Atsikrovus toki kelią
Nieko nuostabaus kad kožnas polietis gavo šiek tiek per tuščią makaulę...
We will be missing you!
12.27.2007
Jei kas pažiūrėjo į Grindelwaldo web cam‘us matė kad saulė vėl šviečia. Saulė užšvietė ir mūsų darže. Kapalinskų darže vėl logistinės perturbacijos, nes Kasparas baigė mokyklos kadenciją, todėl Kapa su Kasparu ir Asta važinėjosi traukinukais, o Do su likusiais dude‘ais slidinėjo.
Hi season‘as, gerbiamieji, yra neįtikėtinas reiškinys. Pasijutau kaip sovietmečiu prie bananų. Eilėje prie keltuvo stovėjome maždaug 40 min. Skruzdėlynas ant kalnų yra visiškai neįtikėtinas. Kadangi eilėse atstovėjom vos ne valandą turėjom moralinę teisę apsikabakinti. Kas bulbikių, kad makarų pasistiprinimui. Žmonių kaboke dar tiek nebuvo! Generalinis patarimas: jei tik turite galimybę 12.27-01.06 periodu NEVAŽIUOKIT Į KURORTUS! Permokėsit už chaletus, eilės praleisite puse savo darbingo amžiaus, o pradinukai ir pensinykai jums atsuks nugarą kai tik reikės pastumti ant kalniuko. Dariui viena pensinykė stengėsi išmušti akį su slidžiu lazta. Tiek to džiaugsmo.
Bet jei jau visai blogai ir pasirinkimo nėra: po pietų kalnai pradeda tuštėti.
Do apsikeitė su Kapa pareigom ir funkcijom. Elena (Elan‘as įgavo žavios brunetės įvaizdį) važiavo kaip pasiutus. Kojos laikė kaip po mėnėsio kačialkos, technika buvo atitirbta nuostabiai. Greitis švilpte švilpė pro akis ir ausis. Žodžiu pati geriausia diena iš visų atostogų!!!
12.26.2007
Generalinės depresijos diena. Su Darium užsikėlėm, nusileidom. Atsisėdom bare kavasinom ir aptarinėjom bedelę ištikusią nelaimę. Priežastis yra labai paprasta: nešviečia saulė. Jei nešviečia saulė nesimato reljefo. Nesimato reljefo- nesimato kalniukų ir duobučių. Todėl reikia važiuoti baisiai atsargiai, kas yra ne tas kaifas prie kurio pripratom per tas dienas. Zerefore nusileidom miegoti. Kapa, Mindaugas ir Aušra sąžiningai atidrožė visą dieną. Sakė ilgainiui patiko.
Liuli liuli vaikučiai guli...
Atsilankėm Interlakine. Į Bar de Paris nesugebėjom nusėsti pavalgyti, apsiprekinom bilekuom, ir važiavom Piceriauti į vietinę piceriją.
12.25.2007
Nauji kalnai, nauji iššūkiai ir nauji praradimai ... Į trasą išėjo tik trejetas. Tiksliau ... du su puse
Šiaip ne taip po ilgų sėdėjimų liulkose ir neįtikėtinai „patogaus“ kojas laužančio keltuvo pasiekėme viršūnę. Trumpas testinis nusileidimas, keletas pakilimų ir ... užgeso ... užgeso vakar dienos žvaigždė Prieš pat saulėlydi „žvaigždė“ užkūrė „good practice chain“. Bepėdindamas į kalną užvilko vieną greičio pritrūkusį likimo brolį. Kažkuriuo momentu Kapai truktelėjo ručnyką. Tiksliau visiškai užklynijo. Fizionomija viskuo nepatenkinta ir perkreipta, laukti reikia visur ir visada ... Tiesus kelias į barą. Taip ir padarėm. Pajėgūs važiuoja, nepajėgūs geria. Dar po keletos užvažiavimų kol bare sėdintis Kapa dar atrodo pajėgus nusileisti žemyn, priimamas sprendimas leistis į kaimą. Kelias ilgas ir ledinis, bet nepravažiavus nei pusę trasos Kapai suveikia baro „patiekalai“. Taip „pramuša“. Nuotaika super, trasa neįtin (bet niekam tai nebeįdomu). Ilgas leidimasis iki kabako su nuostabiu karštu vynu ir skupltūrom (žr. nuotraukas). Likusi kelio dalis jau buvo itin linksma. Dar ryte Kapos užkurtą „good practice chain“ pratęsia miela pagyvenusi vokiškai kalbanti moteris laiku pakišdama slidės lazdą kai greitis buvo ant ribos. Tada ne laiku ir ne vietoje baigiasi siaura trasa ir tenka kapanotis iš powderio. O ir lokaliniai šunys ne vietoje nereikalingą atributiką palieka. Ir pataikyk tu man ... Prie pat vienintelio šūdo visame kalne. 
12.24.2007
Šian Kapa atsiiminėjo už viską.
Pirmiausia nukentėjo Mulia. Nusileidus keletą metrų pareiškė, kad važiuot paskui yra sveikatai pavojinga ir reikia agurkėlio … Po to nukentėjo vietiniai … uždarė senyvus žmogelius į vieną “liulką” su Kapa. “Liulka” moment užrasojo. Kad ir kaip kraipydami nosis lokalai pirmoj stotelėj nenusiplovė. Matyt patiko
Po pirmų dviejų nusileidimų ir apšilimo greitai teko sustumti “soskę” vaisbyro. Bet tada galutinai atpalaidavo visus savisaugos ir baimės dirželius … Tiesus kelias į parką. Grubiai kickerių statistika tokia: kasantra “rūra”. Kickeris, beje, iš “liulkos” atrodo gerokai mažesnis, bet kai ateini į tokią sieną ir supranti, kad greitis yr tavo draugas, tuomet nieko kaip ir nebelieka kaip šokti. Jei neiššoki ir suabejoji – “rūra”.
Po tokio pasismaginimo ir dalinio investicijų į apsaugas susigrąžinimo išmušė laikas powderiui. Susiradome smagią traselę kur galima gana paprastai išlėkti iš jos lauk ir grįžti. Taip ir padarėm. Powderis … Kažkas Tokio! Supranti, kad lentos valdymas keičiasi kardinaliai, galinę koją atjungia moment, posūkiukai tokie minkšti ir jautrūs klaidoms. Įdomu tai, kad nugriuvus powderyje atsistot praktiškai neįmanoma. Guli sau minkštai, o atsistot negali niekaip. Bandai atsispirt - smenga ... ta galūnė kuria bandai remtis. Jei labai pasiseka, tuomet pajudi toliau ... Sexas, bet laaabai geeeeras ... Kapa ta proga kartą kerepliojas atgal į kietą paviršių, kitą neria galva į pusnį. Tik po viso to kažko neįtikėtinai išsišiepęs parvažiuoja ...
Po tokių “rūra”-“sexas” performancų atėjo ilgai lauktas Kūčių vakaras. Žr nuotraukas vizualizacijai.
12.23.2007
Šian Kapa braukė ašarą. Tikrą vyrišką druskingą ašarą. Viskas dėl logistikos. Kasparas šian ėjo į mokyklėlę. Zerefore Kapa buvo paliktas ant ledo kuris vadinasi “kinder garden”. Visi likę lipom nugalinėti Šveicariškų fizikos dėsnių.
Jei Šveicarai gamintų lėktuvus, jiems reikėtų 20 km kilimo / leidimosi tako, nes variklių lėktuvuose nebūtų ir juos reikėtų stumti žmonėm. Pats takas būtų snieguotas, todėl lėktuvas butų su rogutėm. Niekas apie normalias transporto priemones su varikliais ir ratais čia niekas nėra girdėjęs. Taip ir ant trasų. Jei neturi rogučių turi turėti rikšą kuris tave užtemtų į kalniuką. Jei esi biudžetinis lietuvis, ir rikša yra neįkandama prabanga turi pasikliauti savo čiuožimo skilsais, arba kaip Kapa padarė, sėti gėrio sėklą ir jei tu pastumi vargšą snowboarderi tikėkis kad ir tave kas nors pastums.
Taigi prie visos bėdos yra vienas geras dalykas visame tame: nenori pėdinti, varyk! Ir greitai! Taigi užuot įgaudinėję patirtį ir greiti po biške, ją griebėm už ragų. Antra dieną man teko palipėti tik vieną sykį. Elanas po biške pradėjo rodyti savo privalumus.
Baigėm slidinėjimo dieną labai pakylėtos nuotaikos. Užlipom su Do į chaletą ir sutikom Kinderizuotą Kapa. Pasidalinom džiaugsmu, kuris privertė Kapa raudoti kaip aprašyta dienos pradžioje...
Rogutės must die
12.22.2007
Atskėlėm ~10ą val su lengvu nedamiegojimu ir pretenzija į galvos skausmą.
Nuo chaleto yra tiesioginis nusileidimas prie keltuvo. Thus taip ir padarėm. Nukirto kojas po 2jų minučių kalno drožimo.
Ski pasas kainavo 300 tugrikų. Bet ėmėm visą regioną (kas apearantly nėra sex‘as, nes iki kitų kalnų reikia važiuoti ski busu.
Užsikėlėm i FIRST. Trasos paruoštos tikrai neblogai, bet čia yra idomus dalykas. Šveicarai yra gana savarankiški bet kokiam galvojime apie pasaulio ir fizikos dėsnius. Anot jų Europos sąjunga nevež, plius tūlas snowboardistas beigi slidininkas gali trasa keliauti ne tik žemyn bet ir aukštyn. Žinia lietuviški fizikos dėsniai to nerodė, tad mes vidury trasos turėjome ne sykį segtis lentas ir topinti į viršų. Po to vėl segtis ir važiuoti žemyn. So, tokių skanių trasų kaip Italijoje čia so far neradom.
Esminis dienos pasiekimas vairavimas namo nuo kalno per rogučių trasą. Apskritai tai čia rogutės valdo. atrodo kad trasu joms yra daugiau nei slidžių... Iš pradžių roguttrasė buvo pusė lentos pločio. So, pasisuskti susistabdymui nelabai rasta. Teko sėsti ant lentos ir imituoti rogutes. Vėliau teko čiuožti juoda neparuošta su žolių plotais trasele. Na po visokių maudymosi ir užpakaladaužio pasiekėm namus (5m. nuo trasos)
Grinderwald calls
2007 12 21 VNO
Nežiūrint to, kad mano totaliai negerbiami kaimynai baigė klausyti Ivanuški international 12a valandą nakties tik po to kai koja įspyriau mus skiriančia kartoninę sieną, o beigi pradėjo penktadieninės razborkės alk-Jonas su alk-jono-Boba nuo 8ių ryto, pavyko išlaikyti sleeping mode iki pat 9nių ryto. Lygiai 9 00 paskambino Kapalinskas, ir paklausė ar aš nesiruošiu vežtis printerio. Tokia mintis man iš karto paskatino atsiminimus vieno įnamio turėto prieš gerus ala-10 metų, kuris iš tiesų turėjo mobile printerį kuris dar net spausdinti sugebėdavo. Since aš tokio neturiu, o maniškis yra Canon Pixma 4000, dimensijų maždaug p*g*a=45*35*15 cm aš pamaniau kad tai jau būtų visiškas nonsensas, bo jau kompo vežimas buvo po klaustuku, o kam to printerio vidurį kalnų?? Mes ten kompais dirbsim ar ką? Žodžiu, 9 00 skambutis mane išmušė visiškai iš vėžių gal mano nesupratimu ko mes skrendam į Šveicarija, gal aplinkinių kreizovom mintim. Tačiau galutinai pabudęs galų gale supratau kam Kapai printerio: jis norėjo atsispausdinti boarding pasą. Na, bet buvo jau, anyway, vėlu.
Kelionė į oro uostą dar kartą patvirtino, kad seni žmonės yra socialinio stabilumo premijų laureatai. Kišom visą stufą (du didžiuliai burių maišai, džumbo lagamonas, plius du keleiviai į middle class VW Borą. Kodėl? O gi todėl, kad džumbo C5 sunkiai telpa į parking slotą numatytą prie namų.
Neverzeless, kelionė į oro uostą neužtruko ir su god deam Bora. Zerefore ačiū už safe and sound liftą[1].
Chek-in‘as praėjo sklandžiai, nežiūrint to, kad teko susimokėti už oversize maišus (kaip ir planuota) ir Kapalinskaitės su Paškovsio moraliniu vėlavimu.
Bet, gerbiamieji, chek this out! Kai bare geri alų už prabangius 10lt, ir patronuojanti ponia nekviečia jūsų pavarde, nereikia sustresuoti ir susiversti likusio pusės puslitrio per 5 sek. Nei estetikos nei reikalo. Po to tenka stovėti apsikabinus Lit-cargo autobuso stulpą.
Air baltic‘as turėtų susigėsti. Suprantu buterbrodai ir similar food gali būti mokami. Bet kankinti tautiečius troškuliu yra negražu kaip bežiūrėsi. Promoutinama kiniška arbata su ženšeniu ir medum už 5lt tikrai nepasiekė siekiamybės kondicijos. Vanduo beigi sultys aircraftuose turėtų teketi upeliais, nes kiekvienas tūlas pilietis yra padaręs po gramą kitą, kas naturaliai troškina low-hi-low perturbacijose.
CPH
Man tai ką. Aš turiu 4 valandas bileko užsiiminėjimui. Bet kam stumdyti vargšus žmones gate A13-Chekin-Gate A14? Tipo nepadaryta inter-carier duombazė? Paskaičiuokim kiek tokiom sistemom kronų-eurų išleista.
Dabar sėdžiu po 70lt / 75 gr steikiuko ir 25lt /0,5ltr Tuborg kalėdinis-edition alučio, baigiasi latpopo batareika...
Apėjau visą CPH ir radau rozetę. Pasirodo rozečių visame pastate yra maždaug 3ys.
Lėktuvas, kaip priklauso buvo nukeltas viena valanda vėliau.
Ciūriche radau visiškai džiaugsmingai nusiteikusius kaliegas. Vietoje prabangaus Renault Traffic gavome Kia Carnival. Žinoma 8 žmonės ir krūva stuffo į tokią mašiną negali tilpti. Zerefore Kapa, Darius ir Aušra išbandė prabangius Šveicarijos viešuosius transportus. Iki Interlageno su traukinuku, po to autobusu.
Kia atvažiavo lygiai tokiu pačiu metu kaip ir autobusiniai.
Pasitiko neįtikėtinai svetingi, kalbūs ir prielipos šeimininkai. Šiuo metu yra 01:43 ir neatrodo kad jie susiprastu dingti iš chaleto.
Na bet tam kartui einam miegoti. (5:30)
Disclaimer!
Sekantys pranešimai niekaip nesusiję su Vėjo galiomis ir burlentėmis. Silpnų nervų skaitytojams siūloma užsisegti saugos diržus.
Akcija galioja iki naujo sezono atidarymo.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
