12.25.2007

Nauji kalnai, nauji iššūkiai ir nauji praradimai ... Į trasą išėjo tik trejetas. Tiksliau ... du su puse 
Šiaip ne taip po ilgų sėdėjimų liulkose ir neįtikėtinai „patogaus“ kojas laužančio keltuvo pasiekėme viršūnę. Trumpas testinis nusileidimas, keletas pakilimų ir ... užgeso ... užgeso vakar dienos žvaigždė  Prieš pat saulėlydi „žvaigždė“ užkūrė „good practice chain“. Bepėdindamas į kalną užvilko vieną greičio pritrūkusį likimo brolį. Kažkuriuo momentu Kapai truktelėjo ručnyką. Tiksliau visiškai užklynijo. Fizionomija viskuo nepatenkinta ir perkreipta, laukti reikia visur ir visada ... Tiesus kelias į barą. Taip ir padarėm. Pajėgūs važiuoja, nepajėgūs geria. Dar po keletos užvažiavimų kol bare sėdintis Kapa dar atrodo pajėgus nusileisti žemyn, priimamas sprendimas leistis į kaimą. Kelias ilgas ir ledinis, bet nepravažiavus nei pusę trasos Kapai suveikia baro „patiekalai“. Taip „pramuša“. Nuotaika super, trasa neįtin (bet niekam tai nebeįdomu). Ilgas leidimasis iki kabako su nuostabiu karštu vynu ir skupltūrom (žr. nuotraukas). Likusi kelio dalis jau buvo itin linksma. Dar ryte Kapos užkurtą „good practice chain“ pratęsia miela pagyvenusi vokiškai kalbanti moteris laiku pakišdama slidės lazdą kai greitis buvo ant ribos. Tada ne laiku ir ne vietoje baigiasi siaura trasa ir tenka kapanotis iš powderio. O ir lokaliniai šunys ne vietoje nereikalingą atributiką palieka. Ir pataikyk tu man ... Prie pat vienintelio šūdo visame kalne.