindaugą, tai prie vandens atsidūrėme apie 3pm.
Važiuojant visai neatrodė kad pučia. Net ir atvažiavus nelabai beatrodė. Gal pučia, bet tikrai nei šeškei. Imiau 7,5 ir maniau, kad stumdysiu vandenį.

O tada !!!.... oj, kaip gera. Ojojoj. Labai.
Viskas gerai - vžykt, gusiūkas, trapė, kojakilpė viena kita ir fffffyyyyyttttt. Ir netgi apsisukti negriuvinėjant pavyko :) (kas beje skamba labai čaijnikiškai, bet bet tokia realybė). Mintyse mislyjau, kad atrodo vakar plaukiau - visi įgūdžiai vietoje, niekur nepražuvę. Tiksliau ne vakar, o užvakar - t.y. plaukiau, pailsėjau ir dabar kupinas jėgų vėl plaukiu. Puikumėlis.
Reik pripažint, kad 7,5'kei biskele trūko. Buvo momentų, kad stumdžiau vandenį, bet jie labai nenervavo. Nebuvo halzo, kad visai be gliso būtų. Tiesa būdavo ir pastiprėjimų, kaip reikdavo kiečiau dantis sukąst. Bet nieko blogo, tik aukščio daugiau paimt galima. Realiai paėmus turbūt idealu būt buvę kokie 8,5kvm. Mindaugas plaukė non stop su 9ke, nesiskundė irgi.
Taip porą valandėlių patramvajinom. Po to atrodo prisuko, po to vėl pradėjo pūsti. Išlindo saulutė.

Žodžiu viskas labai gerai.
Einu miegot.
Nepavydėkit. Ateis ir jūsų jogurtai.

Gundymo pramonė

Viskas, kad mus supa aplinkui, egzistuoja kontekste. Pavyzdžiui namuose gelė pati savaime neauga, reikia vazono išorinio, vidinio, žemių, trašų ir t.t. Nori gelės - perki "setą". Nori kedės, perki ir tinkantį prie jų stalą. Nori lovos, reikia ir spintos. Nori mašinos perki ir padangas ir švaros priemones. Žodžiu sudėtinga turėti vieną "stand alone" daiktą kad pilnavertiškai džiugintų. Kiekvieną elementą reikia pirkti protingai, kad derėtų, kad būtų harmonija su dar 150 daiktų kontekste.

Tai po mano žymaus "iPado" pirkimo ir nuostabaus snowkaitingo, atėjo pavasaris, kai plaukti dar negali o sniego jau nebėra. Įsijungia gundymo pramonė ir nori nenori pradeda į akis lįsti pasiūlymai. Mountainboardai pasirodo skiriasi nuo kiteboardu. Kite boardai yra minkšti, standūs su amortikais ir be. Perkami Lietuvoje ir užsienyje. Sykium apie tai nieko neišmanau, tai susitikęs žmogų kuris tuos dalykus išmano paklausinėjau ką daryti. Tai opcijos pas juos dvi: geras brangiai, o jo antrininkas dvigubai pigiau. Tuoj tuoj bus daromas urminis užsakymas ir kaina bus superinė.
Laukiam pasiūlymo geeerą savaitę. Nieko. Taip pinigėliai skirti Lietuvos verslininkams paremti nuplaukia šonais į UK, su DHL deliverių ir t.t. Nu ką darysi... aš stengiausi būt kantrus...

Valkininkai:

 

 Nors vėjo trūko ir jis buvo itin nervuotas, bet diena buvo labai šauni. Apskirtai Valkininkus rekomenduočiau net su šeima važiuoti. Yra užuovėja, nuostabi pievelė, BBQ ir šiaip palakstyti smagu.

Laukiam sekančių vėjuotų savaitgalių...

iPadas

Kovo 2ą dieną vėlai vakare stebėdamas "gyvai" iPado .2 pristatymą galvojau kaip bus smagu neužilgo nusipirkti šį daiktą. Mano supratimu mobiliam įrenginiui namuose jis tobulas.

Tokiom mintim gyvendamas ir aptarinėdamas su kolegomis gadgetu vs natūralių įrenginių pliusus ir minusus, teigiau, kad man užtenka visko ką turiu ant sporto inventoriaus, o vat iPadas yra tai ko realiai trūksta mano ūkyje.

Bet kaip dažnai gyvenime pasisuka, kad kai labai nori vieno atsiranda kitas kuris labai konkuruoja su pirmuoju.

Extrelamų forumiuke pamačiau parduodamą foilą Ozone XC. Faktiškai naujas, 8ių kvadratų ir dar ryt pučia. Aš tokį medžioju du - tris metus ir buvau jau praradęs viltį.

Vat ir dilema. Sportas vs IT? Abu kainuoja vienodai.
Geri draugai visad pataria gerai. Ir man patarė imti kaitą.

Šeštadienis. Tobula diena. Saulė šviečia, ant ežero 10-15 cm sniego, vėjas apie 7-8 metrus. TOBULA!

Didelė grupė draugų išsilaipina Galvės ežere.

Bandom dėti aitvarą, o kad jis foilinis tai standartiškai nesideda. Pora pakėlimų ir nutarimų, kad kažkas negerai, bet neaišku kas. Tenka paskaityti instrukciją ir sutvarkyti kaip priklauso.

Man patirtis su dideliu aitvaru yra visiškai nauja. Nesu turėjęs rankose tokio monstro. Baisu iki negalėjimo.

(visos foto Toxa)

Valdyti reikia išmokti greitai, nes visi nori išbandyti. Pusvalandis kankinimosi

ir į pirmyn. Aš lekiu su savo naujuoju mažuliu pilnu gazu per ežerą. O kaife nematuotasis!

Ačiū Antanui ir kitiems už instrukcijas ir palaikymą. Ačiū Marčiui už kėlimus susisukusio skuduro į dausas...

Šio blogo bendraautorius, kai bandė lakstyti su 3,5 aitvaru man pasakojo, kad jam geriausiai sekės tada, kai viena snowbordo koja yra palaida o priekinė apkauste. BIG MISTAKE! Šitaip nepasitikėdamas savo jėgomis vos nelikau su išsukinėtom kojom. Ir tik normaliai apsimovus lentą viskas pilnu tempu pajudėjo į priekį.

Bet, kaip ir kiekvienas sportas, kaitavimas turi savų niuansu, kuriuos reikia su laiku suprasti arba išmokti mokykloje.
Važiavau dešiniu halsu. Jau reikia grįžinėti, tai persukau aitvarą atgal. Jis kaip mane timptelėjo į aukštį, kad pradėjau galvoti kiek aš čia dabar skrisiu ir kad bus chrestomatinis atvejis kai pradinukas prisitrėškia iš savo paikumo. Ačiū dievui pakilau tik į kokį metrą - pusantro, ir nusileidau gražiai ant kojų. Kitą kartą jau sukau ratus atsargiau. Nors vandeny gal būtų visai fun taip pašokinėti ;-)

Ir antra ir labai skaudi bei kainuojanti man pamoka: susivyniok stropas!
Euforijoje lakstydamas numečiau kaitą toliau nuo kliūčių, kad niekam netrukdyčiau, bet nesuvyniojau stropu. Pasirodo tiesiai ant slidrogių tako. Tą supratau gerokai per vėlai ir rezultate dvi stropos gražiai nupjautos. Abidna, bet visiškai pats kaltas.

Verkiau ;-)

Tuo tarpu apie savo nuotykius kaliega Krrukis papasakos pats.

Ir kaip baigėsi Rūtai?

Saulės slėnis, I tomas :)

Laikas, tas nevidonas, nė kiek nesidrovėdamas nusėjo įspūdžius dulkėmis. O čia dar Mulia purią apžvalgą ant viršaus pažėrė ...
O įspūdžiai gi kaip vynas. Su laiku, bręsta, keičiasi ir atsiskleidžia dar neiš jaustais ataskoniais :P
Tereikia geriau įsiklausyt ir vietoje sauso "buvom ValDiSole, oras saulėtas, sniego užteko, viskas zauber" gali prisimint kaip "visas aštuonias dienas saulė laužė savo spindulių ietis į baltą sniego apklotą visaip mėgindama jį į košę sumalti, kurios pamaišymui dar ledinius varvalus kantriai lipdė."

Kelionė į Italiją jau tampa įprasta. Nuskridom, nuvažiavom į autobusų stotį, nusipirkom bilietus iki Ponte Di Legno, už kampo picerijoj pavalgėm, nuvažiavom, persėdom, pervažiavom ir vietoj. Taip maždaug kaip iki pajūrio nuvažiuot.
Beje kompanija šiemet nestandartinė. Mano sparčiai tobulėjanti žmona (STŽ), įsispyrusi į naujas slides; mano tobulinamas 6-metis sūnulia (TS) nori nenori įmontuotas į itališką slidinėjimo mokyklą; mano progresuojantis švogeris (PŠ); grįžtantis prie slidinėjimo mano progresuojančio švogerio švogeris (GPSPŠŠ); galvojantis, kad progresuojantis aš (GKPA) :D Jei trumpai, tai 4 poros slidžių ir aš su lenta.


Šiemet ant kalno praleidome 8 dienas (kaip Rimvis sakė, "nepadoriai ilgai" :) Gyvenome Commezzadura miestelyje viešbutyje La Noria. Vengdami buities ėmėm su pusryčiais ir vakariene. Viešbutukas labai jaukus. Yra liftas keliantis į viršutinį 2'ą aukštą :), yra poilsio zona, kur galima leisti vakarus. Poilsio zonoje veikia WiFi. Matomai pagal spec. užsakymą WiFi veikė ir mano progresuojančio švogerio tūlike. Kitose gyvenamosiose erdvėse nea :D Taip pat šalia veikia tų pačių šeimininkų picerija. Picą ruošia labai skanią ir greit :)
Viešbutuke buvo puikiai įrengtas ski room'as su orą pučiančia batų / pirštinių džiovykla. Malonu ryte į sausus ir šiltus batus įlyst. Atrodo nieko ypatingo, bet drėgni batai iš pat ryto nuteikia nemaloniai.
Be viso šito dar galėjome naudotis tokiu komfortu kaip free ski bus. O reiškia, kad ryte susikrauni inventorių į šalia stovintį autobusiuką ir jis nuveža prie pagrindinio keltuvo (gal net kokius 500 metrų :). O vakare sutartą valandą (arba pagal iškvietimą telefonu) atvažiuoja paimt.

Pačiame Saulės slėnyje (http://www.valdisole.net/) yra keletas kurortų. Bene garsiausias Madonna Di Campiglio. Jame F1 Ferrari komanda organizavo savo renginį WROOOOM skirtą ekipos pristatymui. Ten pat važinėja keletas Ferrari spalvom išpaišytų gondolų į kurias labai norėjo pataikyti Marčius (PŠ) :) Ten pat įrengtas labai neblogas snow parkas tiek su paprastučiais tramplynukais tiek su labai nevaikiškais (petį dar sopa).
Su Madonna di Campiglio ribojasi Folgarida - Marileva. Per visą Madonna Di Campiglio - Folgarida - Marileva gaunasi apie 110 km įvairaus sudėtingumo trasų. Kiek kitaip su Tonale ir Peio. Iki jų reikia važiuoti autobusu apie 45 - 60 min. Peio pastatytas naujas keltuvas keliantis į 3000 m. aukštį. Tačiau visą kurortą sudaro apie 17 km trasų. Tonale irgi galima užsikelti į 3000 m. Jis dar garsus savo puraus sniego laukais kaip kad Passo del Diavolo. Deja ten irgi neapsilankėm. Norint aplankyt tas vietas reikėtų turėt automobilį. O ir Kasparo (TS) mokykla nelabai leido mums tai padaryt. Nieko. Kitą kartą (o gal kitamet?!).

Kasparą (TS) išleidom į 6 dienų mokyklą. 5 dienos po 3 val. ir 1 diena pilna. Vienas, nieko nesuprasdamas, vaikis kantriai ir kruopščiai mokėsi su vyresniais italiukais. Sakė, kad Rodolfo (mokytojas) jį ne kartą pagyrė (sakė: "Kasparas OK" ir pakėlė nykštį aukštyn :) Kiek sutikdavome ant kalno, tai mokėsi vaikai rimtai. Čiuožė per kupstus, čiuožė už trasų, čiuožė raudonomis trasomis ir net snowparke čiuožė. Tik va kad čiuožtų mėlynom, tai nepastebėjau. Mokyklos pabaigoje buvo varžybos. Kasparas podiumo nepaėmė, bet patobulėjo tiktai neblogai. Dar šios kelionės metu jis užsirekomendavo kaip puikus kopėjas slidėmis į kalną. Vienu metu vidury kalno pametęs iš akiračio tėvus sumanė, kad reikia lipt į kalną jų ieškot. O tėvai vienas kalno apačioj stovi, kitas kėdutėm į kalną kyla ir padėt neką tegali. Ir užlipo! Nuėjo pas Rodolfo, o čia ir mama jau iš viršaus prisistatė. Sakau kitais metais bus galima ant ski paso sutaupyt. Gerai lipa :)

Sparčiai tobulėjanti žmona šiemet džiaugėsi nauju inventorium. Negi inventorius tikrai gali taip įtakot čiuožimą. Aš visad galvojau, kad čiuožia ne slidės, bet po šio sezono pradedu abejot :) Kaip niekad patiko palikus vaikį mokykloje palakstyt dviese. Betkur, betkada, betkaip! Marčius (PŠ) kantriai sėmėsi patirties. Gerai, kad nebuvo jam sąlygų drožti vieną ir tą pačią mėlyną trasą. Paieškodavo kur lėkščiau, bet tekdavo ir visai rimtų nuolydžių įveikti. Į atostogų pabaigą jau visai neblogai sekėsi. Karolis (GPSPŠŠ) po keletos metų pertraukos vėl stojęs ant slidžių pradžioje apšilinėjo pamažu, bet po keletos dienų ir jam visi stabdžiai atsileido. Ta proga aš per savo durną galvą vos nepalindau po jo volu. Net dabar žandikaulį sutraukia prisiminus vaizdą kai aš nemažu greičiu skersuoju per trasą, o jis tiesiai dar gerokai greičiau atlekia. Pasisekė, prašokau. Daugiau taip nedarysiu. Brrr ...
Apskritai trasos paruoštos labai gerai. Ledo praktiškai nėra, žemiau miškuose ant saulės sniegas kiek patęždavo. Į vakarą išsimušdavo kupstai, bet kažkaip šiemet tai problemų nekėlė. Užtrasė visa nudrožta ir suledėjus. Pabandžiau išlįst į miškelį, tai vos dantų neišsibarškinau kaip krato :) Man, kaip lentininkui, labai aktualūs plokšti pravažiavimai. Toks nervinantis tebuvo vienas ilgas. Ten Sukis kaip nori, bet kad pralėktum neįsibėgėsi. Tai skolinausi lazdą ir irklavau kanoją :) Kartą dar bandžiau pasėti gėrio sėklą patempdamas likimo brolį, bet iki man išvykstant derlius neužderėjo :) Šiaip dar paminėsiu, kad mūsų išvykimo dieną viskas aplink jau skendėjo rūke, o dar po dviejų parų uždrėbė 50 cm puraus sniego.

Kelionė atgal truko 2 dienas. Traukiniais iki Bergamo ir lėktuvu per Kauną namo. Traukinys išvyksta nuo pat keltuvų. Tradicinis persėdimas Veronoje, prieš pat atvykstant traukiniui tradicinis pavapėjimas itališkai per garsiakalbius ir tradicinis bėgimas su visais daiktais į kitą peroną. Atskiro dėmesio nusipelno Bergamas. Pats miestas visai gražus ir tvarkingas. Į Cito Alta (aukštutinę miesto dalį veža funikulierius). Orouostas netoli, geležinkelis ir autobusų stotis po ranka. Tradiciškai itališkai iki 18 valandos valgyt nieko negausi :) Na nebent toj užkandinėj prie autobusų stoties už kampo arba hot dog'ą užkilus funikulierium :) Nakvojome Bergame pasMaurizio. Tikrai labai šauni vieta apsistoti. Išbaigtas provanso stilius, apgalvotos detalės, draugiškas šeimininkas ir nuostabus jo paties keptas pyragas pusryčiams ...

Gal dėl to, kad gyvenom be rupesčių, gal dėl to, kad praleidome kalnuose daugiau laiko, gal dėl puikaus oro šitos atostogos buvo vienos įspūdingiausių. Ne tai, kad kitur buvo blogai, tiesiog šiemet buvo ypatingai :)

P.S. Tai kur kitamet?

Cervinia 2011

Apsitrynus kelionės garui galima atsisėsti ir sudėlioti istoriją apie juodai baltą slidinėjimą Červinijoje (Italija)

Taigi,
sykium jau estų avialinijos moka gražiai vairuoti boingą, o jis iš Vilniaus į Milaną skrenda lengvai ir patogiai, mūsų visa 29 žmonių grupė susirinko laiku ir be didelių nuotykių. Bet tik ne man. Pirmą ką padariau, tai pamiršau ant oro uosto kėdės savo pirštines. Aš jas buvau pametęs kokius 10 kartų bet atsirasdavo. O vat šį syki ne...
{Juoda}

Vaikai labai imlūs multikam

Na bet bėda - nebėda. Svarbiausia kad piniginė ir pasas yra.

Skrendant supranti, kad slidinėjimas yra rimtų vyrų užsėmimas. Per visą lėktuvą suskaičiavau Iphone4 ~20vnt; Ipad ~5 vnt. Ir visi kažką žaidžia ;-)
{Balta}

Milanas pasitiko šiluma ir pusžalia žole. Ir tik tolumoje bolavo viltingos kalnų viršūnės.
{Balta}

Cervinijos miestelis nei labai senas nei labai naujas. Toks per vidurį. Yra ir bažnyčia (visiškai asketiška, kaip Vincas sakė "tvarkinga") ir supermarcado...
O mes gyvenome Ciao Alto. Musolinio keršto Šveicarams citadelė. Didysis diktatorius užpavydėjo šveicarams gražaus Zermatto ir atpylė mūro arkas.
{Juoda}

Hotel Eurotel išskirtinio nudrengimo lygio apartamentų bendrabutis. Mano kambariukas trim buvo toks, kad ketvirtas jau netilpo fiziškai. Jei reikėdavo išskleis lagaminą, tai reikėdavo vienam išeiti. Kambariai atnaujinti prieš dvidešimt metų.
{Juoda}

Bet ilgainiui pripratau. Artumas su artimaisiais visai buvo malonus.
{Balta}

Likimas lėmė, kad šalia (per kartono sieną) gyveno mūsiškių šeima su dviem vaikais. Kad jau jie panašaus amžiaus, tai buvo labai geri draugai. O tai kelionėse yra labai gerai.
{Balta}

Pirmos dvi dienos ant kalno buvo smagios. Saulė švietė, -10 apačioje, -20 viršuje, bet viskas veikia ir čiuožti smagu. Instinkte paruošta mano Elena (Elan VERTIGO) šliuožia itin greitai o kantai laiko lyg nagais įsikabinę. Pilnas faršas, kaip kolegos Marijampolės turginiai, sako. Naujoji b/w Bilbongo striuke nuostabi. Šilta ir patogi dėvėti.
{Balta}

Trasos. Paruošimas beveik ok. Bet žinant kiek sniego ant kalno, galėtų būti geriau sutvarkytos.
Raudonos jos ne raudonos o mėlynos, bet su viena išimtimi. Yra daug užkilimų. Tai jei net statumas nėra didelis, reikia kiek įmanoma įsibėgėti, kad užkiltum. Kitaip ropoti teks, kas užknisa ir moraliai ir fiziškai.
{Juoda}

Juodų faktiškai nėra. Į mėlynas pataikėm tik paskutinę dieną nes neprireikė niekam.
{Juoda}

Ir Dievas tarė: "Tegu vandenys žemiau dangaus susirenka kartu ir atsiranda sausuma". Čia trečią dieną šitaip sakė, ir Matterhorne atsirado daug vandens ir pasislėpė sausuma. Nu, tipo, pradėjo markiai snigti ir taip varė dar dvi dienas. Ir dieviškos rankos pagalba, nelabai ką matydami mes čiaužėm su keistai dideliu malonumu. Kalnai, aukštis, sniegas... Stichijų šėlsmas akiai labai patrauklus..
{Balta}

Maždaug toks vaizdelis ;-)

Paskutinę dieną buvo pridrėbta sniego į valias ir mes su Vincu varėm po offpistą. Vot eto kaif! Užpakalio raumenys užkaito nuo netikėto krūvio, nu bet o tai ir kas...

Vincas vidury offroad'o
{Balta}

Summarizuojant kalną - gavom visko. Tikrai nebuvo nuobodu ar blogai. Vienos įdomiausių gamtinių sąlygų per karjerą.
{Balta}
Miestelis per brangus savo "alpiškumui". Tikrai ir Italijoje ir Austrijoje yra jaukesnių kurortų. Nekalbant apie Šveicariją ;-)
{Juoda}
Viešbučiai patiktų tik CS'nikams. No service no space.
{Juoda}
Kavinių maistas OK. Bet ne išskirtinio gėrio.
{Pilka}
Kelionės didele grupe - labai gerai. Atsiranda ir naujų draugų ir vakarais nelieki ant ledo.
{Balta}


Suma summarum: Cervinija labiau sportininkams nei garnapliažnikams. Rekomenduoju šeimom be čiainykų.

Desertui:

Olimpiada

Na gerai, ne olimpiada, bet olimpiniu principu sudalyvavau R.Seliuko atminimo taurės slalomo giganto varžybose Ingalinoje šiandien. Antrą kartą gyvenime dalyvavau varžybose. Smagu, kad šiemet prisijungė ir Kerčius su tėvuku.
Beje, kad nežinote aTa Rolandas Seliukas buvo geras kalnų slidininkas, Lietuviškų čempionatų prizininkas. Deja prieš keletą metų tragiškai žuvo ant Šilo kalno Vilniuje gana nesuprantamomis aplinkybėmis. Jo tėvukas visad buvo (ir realiai tebėra) Šilo kalno siela ir pagrindinis prižiūrėtojas.

Taigi varžybos. Krrukis, kaip visad prieš varžybas man užgalando kantus. Tikrai manau jų dėka įgavau papildomos kontrolės. Bet vis tik ne kantuose , o meistriškume esmė :) Pirmą nuvažiavimą važiavau labai nedrąsiai. Tikrai galima buvo 1-2sek greičiau nuvažiuot (16,xx sek). Antrą jau drąsiau, bet per vėlai sukdavau posūkį, per lėtai perkantuoduovau į kitą pusę. Vis tik rezultatą pagerinau 1 sekunde (15,xx sek).





Kerčius važiavo gerai, įvertinant jo slides, kurios žymiai labiau powder'iui pritaikytos :). Antrą run'ą Kerčius mano nuostabai važiavo silpniau nei pirmą - nusidrožė dar labiau trasa, o jam vis tik kuo daugiau ledo/kieto sniego , tuo sunkiau. Bet žiūrint į tikrai gerus Kerčiaus skillsu, manau galėjo irgi ~2sek greičiau tikrai suvažiuot. Beje, po varžybų pabandžiau Kerčiaus slides - tiesa pasakius nsutebino pakankamai geru sukibimu ir kantavimu. Aišku "plekši" ant kietesnės dangos, bet nežiūrint to laiko visai neblogai.






Sportiškas jaunimėlis trasą paimdavo per 11-12sek. Tai skirtumas tarp mūsų ir jų daugiau nei akivaizdus.
Sumoje priskaičiavau ~37 užregistruotus vyrus, ~ir dar ~10 jaunimėlio. Iš vyrų finišavo ~32, iš jų aš paėmiau ~17 vietą, Kerčius ~22 (dar sulauksime tikslių rezų).

Vis tik buvo fun, imho. Gal panašiai kaip su savo windsurfingo FSL įgūdžiais įšokti į slalomo čempą, bet vis tiek fun. Iš tiesų, net ir mažų varžybėlių azartinė įtampa ir adrenalino pagamina, ir šiaip kūną įšildo.
Dar vienas olimpinio dalyvavimo principo privalumas - varžybas finansavo federacija, startinio mokesčio nebuvo. Ir užtai gavome pusdienį nemokamo slidinėjimo beveik be eilių :)

Reikia daryti išvadas

Kaitas valdo !

Na nesupraskite tiesmukiškai. Bet apie viską nuo pradžių.

Paskutinį kartą plaukiau prieš kokį pusmetį.. Na gal ne pusmetį, o rugpjūčio mėnesį. Taigi labai labai senai. Ruduo šiemet super – arba nepučia, arba aš negalėjau, kai pūtė. Kaip suprantate, plaukiminė depresija buvo gili. Pirmadienį pamačius antradienio prognozes kažkaip pajaučiau, kad tai turbūt paskutinė proga. Susimirksėjus su kolega kaitioru Andriumi, kuriam nustatyta analogiška diagnozė, nusprendėm užsiimti savigyda. Pajamėm atostogų ir išlėkėm į Dreverną – nes ten tikrai turėjo pūst, nes ten rodė, kad švies saulutė, nes ten su kaitu viskas paprasčiau.

Dar niekad plaukti nevažiavau naktį, tiksliau 7am buvo dar visai tamsu. Jautėmės, kaip seni užkietėję žvejai (ar tikrai kimba paryčiais ?) : ) Atvažiavus viskas iš pirmo žvilgsnio atrodė gerai – saulutė, +10c, vėjas toks neypatingai didelis. Susitakelavau 7.5kvm, kad tikrai užtektų. Nemalonus siurprizas laukė vandenyje. Andrius su kaitu fyt fyt praktiškai nuo kranto ir nuplaukė. O aš.... bridau. Marios neįtikėtinai nusekusios. Taigi bridau, bridau, bridau, bridau. O Andrius plaukė plaukė plaukė plaukė : ). O aš toliau bridau. Kažkaip braidyti ~8c vandenyje nėra didelis kaifas – šaltoka. O ir šiaip fiziškai ir morališkai galima nuvargti. Kai nubridau prasidėjo antroji Š dalis. Vėjas nubridus kažkodėl stipresnis ir šįkart gūsiuotesnis. Su 7ke kažkoks užsipi$#%^mas – nenulaikiau, griuvau, maudžiausi. Vandens startui mokinti temperatūros nebuvo palankios gi. Už šniūro traukyti siūbuojant bangelėms irgi menkas kaifas. Taigis užsi$%^au. Grįžau į krantą (bridau) nusiraminti ir pasiimti šeškės. Tada atgal bridau. O Andrius tuo metu su kaitu plaukė ir plaukė gylyje iki kulkšnų : ). Vis tik su šeške viskas buvo žymiai geriau. Vėjas gal buvo toks daugmaž ribinis šeškei, bet užteko. Kartais pagūsiuodavo. Už šniūro traukti šeškę lengviau irgi kai reikėjo. Prie tinklų kojomis siekiau dugną, tai ten tokį pseudo vandens startą gylyje iki kaklo kartais padarydavau. Pats plaukimas toks keistokai nedrąsus – vėjas ŠV, tai į priekį kažkaip nebuvo drąsu labai toli varyt (parkės su šniūro startu, vandens temperatūra ir kt.). Atgal pasileisti "ant tuščios galvos" irgi nedrąsu – bet kuriuo momentu galima suarti dugną mano 41 cm vairu. Na bet pavarinėjau šiek tiek.

Po to užėjo lietus, pasidarė vėsoka, užgūsiavo – teko grįžti į kranta pailsėti. Po pertraukėlės plaukimas buvo trumpesnis. Prisuko vėją, truputį pakeitė kryptį , o po to išjungė iki kokių 6-7m/s. Dar kartą bristi pirmyn agal ir persitakeluot nebebuvo entuziazmo. Tai ir pabaigėm nepervargę.

Bandant plaukti ir plaukiant galvoje piršosi išvados:

• kaitas Drevernoje valdo : ). Ypatingai valdo, kai taip vanduo nusekęs.
  
• reikia mokintis iš klaidų – t.y. reikia žolinio/ sekluminio vairo. Reiks paimt tarpusezonį. (Krru manau pasakys reikia mažesnės lentos su mažu vairu : ) – bet iki tokios išvados dar nepriėjau)
  
• vandens startas yra esmė komfortabilesniam plaukimui. Reikia būtinai išmokti. Sakyčiau vandens startas yra kur kas svarbiau nei pavėjinis posūkis prioritetų sąraše
  
• reikia arba mažiau maudytis, arba šiltesnių batų. Kitu atveju gal ir nereiktų, bet šįkart kojos daug vandenyje prabuvo
  
• toks temperatūrinis režimas (oras 9-10c, vanduo 8-10c) , bent jau man yra daugmaž riba.

 

 

Pasimatysim ant vandens kitą sezoną ! Gero sniego visiems ! ;)

Gintarėlį sau nešu ... :)

Buvau 3D. Nežinantiems - tai vejasgalvoje.lt organizuojamas renginys pradinukams, norintiems pradėti plaukti bangose.
Tiesa sakant dar dabar sunku surikiuot mintis ir įvardint ką teko patirt. Smegenys tiek tiesiogine tiek perkeltine prasme visiškai išskalbtos :)
Supratau, kad ten visai kita lyga. Visai kitoks tempas ir dinamika. Ten neturi kada žiopsoti, neturi kada ilsėtis.

Po pirmos dienos pagalvojau, kad tai, ką ligšiol dariau ir vadinau "buriavimu" viso labo tėra pasipliuškenimas. Galiu tik nulenkt žemai galvą prieš tuos, kurie ten plaukia. Bet. Jei ten gali būti jie, tai, turbūt, galiu ir aš ... :)
Tiesa sakant net nesinori leistis į smulkmenas. Kiek ten pūtė, kas su inventorium ir panašiai ...
Pirmiausia nusivedė mus Gintas ant kopos ir supažindino su pačiu spotu. Kur kas vyksta, kur išplaukt ir kur geriau nelįst.
Dar gavome krūvą pamokymų kaip nesuniokoti inventoriaus. Ir pirmyn į skalbyklą. Pats skalbimasis nėra toks labai baisus. Tiesiog įsikimbi į inventorių ir lauki kas dabar bus ir kaip suskalbs. Tiesa, pirmais kartais pamačius atsiritančias nedideles priekrantės bangas akys išsprogo ant kaktos. Buvo baisu, bet rinktis nėra iš ko. Imi ir darai tai ką reikia. Tada prisirenki gintarų (inventoriaus parsinešimas krantu į starto vietą :) ir vėl iš naujo. Grubiai tariant taip viskas ir vyko abi dienas, tik vėliau apsipranti būti skalbiamas :)

Bet tie reti trumpi kartai kai pavykdavo pralėkti tarp bangų ar išplaukti kiek tolėliau, kur žmonės rėžia bangą, paliko didelį įspūdį. Ten tikrai labai gražu ir įdomu.
Visą laiką Gintas mus stebėjo ir kaskart krante kantriai aiškino kaip ką daryti. Pralekiu kartą. Krante: "Taigi matei visą bangą prieš save. Lipk per ją". Sekantį kartą jau lipu. Išskalbia. Tada dar kartą paaiškina kaip per ją reikia perlipti, pažiūrim nuo kranto į gerai plaukiančius akcentuodami reikiamą momentą. Žiūrėk sekantį kartą ir lipi. Per vieną, antrą, trečią ... Skalbykla, gintarai. Arba važiuoji lygiagrečiai bangelei, o ji jau grasinasi ant tavęs užgriūti. Pabėgi pavėjui, pamatai plyšį kur manai, kad dar galima perlipt, oplia, mesteli į orą, nesuvaldai ... Skalbykla, gintarai. Šiaip netaip perplauki pirmąją mūšą. OOOO koooks kalnas ateina! ... KADARYT! ... Nusitaikai, kur ne taip statu, lipi, uf ... praėjo. O! Jau kita ateina ... Ech nepasisukau į bangą ... Skalbykla. OI, &@# DAR VIENA! Va dabar tai mane skalbs smarkiai ... Kur tas mano gikas ... Skalbykla, gintarai.
Jausmas panašiai kaip ir mokantis buriuot. Jėgų sąnaudos milžiniškos, gintarai dvipūdės giros svorio. Galiausiai vėjas, bangos ir nuovargis pribaigia. Nebepavyksta išplaukt. Vos pabandai pajudėt, o tave kaip šapelį išspjauna krantan. Skalbykla, gintarai.
Reziumuojant tegaliu pasakyt, kad esu labai patenkintas, kad išbandžiau tai. Nieko nepavyko, bet žinau, kad ten toliau, už priektrantės mūšos, yra labai gerai. Ir tai nėra taip baisu kaip įsivaizdavau. Bet, kaip ir visur, reikia išmokti, kad būtų smagu. Skalbykla, gintarai :)

P.S. Ačiū Anželai ir Gintui už renginį. Be Jūsų nebūčiau išdrįsęs.
P.P.S. Nuotraukos Anželos, www.vejasgalvoje.lt

Bloga diena atostogoms

Per kažkurią radijo stotį DJ'us pareiškė, kad tai bloga diena atostogoms. Kolegos pradėjo skersakiuoti, kad antrą ketvirtadienį iš eilės imu laisvą dieną. Bet užtai šiandien vienas jų atspėjo kodėl :)
WindGuru Pro rodė daug labai gražių spalvų, tad mes su Rimviu dėję pareiškimus ant stalo, iš pat ryto nuvažiavom į Kertuojus toms spalvoms į akis pažiūrėti :) Spalvotas windguru, spalvotos burės ir spalvotos emocijos. Kiek gi daug spalvų :)
Nors kiek ir abejodamas pasičiupau savo didžiai mėgstamą Simmer XD 5.7. Nudžiugino tai, kad jai visai netrūko vėjo. Tiesa nurimimuose tekdavo kiek atkritinėt, bet gūsiai kompensavo aukščio praradimą. Bent kartą per savaitę plaukti yra labai gerai, tada jau gali kažką daugiau pabandyti, pagalvoti kas kur kodėl. Mano repertuaras kolkas taspats. Čiop-hop, pavėjinis ir vandens startai. Rezultatai irgi :) Pavėjinio nesusukau. Matomai reikia tam tikrą kartų kiekį išsimaudyti kol gausis :) Kelis kartus pavyko gerai pašokti oran, dar daugiau kartų šiaip pašlepsėti. O va vandens startai nuteikė maloniai. Pavyko 90%. Kai tai gaunasi, tada gerokai drąsiau suktis pavėjui negalvojant kaip nugriuvus bus sunku iš vandens traukt burę.
Tiesa kolega vienu metu kiek strioko įvarė. Plaukėm dviese. Iš toli pamačiau kaip jis įkrito ir paskui pamečiau iš akių. Ir nematau, kad keltųsi kažkur. Pralėkiau pakrante, sustojau ten kur įsivaizduojamai jį mačiau paskutinįkart. Nėrą! Ir jokio judesio niekur nematyt. Čia jau man neramu darosi, metu inventorių ir varau krantan tikėdamasis, kad iš aukščiau geriau matysis. Nėra. Vėl atgal, čiumpu inventorių, varau pakrante ieškodamas ir netoli starto vietos pamatau kylančią burę. Tiesa sakant palengvėjo. Pasirodo pavargo ir nusprendė pardreifuot per kažkokias žoles ... Kolega, jei jau slepiesi krūmuose, tai bent kokią vėliavą iškelk :)
Pernelyg nesiplečiant gavosi puiki diena su smagiu nors ir gūsiuotu vėju ir daug smagios veiklos ant vandens. Išsikroviau. Ir ką tas DJ'us supranta ... :)

Slovakia lengvai

Gerai, kad vestuvės savaitgaliais. Įspraudęs savaitės atostogas tarp dviejų brangių žmonių vestuvių, lėkėm aplankyti Slovakijos kalnų.
Sekmadienį ankstų rytą pajudėję, vėlų vakarą jau buvom vietoje. (Pastaba Garmino 2010 Euro maps'ų vartotojams: šalis ir sostines selectinti ATSKIRAI! Kitaip sostinių savo devaise neturėsit).

Vaikai vakarėjant išlūžo, o man teko vienumoje sukti kalnų keliukais. O kai dar rūkas užėjo, tai visai nebelinksma liko.

Bet vietą pasiekėme normaliai, Bažnyčia - piligrimų susibūrimo vieta, ir varpai jos veikia pilnu tempu ;-)  O viešbutukas už 5 metrų nuo jos. Žodžiu pilnas dvasinis pamatas.

Gyvenome tokioje palėpėje. Kambarys didžiulis, vonia. Bet nei vienos lėkštės a nei čiainyko. Tūlike kabo skelbimas, kad "būkit žmonės nemeskit prezervatyvų į klozetą". Tai iš karto supranti ko čia jaunimas atvažiuoja. ;-)
Nors kaimynai buvo visai kitokie. Dvi šeimos su keturiais vaikais. Ir senukai iš Italijos.

Keliavom.
Vieną dieną varėm į Liptovskij Mikulašek vandens parką (ala Vichy). Tai įrangos daug ir įvairios, bet vamzdžiai itin trumpi. tik įsėdi ir jau išlipi. Padangų menkai, eilės didelės. Bet pasimaudėm normaliai. Džiugu tai, kad už visus (1+2) sumokėjau tik ~100lt.
Grįždami iš baseino užsukom į olas. Visiškai nepasiruošę. Vaikai su Crocsais ir striukelėm. O ten temperatūra +2 max.


Meškų kaulai urvuose.


Ledų stalagmitai


Žiūrovė. Aš tai su maikute buvau, nes viską atidaviau vaikams ;-)

Kitą dieną užsikorėm ant aukščiausio regiono kalno.


Ir pakaitavom.


Kaituoti buvo nerealiai baisu. Audros debesys kybo virš galvos. Gali bet kada trinktelti žaibas. Pasirinkimas aiškus - kaitukas su vaiku kitam laido gale...

O vaizdeliai nuo kalno žiauriai gražūs. Kalnai žali kaip tapyti.


Nupėdinom ~1,5 km peškom žemyn. Kaip man užpakalio raumenis skaudėjo!

O grįžti per Warsuwą buvo blogis. Penktadienio podarbiniai kamščiai neįtikėtini. Šviesoforai nenormalių inžinierių išradimas. Kasa viską ką gali. Kolegialiai nutarėm, kad Lenkiją reikia uždengti dideliu viaduku. Vaikai nekenčia Warsuvos kaip ir tata dabar...

Labai mielos, smagios kalnuotos atostogos. Rekomenduotina trumpam periodui.

Šlapia diena

Karščiai pasibaigė šlapiuoju metodu. Vieną dieną +30c, kitą +16c su lietumi. Ir su vėju ! :) Pagaliau ! :) Po šitiekos „badavimo“ savaičių išrankiu būti neišeina. Tenka imti laisvadienį tik įžvelgus potencialiai gerą dieną.

Dėl tik mums vieniems težinomų priežąsčių su Krru pajamėm Kertuojus šįkart. Į Ventainę kažkaip patingėjom vienai dienai (aš tiesa pasakius ir truputį pabijojau ;), o į Eleiką nevažiavome nežinia kodėl. Na tiesiog pamanėme, kad Kertuojuose bus gal geriau. Geriau ten nebuvo, bet šio to gavome.

Tik atvažiavus atrodė pučia ir „akivaizdžiai“ stiprėja. „Diedukas“ varė su 5.9kvm ir sakė, kad jam užtenka. Šaunuolis, bet mums iki jo lygio dar toli ;). Susitakelavom kas ką turim apie 7kvm. Įlindus į vandenį, jausmas, kad pučia išgaravo. Stumdėm vandenį, Krru mokinosi neglisinį pavėjinį, aš neglisinį priešvėjinį. Karts nuo karto ateidavo gūsiukas, karts nuo karto pavykdavo paglisuoti. Jei Krru glisavo 0.5% laiko, tai aš drąsiai galiu teigti, kad buvau glise minimum 10 kartų daugiau  Kru – tau reikia naujos gražios geriau traukiančios burės ! :) Man akivaizdu, kad reikėjo takeluotis 9kę, bet eilinį kartą „patingėjau“. Veltui, bet dzin..

Per „alaus“ pertraukėlę Krru filosofinis teigiamas nusiteimas ir man neleido susinervinti dėl prognozių neatitikimo faktui. Pailsinome nutampytas negliso rankas ir pradėjo pūsti rimčiau. Tada ir atsigavome – glise sakyčiau ~80%. Jokio įpatingo progreso, tiesiog smagus tramvajinimas, ilgi halzai po porą kilometrų į kitą krantą. Smagumėlis. Po 1.5-2h „stamina“ priminė apie nesportiškai praleistus porą mėnesių – pradėjo traukyti „lygioje vietoje“ mėšlungis vieną koją, kitą ir netgi rankas (pirmąkart taip). Gal kažkiek ir vėjas aprimo, ir jau pavakariai atėjo ir jau metas namo buvo.

Taigi dienos epine tikrai nepavadinsi. Kita vertus vertinant situacijos neišrankumą, tai manau viskas ok. Paplaukiojom, gavom gliso, gavom progą negilisinius elementus nors kažkiek pasitreniruot. Iki pertraukos prikapsėjau ~10km, po pertraukos manau kokius ~15km. Taigi sumoje ~25km, kas yra visai normali diena ant vandens (bent jau man). Dar pabandžiau formulinį žolinį vairą ant savo slalomo. Per žoles ir tinklus varyt vienas kaifas. Bet šiaip jausmas kaip plytą prisikabinus. Nu per didelis jis matomai, kažkaip išglisavimas toks lėėėėėėtas. Nors kai jau pučia ir varai, tai pusė bėdos. Čia manau ir Kru įspūdžiai apie mano inventorių buvo dalinai nulemti to vairo. Reikės gal paimti man tinkamesnį žolinį vairiuką ežerams.

Va taip Kru nusikankino tądien:


Tiesa – praktiškai visą dieną silpniau ar stipriau lijo. Pagrindinis dienos įpūdis – viskas visad šlapia. Vanduo šlapias, oras šlapias, iš dangaus vanduo, burės mašinoje šlapios, sėdynė šlapia, lentos ir maišai ant stogo šlapi , visą kelią namo pylė kaip iš kibiro.

Niekuo neypatinga diena

Vakar plaukėm. Kertuojuose. Iš ryto pūtė 4-5 m/s. Kadangi glisui trūko, tai pakrantėse sukau posūkius. Guy Crib'as sako, kad pavėjinio posūkio mechanika glise ir neglise beveik nesiskiria. Neglisuojant galima sulėtinai mokytis tam tikrus elementus. Pvz. užtraukti galinę ranką, žiūrėti į posūkį, o ne į burę/lentą/ranką/koją. Vistik pradžioje perlipti į kitą lentos pusę nežiūrint žemyn atrodo mažiausiai keista. Arba išmokyt save verčiant burę žiūrėt į priekį, o ne į giką kur reikia burę pagaut. Ir, atrodo, sekėsi. Tol kol ištampiau rankas ir paskui pritrūkdavo jėgų perverstą burę prieš save ištraukt.
Paskui rimčiau pūstelėjo, tad ir glisu pasidžiaugt gavom. Pavėjinio posūkio mechanika gal ir ta pati, bet pojūčiai ir tempas tai nea :) Taip ir nesusukau neivieno.
Bet kiek gi žmogus gali išmokti plaukdamas kartą į mėnesį ... Jei pavasario pabaigoje vandens startą daugiau mažiau padarydavau, tai vakar vėl teko pasikankint ir mokytis iš naujo. Padaryt padarau, bet kažkaip kreivai, per šoną ir reik daug vėjo kad ištrauktų su visais technikos trūkumais. Ta proga klausimas: ką reikia daryt, kad lipant ant lentos ir galine koja ją kišant po savimi lentos nesuktų į vėją? Jei atsakymas: prieš lipant pasukti lentą pavėjui, tada kontrklausimas: ką reikia daryt, kad pasukus lentą pavėjui dar iki lipant jos nepastatytų nosim pavėjui? :D
Šiaip kiek gaila. Skaitai, žmogus, žiūri, domiesi, nagrinėji, o visko išbandyt praktiškai nėr kada. Trūksta laiko ant vandens. O ir tas praleistas nevisuomet kokybiškas būna. Taip ir verdi tose pačiose sultyse lėtai lėtai po mažą žingsnelį stumdamasis į priekį. Gerai bent tai, kad tie labai maži pasiekimai ir postūmiai palaiko kovinę dvasią :) Tada vėl žiūri į tuos, kurie plaukia taip kaip tu norėtum ir vėl su asilo užsispyrimu imiesi visko iš naujo :) Ciklas užsidaro :)
Beje vakar kritus tampomam mėšlungio Rimviui pasiėmiau pabandyt jo slalomą. :) Ką aš galiu pasakyt. Sunki ta lenktynininkų duona :) Taip normaliai ir nepaplaukiojau. Keisčiausia buvo, kad burėje (Ezzy Infinity 7.5) nėra "on/off" rėžimo. Lyg ir pučia, bet, atrodo, netraukia. Gūsiui užėjus ji įsibėgėja kaip keleivinis traukinys. Lėtai stabiliai, be jokių patampymų. Nėra pojūčio, kad va dabar jau lupa. Man tai pasirodė labai neįprasta. O ir lenta po kojomis valdosi sunkiai. Reikia ją rimtai užmint, kad klausytų. Kai tuo tarpu su maniške tik burę paleidi pavėjui, koja lentą stumteli, įsijungia turbina ir jau leki. Akivaizdžiai atpratau.
Tai turbūt tiek apie gerą, bet niekuo neįsimintiną dieną ant vandens ... Bet noriu dar. Ir kuo greičiau :)