12.24.2007

Šian Kapa atsiiminėjo už viską.
Pirmiausia nukentėjo Mulia. Nusileidus keletą metrų pareiškė, kad važiuot paskui yra sveikatai pavojinga ir reikia agurkėlio … Po to nukentėjo vietiniai … uždarė senyvus žmogelius į vieną “liulką” su Kapa. “Liulka” moment užrasojo. Kad ir kaip kraipydami nosis lokalai pirmoj stotelėj nenusiplovė. Matyt patiko 
Po pirmų dviejų nusileidimų ir apšilimo greitai teko sustumti “soskę” vaisbyro. Bet tada galutinai atpalaidavo visus savisaugos ir baimės dirželius … Tiesus kelias į parką. Grubiai kickerių statistika tokia: kasantra “rūra”. Kickeris, beje, iš “liulkos” atrodo gerokai mažesnis, bet kai ateini į tokią sieną ir supranti, kad greitis yr tavo draugas, tuomet nieko kaip ir nebelieka kaip šokti. Jei neiššoki ir suabejoji – “rūra”.
Po tokio pasismaginimo ir dalinio investicijų į apsaugas susigrąžinimo išmušė laikas powderiui. Susiradome smagią traselę kur galima gana paprastai išlėkti iš jos lauk ir grįžti. Taip ir padarėm. Powderis … Kažkas Tokio! Supranti, kad lentos valdymas keičiasi kardinaliai, galinę koją atjungia moment, posūkiukai tokie minkšti ir jautrūs klaidoms. Įdomu tai, kad nugriuvus powderyje atsistot praktiškai neįmanoma. Guli sau minkštai, o atsistot negali niekaip. Bandai atsispirt - smenga ... ta galūnė kuria bandai remtis. Jei labai pasiseka, tuomet pajudi toliau ... Sexas, bet laaabai geeeeras ... Kapa ta proga kartą kerepliojas atgal į kietą paviršių, kitą neria galva į pusnį. Tik po viso to kažko neįtikėtinai išsišiepęs parvažiuoja ...
Po tokių “rūra”-“sexas” performancų atėjo ilgai lauktas Kūčių vakaras. Žr nuotraukas vizualizacijai.