Kažko maudžia raumenis ... Galvoj kažkaip tuščia, ausyse vis dar švilpia vėjas, o veide dar jaučiasi riebių lietaus lašų įspaudai.
Užsitęsęs badmetis sekmadienį į Venteinę suginė beveik visus. Pieva nuklota burėmis, po šimtą metų nematyti veidai, vanduo verda.
Iš pat ryto vėjas po truputį įsipūtinėjo. Buvo geros sąlygos didesnėms burėms. Tuo tarpu aš pats iškart pasiėmiau 5.7. Nenuostabu, kad kiek trūko. Kantrybė trūko irgi, tad buvo sutakeluota 6.8, su kuria jau buvo galima komfortiškai plaukti.
Ačiū Fujin'ui tai truko neilgai :) Vėjas sustiprėjo ir viskas stojosi į savo vietas. 5.7 komfortiškos sąlygos, chaotiškas, bet nepiktas čiopas vietomis susiformuojanti nedicka bangelė, nuo kurios galima mėgint atsispirti.
Tad mes, iškankinti bado, ir plaukėm. Su Mindaugu draugiškai lakstėm nekreipdami dėmesio, kad lietaus lašai taikosi išmušt akį :) Mulia į tai dėmesį atkreipė, tad per lietų plaukt kategoriškai atsisakė :)
Mindaugas praktikavosi startuot iš giliai (taip toli, kad nesiektume dugno nenuplaukėm :). Ir jei pradžioj jį vos užlipus vis išversdavo į priekį, po nedidelių korekcijų jam jau puikiai sekės.
Pastebėjau, kad mano dešinys halsas aiškiai dominuojantis. Na ne tai, kad kairiu nepaplaukiu, bet dešiniu jaučiuosi gerokai drąsiau. Ar pašokt ar bandyt suktis dešiniu daugiau kontrolės ir laisvumo, o ir čiopas sukantis nenukrato kaip kad kairiuoju. Tiesa rezultato (pilno posūkio glise) taip ir nepasiekiau. Bet aš ir toliau stengsiuosi :)
Jau kartais pavyksta pašokti. Neaukštai. Užtat kontroliuojamai :) O jei pataikau laiku atsispirti nuo bangelės tai ir visai maloniai mesteli į orą.
Paskui užpylė lietus, pradėjo žaibuoti, tad pasidarėm pertrauką, papietavom ir, sulaukę Rimvio, vėl susimerkėm vandenin.
Fujin'as atseikėjo ir dar pridėjo. Atrodo vėjas dar pastiprėjo, vietomis ir 5.7 sunku nulaikyt būdavo, o čiopas pasidarė piktas, chaotiškas ir kratantis. Bet kiek prasiplaukus pavyko prie jo prisitaikyti.
Šiuokart jau plaukėm visi kartu vienas kitą pagainiodami ar šiaip važiuodami šalia. Prieš porą metų tai atrodė gan sudėtinga, nes tai vienas neišglisuodavo, tai kitas nesustartuoja, trečias gi kampo į vėją neišlaiko ir taip išsibarstydavom. Vakar gi visai neblogai sekės "susirikiuot". Taip ir tramvajinom. Čiūžt ir leki, paskui strykt, šlept (nepavykęs šiuoliukas), šlept, gazas dugnas, čiūūūžt į posūkį ir didelis pūkšt :) O tada atgal vėl taip pat :)
Rimvi, plaukiant paskui tave man pasirodė, kad tu per stačiai ant lentos stovi, o sprendžiant iš vargstančių rankų ir to, kad periodiškai atsikabina trapecija, tai panašu, kad perdaug giką rankom laikai ir per mažai į trapę kabiniesi. Atsipalaiduok :)
Mulia, galbūt dėl nesureguliuotų trapvirvių, irgi rankas pametė (gal pats papasakos kaip sekės, nes su juo vandeny susitikau bene mažiausiai :). O ir laikas buvo pakuotis namo ... Nors dar visai norėjosi pralėkt. Žodžiu apturėjom puikias sąlygas, gerą kompaniją ir gero laiko ant vandens ir šalia jo. Ir, kas man asmeniškai svarbu, jokio mėšlungio! :)
Be visa ko dar atradome atradimą :) Kaitus transportuot gerokai lengviau, bet užtai su burlente plaukti galima :D