Windgott

Buvau 3D. Nežinantiems - tai vejasgalvoje.lt organizuojamas renginys pradinukams, norintiems pradėti plaukti bangose.
Tiesa sakant dar dabar sunku surikiuot mintis ir įvardint ką teko patirt. Smegenys tiek tiesiogine tiek perkeltine prasme visiškai išskalbtos :)
Supratau, kad ten visai kita lyga. Visai kitoks tempas ir dinamika. Ten neturi kada žiopsoti, neturi kada ilsėtis.

Po pirmos dienos pagalvojau, kad tai, ką ligšiol dariau ir vadinau "buriavimu" viso labo tėra pasipliuškenimas. Galiu tik nulenkt žemai galvą prieš tuos, kurie ten plaukia. Bet. Jei ten gali būti jie, tai, turbūt, galiu ir aš ... :)
Tiesa sakant net nesinori leistis į smulkmenas. Kiek ten pūtė, kas su inventorium ir panašiai ...
Pirmiausia nusivedė mus Gintas ant kopos ir supažindino su pačiu spotu. Kur kas vyksta, kur išplaukt ir kur geriau nelįst.
Dar gavome krūvą pamokymų kaip nesuniokoti inventoriaus. Ir pirmyn į skalbyklą. Pats skalbimasis nėra toks labai baisus. Tiesiog įsikimbi į inventorių ir lauki kas dabar bus ir kaip suskalbs. Tiesa, pirmais kartais pamačius atsiritančias nedideles priekrantės bangas akys išsprogo ant kaktos. Buvo baisu, bet rinktis nėra iš ko. Imi ir darai tai ką reikia. Tada prisirenki gintarų (inventoriaus parsinešimas krantu į starto vietą :) ir vėl iš naujo. Grubiai tariant taip viskas ir vyko abi dienas, tik vėliau apsipranti būti skalbiamas :)

Bet tie reti trumpi kartai kai pavykdavo pralėkti tarp bangų ar išplaukti kiek tolėliau, kur žmonės rėžia bangą, paliko didelį įspūdį. Ten tikrai labai gražu ir įdomu.
Visą laiką Gintas mus stebėjo ir kaskart krante kantriai aiškino kaip ką daryti. Pralekiu kartą. Krante: "Taigi matei visą bangą prieš save. Lipk per ją". Sekantį kartą jau lipu. Išskalbia. Tada dar kartą paaiškina kaip per ją reikia perlipti, pažiūrim nuo kranto į gerai plaukiančius akcentuodami reikiamą momentą. Žiūrėk sekantį kartą ir lipi. Per vieną, antrą, trečią ... Skalbykla, gintarai. Arba važiuoji lygiagrečiai bangelei, o ji jau grasinasi ant tavęs užgriūti. Pabėgi pavėjui, pamatai plyšį kur manai, kad dar galima perlipt, oplia, mesteli į orą, nesuvaldai ... Skalbykla, gintarai. Šiaip netaip perplauki pirmąją mūšą. OOOO koooks kalnas ateina! ... KADARYT! ... Nusitaikai, kur ne taip statu, lipi, uf ... praėjo. O! Jau kita ateina ... Ech nepasisukau į bangą ... Skalbykla. OI, &@# DAR VIENA! Va dabar tai mane skalbs smarkiai ... Kur tas mano gikas ... Skalbykla, gintarai.
Jausmas panašiai kaip ir mokantis buriuot. Jėgų sąnaudos milžiniškos, gintarai dvipūdės giros svorio. Galiausiai vėjas, bangos ir nuovargis pribaigia. Nebepavyksta išplaukt. Vos pabandai pajudėt, o tave kaip šapelį išspjauna krantan. Skalbykla, gintarai.
Reziumuojant tegaliu pasakyt, kad esu labai patenkintas, kad išbandžiau tai. Nieko nepavyko, bet žinau, kad ten toliau, už priektrantės mūšos, yra labai gerai. Ir tai nėra taip baisu kaip įsivaizdavau. Bet, kaip ir visur, reikia išmokti, kad būtų smagu. Skalbykla, gintarai :)

P.S. Ačiū Anželai ir Gintui už renginį. Be Jūsų nebūčiau išdrįsęs.
P.P.S. Nuotraukos Anželos, www.vejasgalvoje.lt

Bloga diena atostogoms

Per kažkurią radijo stotį DJ'us pareiškė, kad tai bloga diena atostogoms. Kolegos pradėjo skersakiuoti, kad antrą ketvirtadienį iš eilės imu laisvą dieną. Bet užtai šiandien vienas jų atspėjo kodėl :)
WindGuru Pro rodė daug labai gražių spalvų, tad mes su Rimviu dėję pareiškimus ant stalo, iš pat ryto nuvažiavom į Kertuojus toms spalvoms į akis pažiūrėti :) Spalvotas windguru, spalvotos burės ir spalvotos emocijos. Kiek gi daug spalvų :)
Nors kiek ir abejodamas pasičiupau savo didžiai mėgstamą Simmer XD 5.7. Nudžiugino tai, kad jai visai netrūko vėjo. Tiesa nurimimuose tekdavo kiek atkritinėt, bet gūsiai kompensavo aukščio praradimą. Bent kartą per savaitę plaukti yra labai gerai, tada jau gali kažką daugiau pabandyti, pagalvoti kas kur kodėl. Mano repertuaras kolkas taspats. Čiop-hop, pavėjinis ir vandens startai. Rezultatai irgi :) Pavėjinio nesusukau. Matomai reikia tam tikrą kartų kiekį išsimaudyti kol gausis :) Kelis kartus pavyko gerai pašokti oran, dar daugiau kartų šiaip pašlepsėti. O va vandens startai nuteikė maloniai. Pavyko 90%. Kai tai gaunasi, tada gerokai drąsiau suktis pavėjui negalvojant kaip nugriuvus bus sunku iš vandens traukt burę.
Tiesa kolega vienu metu kiek strioko įvarė. Plaukėm dviese. Iš toli pamačiau kaip jis įkrito ir paskui pamečiau iš akių. Ir nematau, kad keltųsi kažkur. Pralėkiau pakrante, sustojau ten kur įsivaizduojamai jį mačiau paskutinįkart. Nėrą! Ir jokio judesio niekur nematyt. Čia jau man neramu darosi, metu inventorių ir varau krantan tikėdamasis, kad iš aukščiau geriau matysis. Nėra. Vėl atgal, čiumpu inventorių, varau pakrante ieškodamas ir netoli starto vietos pamatau kylančią burę. Tiesa sakant palengvėjo. Pasirodo pavargo ir nusprendė pardreifuot per kažkokias žoles ... Kolega, jei jau slepiesi krūmuose, tai bent kokią vėliavą iškelk :)
Pernelyg nesiplečiant gavosi puiki diena su smagiu nors ir gūsiuotu vėju ir daug smagios veiklos ant vandens. Išsikroviau. Ir ką tas DJ'us supranta ... :)

Slovakia lengvai

Gerai, kad vestuvės savaitgaliais. Įspraudęs savaitės atostogas tarp dviejų brangių žmonių vestuvių, lėkėm aplankyti Slovakijos kalnų.
Sekmadienį ankstų rytą pajudėję, vėlų vakarą jau buvom vietoje. (Pastaba Garmino 2010 Euro maps'ų vartotojams: šalis ir sostines selectinti ATSKIRAI! Kitaip sostinių savo devaise neturėsit).

Vaikai vakarėjant išlūžo, o man teko vienumoje sukti kalnų keliukais. O kai dar rūkas užėjo, tai visai nebelinksma liko.

Bet vietą pasiekėme normaliai, Bažnyčia - piligrimų susibūrimo vieta, ir varpai jos veikia pilnu tempu ;-) O viešbutukas už 5 metrų nuo jos. Žodžiu pilnas dvasinis pamatas.

Gyvenome tokioje palėpėje. Kambarys didžiulis, vonia. Bet nei vienos lėkštės a nei čiainyko. Tūlike kabo skelbimas, kad "būkit žmonės nemeskit prezervatyvų į klozetą". Tai iš karto supranti ko čia jaunimas atvažiuoja. ;-)
Nors kaimynai buvo visai kitokie. Dvi šeimos su keturiais vaikais. Ir senukai iš Italijos.

Keliavom.
Vieną dieną varėm į Liptovskij Mikulašek vandens parką (ala Vichy). Tai įrangos daug ir įvairios, bet vamzdžiai itin trumpi. tik įsėdi ir jau išlipi. Padangų menkai, eilės didelės. Bet pasimaudėm normaliai. Džiugu tai, kad už visus (1+2) sumokėjau tik ~100lt.
Grįždami iš baseino užsukom į olas. Visiškai nepasiruošę. Vaikai su Crocsais ir striukelėm. O ten temperatūra +2 max.

Meškų kaulai urvuose.

Ledų stalagmitai

Žiūrovė. Aš tai su maikute buvau, nes viską atidaviau vaikams ;-)

Kitą dieną užsikorėm ant aukščiausio regiono kalno.

Ir pakaitavom.

Kaituoti buvo nerealiai baisu. Audros debesys kybo virš galvos. Gali bet kada trinktelti žaibas. Pasirinkimas aiškus - kaitukas su vaiku kitam laido gale...

O vaizdeliai nuo kalno žiauriai gražūs. Kalnai žali kaip tapyti.

Nupėdinom ~1,5 km peškom žemyn. Kaip man užpakalio raumenis skaudėjo!

O grįžti per Warsuwą buvo blogis. Penktadienio podarbiniai kamščiai neįtikėtini. Šviesoforai nenormalių inžinierių išradimas. Kasa viską ką gali. Kolegialiai nutarėm, kad Lenkiją reikia uždengti dideliu viaduku. Vaikai nekenčia Warsuvos kaip ir tata dabar...

Labai mielos, smagios kalnuotos atostogos. Rekomenduotina trumpam periodui.

Šlapia diena

Karščiai pasibaigė šlapiuoju metodu. Vieną dieną +30c, kitą +16c su lietumi. Ir su vėju ! :) Pagaliau ! :) Po šitiekos „badavimo“ savaičių išrankiu būti neišeina. Tenka imti laisvadienį tik įžvelgus potencialiai gerą dieną.

Dėl tik mums vieniems težinomų priežąsčių su Krru pajamėm Kertuojus šįkart. Į Ventainę kažkaip patingėjom vienai dienai (aš tiesa pasakius ir truputį pabijojau ;), o į Eleiką nevažiavome nežinia kodėl. Na tiesiog pamanėme, kad Kertuojuose bus gal geriau. Geriau ten nebuvo, bet šio to gavome.

Tik atvažiavus atrodė pučia ir „akivaizdžiai“ stiprėja. „Diedukas“ varė su 5.9kvm ir sakė, kad jam užtenka. Šaunuolis, bet mums iki jo lygio dar toli ;). Susitakelavom kas ką turim apie 7kvm. Įlindus į vandenį, jausmas, kad pučia išgaravo. Stumdėm vandenį, Krru mokinosi neglisinį pavėjinį, aš neglisinį priešvėjinį. Karts nuo karto ateidavo gūsiukas, karts nuo karto pavykdavo paglisuoti. Jei Krru glisavo 0.5% laiko, tai aš drąsiai galiu teigti, kad buvau glise minimum 10 kartų daugiau  Kru – tau reikia naujos gražios geriau traukiančios burės ! :) Man akivaizdu, kad reikėjo takeluotis 9kę, bet eilinį kartą „patingėjau“. Veltui, bet dzin..

Per „alaus“ pertraukėlę Krru filosofinis teigiamas nusiteimas ir man neleido susinervinti dėl prognozių neatitikimo faktui. Pailsinome nutampytas negliso rankas ir pradėjo pūsti rimčiau. Tada ir atsigavome – glise sakyčiau ~80%. Jokio įpatingo progreso, tiesiog smagus tramvajinimas, ilgi halzai po porą kilometrų į kitą krantą. Smagumėlis. Po 1.5-2h „stamina“ priminė apie nesportiškai praleistus porą mėnesių – pradėjo traukyti „lygioje vietoje“ mėšlungis vieną koją, kitą ir netgi rankas (pirmąkart taip). Gal kažkiek ir vėjas aprimo, ir jau pavakariai atėjo ir jau metas namo buvo.

Taigi dienos epine tikrai nepavadinsi. Kita vertus vertinant situacijos neišrankumą, tai manau viskas ok. Paplaukiojom, gavom gliso, gavom progą negilisinius elementus nors kažkiek pasitreniruot. Iki pertraukos prikapsėjau ~10km, po pertraukos manau kokius ~15km. Taigi sumoje ~25km, kas yra visai normali diena ant vandens (bent jau man). Dar pabandžiau formulinį žolinį vairą ant savo slalomo. Per žoles ir tinklus varyt vienas kaifas. Bet šiaip jausmas kaip plytą prisikabinus. Nu per didelis jis matomai, kažkaip išglisavimas toks lėėėėėėtas. Nors kai jau pučia ir varai, tai pusė bėdos. Čia manau ir Kru įspūdžiai apie mano inventorių buvo dalinai nulemti to vairo. Reikės gal paimti man tinkamesnį žolinį vairiuką ežerams.

Va taip Kru nusikankino tądien:

Tiesa – praktiškai visą dieną silpniau ar stipriau lijo. Pagrindinis dienos įpūdis – viskas visad šlapia. Vanduo šlapias, oras šlapias, iš dangaus vanduo, burės mašinoje šlapios, sėdynė šlapia, lentos ir maišai ant stogo šlapi , visą kelią namo pylė kaip iš kibiro.

Niekuo neypatinga diena

Vakar plaukėm. Kertuojuose. Iš ryto pūtė 4-5 m/s. Kadangi glisui trūko, tai pakrantėse sukau posūkius. Guy Crib'as sako, kad pavėjinio posūkio mechanika glise ir neglise beveik nesiskiria. Neglisuojant galima sulėtinai mokytis tam tikrus elementus. Pvz. užtraukti galinę ranką, žiūrėti į posūkį, o ne į burę/lentą/ranką/koją. Vistik pradžioje perlipti į kitą lentos pusę nežiūrint žemyn atrodo mažiausiai keista. Arba išmokyt save verčiant burę žiūrėt į priekį, o ne į giką kur reikia burę pagaut. Ir, atrodo, sekėsi. Tol kol ištampiau rankas ir paskui pritrūkdavo jėgų perverstą burę prieš save ištraukt.
Paskui rimčiau pūstelėjo, tad ir glisu pasidžiaugt gavom. Pavėjinio posūkio mechanika gal ir ta pati, bet pojūčiai ir tempas tai nea :) Taip ir nesusukau neivieno.
Bet kiek gi žmogus gali išmokti plaukdamas kartą į mėnesį ... Jei pavasario pabaigoje vandens startą daugiau mažiau padarydavau, tai vakar vėl teko pasikankint ir mokytis iš naujo. Padaryt padarau, bet kažkaip kreivai, per šoną ir reik daug vėjo kad ištrauktų su visais technikos trūkumais. Ta proga klausimas: ką reikia daryt, kad lipant ant lentos ir galine koja ją kišant po savimi lentos nesuktų į vėją? Jei atsakymas: prieš lipant pasukti lentą pavėjui, tada kontrklausimas: ką reikia daryt, kad pasukus lentą pavėjui dar iki lipant jos nepastatytų nosim pavėjui? :D
Šiaip kiek gaila. Skaitai, žmogus, žiūri, domiesi, nagrinėji, o visko išbandyt praktiškai nėr kada. Trūksta laiko ant vandens. O ir tas praleistas nevisuomet kokybiškas būna. Taip ir verdi tose pačiose sultyse lėtai lėtai po mažą žingsnelį stumdamasis į priekį. Gerai bent tai, kad tie labai maži pasiekimai ir postūmiai palaiko kovinę dvasią :) Tada vėl žiūri į tuos, kurie plaukia taip kaip tu norėtum ir vėl su asilo užsispyrimu imiesi visko iš naujo :) Ciklas užsidaro :)
Beje vakar kritus tampomam mėšlungio Rimviui pasiėmiau pabandyt jo slalomą. :) Ką aš galiu pasakyt. Sunki ta lenktynininkų duona :) Taip normaliai ir nepaplaukiojau. Keisčiausia buvo, kad burėje (Ezzy Infinity 7.5) nėra "on/off" rėžimo. Lyg ir pučia, bet, atrodo, netraukia. Gūsiui užėjus ji įsibėgėja kaip keleivinis traukinys. Lėtai stabiliai, be jokių patampymų. Nėra pojūčio, kad va dabar jau lupa. Man tai pasirodė labai neįprasta. O ir lenta po kojomis valdosi sunkiai. Reikia ją rimtai užmint, kad klausytų. Kai tuo tarpu su maniške tik burę paleidi pavėjui, koja lentą stumteli, įsijungia turbina ir jau leki. Akivaizdžiai atpratau.
Tai turbūt tiek apie gerą, bet niekuo neįsimintiną dieną ant vandens ... Bet noriu dar. Ir kuo greičiau :)

Foilai vs pūsles

Reikia prisipažinti kad vaizdelis kai plaukia su kaitu man gražesnis nei su burlente. O kur vaizdelis ten įsivaizduojamas rojus. Tad karts nuo karto vis užkliūna koks straipsnis. Šis man atrodo puikus foilų ir pūslelinių kaitų palyginimas.

Tikiuosi nepyksite kad neverčiau ;-)

Claim #1- "Foil kites are more powerful and efficient and fly better in lighter winds than inflatable kites."
Status = Partially true. If it is tuned correctly and flown skillfully, a foil kite will fly and stay aloft in wind slightly lighter than what it takes to keep a bladder-inflated kite in the air. And because it weighs less, it will rise faster and give more power on the "upstroke" when you are getting going. Once you're up to speed, the 3d airfoil shape of a foil kite pulls more for its size and goes upwind at a better angle than an inflatable kite. But foil kites have a tendency to "overfly" the wind window, "front-stall", and collapse, especially if the wind is gusty or shifting in direction, whereas bladder-inflated kites hold their shape much better and respond to wind changes better.

Claim #2- "Foil kites are more convenient and less of a hassle than inflatable kites."
Status = Partially true. It is definitely nice not having to pump up your kite and worry about bladders and valves leaking. Also, the foil kites pack up nice and small and you don't have to lug a pump around. However, it takes a longer for a foil kite to recover from a crash, because it gets really heavy with wetness and sand and there are complex bridles that take a long time to get untangled. Further, foil kites require "tuning" to keep them performing properly after their lines stretch with use. You need a PhD in aerodynamics and fluency in German to figure out how to tune them in a way that will make them fly better and not worse.

Claim #3- "Modern, closed-cell foil kites relaunch from the water as well, if not better, than inflatable kites."
Status = Total bullshit. IF you are standing in shallow water, and IF there is lots of good wind, and IF your foil kite just happened to crash in the perfect, untangled position at the center of the wind window, then it will relaunch about as easily as an inflatable kite... except that it will yank you downwind with crazy force because you're relaunching it in the "hot zone" instead of at the edge of the wind window. Of course, if your foil kite crashes anywhere other than at the center of the wind window, if it does any folds or inversions when it's falling out of the sky (which it will), if you're in water where you can't touch, if the wind is less than a steady 12 knots, if your feet are in a floaty directional board that doesn't provide much resistance against the kite, if the kite happens to get a little water in it when it crashes, or if a wave washes over the kite, it will be next to impossible to relaunch. I have only been able to do a deep water relaunch 1 out of the 5 times I have accidentally crashed my Flysurfer Speed 2 in deep water. And I ain't no kite kook, neither.

Claim #4- " Foil kites let you jump high and get major airtime in relatively light winds."
Status- True. I am not a very good jumper, but I have had some really nice, floaty airs while riding my foil kite. The only thing is that jumping makes you susceptible to getting in a position relative to the kite and the wind wherein the kite will collapse on itself and crash out of the sky. The difficulty and hassle of relaunching a crashed foil kite tends to make one more conservative about jumping.

Claim #5- "Foil kites turn fast."
Status- Not mine. My 12 meter Flysurfer Speed 2 foil kite turns at about the same speed as my 14 meter inflatable kite, if not slightly slower. When I have to turn the kite for jumps and transitions I need to plan ahead and get the timing right so I don't sink while waiting for the kite to turn. At least the bar pressure required to turn the kite is relatively light.

Claim #6- "Foil kites are safe and easy, especially for self-launching and landing"
Status- Mostly false. It's easy to self-launch a foil kite in most winds, and it's easy to self-land a foil kite in light wind, but it's extremely sketchy to self-land a foil kite in strong wind. Also, because of their powerful, lofty pull, their propensity to fold, tangle, and re-power in gusts and wind shifts, mediocre de-power systems, and their sometimes sluggish steering responses, they probably increase you're likelihood of having a serious accident. I chose not to fly my inflatable kite in wind over 20 mph, and I'll definitely excercise the same caution with my foil kite.

Conclusion- Foil kites may be better now than when they were first invented, and maybe even a little better than my 2-year old Flysurfer Speed 2, but they still have a long way to go before they are as safe, convenient, and dependable as inflatable kites for use on the water by average kiters. I would say that at this point in time, foil kites are most appropriate for good, technically-minded kiters who rarely crash the kite and who sail "door" style twintips close to shore in flat, shallow water and steady, light to moderate winds.

Rankos pūslėtos, veidai prakaituoti

Sykium jau šimtaspenkiasdešimttrys metai kaip nepučia ir jei jau ne plaukt, tai bent pablevyzgot ta tema noras išlikęs, tai padarykime gi rubriką "Plaukimo margumynai" :)
Šito posto margumynas bus: Kodėl gi mums "krenta" rankos. Šiuo atveju net ne apie pūsles, o apie tai, kad jas greitai "atjungia" taip, kad spėkos im stigti ir dvasia apsnūsta. Postas įtakotas paskutinio plaukimo Ventainėj, kai kolegoms jau "krito" rankos :)
Iškart perspėju, kad į jokius ten guru nepretenduoju, bet pabandysiu papostringaut apie savo patyrimus, o toliau, diskusijose, gal ir tiesa užgims.
Pats pirmiausias dalykas, kurį jau kiek pramokęs plaukt suvokiau kaip esminę "krentančių" rankų priežastį, buvo trapkilpių pozicija. Yra daug interneto prirašyta apie tai kur ir kaip turi stovėt kilpos, bet neginčytina tiesa yra viena. Jos turi būti VIETOJE. Šiuo atveju net kilpų ilgis ne taip svarbu.
O kaip tą VIETĄ atrasti? Vieni sako, kad pradžiai reikia dėti kilpas per 5 kumščius nuo giko galvos (burėm iki 7 kv.), kiti sako, kad galinė kilpa gula ties trečdaliu burės, bet visi sutinka, kad čia tik pradinis orientyras ir tikslesnis derinimas turėtų būti daromas ant vandens. Aš pats pagal rekomendacijas trapkilpes dedu per kumščio plotį. Plačiau nebandžiau, o jei siauriau, tai gaunas kiek jautresnė burė ir reikia tiksliau kilpas pastatyt.
Esminė klaida, kurią anksčiau darydavau buvo ta, kad kilpas derindavau negliso sąlygomis arba taip, kad būtų patogu užsikabinus išglisuot. Bet gi išglisuodamas burės pilnai neužtrauki, o ir dažną sykį kiek pavėjui pasileidi. Tuomet nutinka, kad sustojus į kojakilpes ir užtraukus burę smarkiai lupa galinę ranką (vėjas atidarinėja burę). Toks jausmas, kad papildomai truktelėjus galine ranka įsijungia turbina burėj. Žiauriai nepatopu, lėkti norisi, tada priekine ranka stumi stiebą pirmyn, galine trauki į save, persikreipęs ir išsikėtojęs imituoji plaukimą (dar tuo pačiu gerokai mindamas galine koja ant lentos galo ir jį nepelnytai skandindamas) ir po kelių halsų nukoręs rankas gaudai kvapą.
O tereikia per keletą centimetrų stumtelėti kilpas atgal (dažniausiai). Tada burę užtraukinėji nebe rankom, o savo mėsą kabindamas per trapeciją. Stovėsena pasitaiso, rankos atsipalaiduoja ir plaukimas pasidaro lengvas ir malonus :) Tikrai nesunku pajust kada jau gerai.
Niuansas toks, kad bent jau mano turimų bekemberinių burių traukos centras priklausomai nuo vėjo stiprumo (ir takelavimo) mėgsta truputį "vaikščioti" pirmyn/atgal. Nežinau, gal kemberinėm burėm taip ir nebūna. Taigi va. Trapkilpes pasitikrinu ir šiek tiek pasireguliuoju praktiškai kaskart vos išplaukęs.
Dar rankos "krenta" kai vėjas jau perstiprus burei. Man atrodo priežastis aiški. Neužtraukta burė. Ji gali būt neužtraukta arba dėl to, kad vėjo jau žiauriai perdaug ir fiziškai nebepajėgi, arba tiesiog jau būna baisu tatai daryti. Čiopas siaubingai krato, atrodo, kad ir taip jau leki nežmoniškai greitai ar panašiai. Tada plauki stačias ant lentos praverta bure, o per ištiestas kojas čiopas dar įnirtingiau stengiasi tave nukratyti (amortikai tai neveikia). Čia reiktų pažymėti, kad sukandus dantis ir vistik užtraukus tą velnio burę ir per trapę prispaudus lentos nosį prie vandens, plaukimas vėl susitvarko, atsiranda laisvumo kojose čiopui "virškinti". Tada jau vargsta kitos kūno vietos :) Iki kito gūsio kol vėl "išlupa" iš stovėsenos :)
Įvairovės dėlei dar paminėsiu neteisingą burės takelavimą. Kai aš savo burę "susitakeluodavau" stipriam vėjui prilupdamas per visus galus, gaudavau plokščią fanieros lapą, kuris makaluodavosi kaip jam patinka tasydamas mane paskui.
Taigi jei sekantį kartą plaukiant vargs rankos, pabandykit pagalvoti kodėl laikotės įsikibę į giką.

Pabėriau abu savo centus :)

Dusia Beach Party

7 komentarai (-ų)

Visai netikėtai pavyko sudalyvauti Dusios Beach Party organizuotoje www.prakaituok.lt chebros.

Nesu buvęs prie Dusios, tad labai knietėjo pažiūrėti apie ką šis ežeras. Taip pat turėjau slaptą viltį pasimokyti kaituoti. Visgi mašina pilna kaitiorų ;-)

Pirmasis įspūdis - ežeras normaliai didelis. Ekvatorija pati ta. Ir vietos pilna ir nėra bauginančiai didelė.

Apsistojom prie piliakalnio, ežero šiaurės vakaruose.
Vaizdas:

Burlentėm krantas normalus. Yra pievelė iš/susitakelavimui, pavėsinė, kiti patobulinimai. Kaitams ten sunkiau - medžiai.

Pūtė gana keistas vėjas. Įtariau kad net neverta 9kės takeluotis. Brizas ir vanduo nežadėjo nieko įdomaus.
Bet po kelių valandų jau plaukiojau pilnai apkrauta dičke. Vėjo ruožas ėjo per patį ežero vidurį. Nors neplatus, bet sustiprėjimas leisdavo pasimėgauti nuostabiu glisu. Visgi devinkės high-end'as skurdokas, Tik kiek per daug ir iškarto prisikakojusio stovėsena...

Vanduo skaidrus, šiltas. Visiški Hawaii.

Po poros valandų vėjas kiek prisėdo ir jau nebebuvo įdomu gaudyti gūsius. Išlipau ir pradėjau kaulyti, kad pamokintų kaituoti.

Bet kol susiruošėm, vėjas visai nurimo ir net pabodydraginti negavau.

Vakarop pasidarėm labai smagią Beach Party. Daug senų ir naujų pažįstamų.

Kitą dieną visi buvo normaliai trinktelėti pachmelo ir/ar karštos nakties. Mėgavomės Dusios grožybėm 0-2 m/s ritmu.

Ačiū Šarui už invitation'ą ir nuotraukas.

1/2 happy faces

Žvaigždės visaip kaip norėjo mus įspėti, kad nieko gero nelauk iš ateinančios kelionė. Kondicionieriaus mašinoje nėra, traukės baladojasi lyg traukiniu važiuotum, keturi žmonės mašinoje, žudantis karštis, pasibaigusios linzės... Visko ir neišvardinsi. Bet su žmogum jau taip yra, kad jei jau labai nori, tai ir gaunasi.
Taigi išsprendus tik linzių pasipildymo problemą, susikrovėm daiktų kaip į savaitės kelionę.
Į pavakarę atvykus gavome keturvietį kambariuką, su dviem normaliom tachtom, viena sulankstoma, o kita šiaip maža lovele. Tokios pionierių stovyklos sąlygos, bet vis geriau nei palapinė.
Tik sutemus gavome progos išsikepti mėsgalius, alaus paragauti ir su burlentininkais pabendrauti. Jei ne uodų desantas, vakaras būtų idealus. Ne šalta, vėjo 0, gera kompanija ir marios.
Tokios idilės nepraleido progos aplankyti ir vairų dvasios. Virš vairų kapinių (prie molo) jos meilei raibuliavo savotiškai balta šviesa. Jokioje kitoje marių vietoje tokio išskirtinio raibuliavimo nepamatysi. Už debošetų ir selectų dvasias taureles pakelėm.
Ryte daugumą keliauninkų apėmė dvilypis jausmas. Pirmasis – labai būtų gerai dar pamiegoti, nes galvą sopa. Antrasis – reikia staigiai keltis nes jau pučia. Žadėjo pradėti nuo 15-16os pūsti, o pučia jau nuo 10os. Greitaeigiai pusryčiai ir į trasą. Aš su Krrukiu, Mindaugu čia pat. O pora kaitiorų į Svencelę.
Pirma burė 7,8. Aš jos nelabai mėgstu. Ji kažkokia įnoringa. Nelabai traukia ir viršų tampo. Bet 6kei dar nepūtė, tad nebuvo kur dingt.
Sąlygos puikios. Vėjo užtektinai, jis net ganėtinai stabilus. Nėra plaktukų ar nurimimų. Po tokios ilgos pertraukos nelabai drąsu, bet greitai viskas susistato į vietas. Visgi Ventainė nėra labai jau lengva. Bangelės nors nedidelės, bet yra ir labai gražiai neatsistosi. Reikia ir amortikais bangas sugėrinėti, ir vėjo perteklių kartais nuleisti. Toks 4D varymas ;-) bet tikrai skųstis neturiu ko. Viskas puikiai.
Deja užlijo lietus. Tropinis. Man su linzėm nemalonu mirkti. Lyg neužtenka purslų nuo kulno ir šiaip maudynių. Didijį lietų praleidau ant kranto. Tuom sykiu ir kaitiorai grįžo nes Svencelėje lijo didesniais kiekiais ir non stop.
Po lietaus atėjo sustiprėjęs vėjas ir neįtikėtina, bet nepatingėjau persitakeluoti į 6,5. Variau kol kairė ranka nieko nebenulaikė. Jaučiu kad kiek per daug gale trapkilpė nustumta buvo. Bala žino. GTX‘as visgi gera burė. Smagiai stabili.
Atidirbinėjau deep beach startą. Ir galiu pasidžiaugti kad jau pakankamai gerai gaunasi. Kai vėjo netrūksta tai ir lengviau.
Dienelę netikėtai gavosi kaip pasakoje. Labai puiki. Dar noriu (neskaitant alergijos ateinančiom dviem dienom).

Numalšinom alkį

Kažko maudžia raumenis ... Galvoj kažkaip tuščia, ausyse vis dar švilpia vėjas, o veide dar jaučiasi riebių lietaus lašų įspaudai.
Užsitęsęs badmetis sekmadienį į Venteinę suginė beveik visus. Pieva nuklota burėmis, po šimtą metų nematyti veidai, vanduo verda.
Iš pat ryto vėjas po truputį įsipūtinėjo. Buvo geros sąlygos didesnėms burėms. Tuo tarpu aš pats iškart pasiėmiau 5.7. Nenuostabu, kad kiek trūko. Kantrybė trūko irgi, tad buvo sutakeluota 6.8, su kuria jau buvo galima komfortiškai plaukti.
Ačiū Fujin'ui tai truko neilgai :) Vėjas sustiprėjo ir viskas stojosi į savo vietas. 5.7 komfortiškos sąlygos, chaotiškas, bet nepiktas čiopas vietomis susiformuojanti nedicka bangelė, nuo kurios galima mėgint atsispirti.
Tad mes, iškankinti bado, ir plaukėm. Su Mindaugu draugiškai lakstėm nekreipdami dėmesio, kad lietaus lašai taikosi išmušt akį :) Mulia į tai dėmesį atkreipė, tad per lietų plaukt kategoriškai atsisakė :)
Mindaugas praktikavosi startuot iš giliai (taip toli, kad nesiektume dugno nenuplaukėm :). Ir jei pradžioj jį vos užlipus vis išversdavo į priekį, po nedidelių korekcijų jam jau puikiai sekės.
Pastebėjau, kad mano dešinys halsas aiškiai dominuojantis. Na ne tai, kad kairiu nepaplaukiu, bet dešiniu jaučiuosi gerokai drąsiau. Ar pašokt ar bandyt suktis dešiniu daugiau kontrolės ir laisvumo, o ir čiopas sukantis nenukrato kaip kad kairiuoju. Tiesa rezultato (pilno posūkio glise) taip ir nepasiekiau. Bet aš ir toliau stengsiuosi :)
Jau kartais pavyksta pašokti. Neaukštai. Užtat kontroliuojamai :) O jei pataikau laiku atsispirti nuo bangelės tai ir visai maloniai mesteli į orą.
Paskui užpylė lietus, pradėjo žaibuoti, tad pasidarėm pertrauką, papietavom ir, sulaukę Rimvio, vėl susimerkėm vandenin.
Fujin'as atseikėjo ir dar pridėjo. Atrodo vėjas dar pastiprėjo, vietomis ir 5.7 sunku nulaikyt būdavo, o čiopas pasidarė piktas, chaotiškas ir kratantis. Bet kiek prasiplaukus pavyko prie jo prisitaikyti.
Šiuokart jau plaukėm visi kartu vienas kitą pagainiodami ar šiaip važiuodami šalia. Prieš porą metų tai atrodė gan sudėtinga, nes tai vienas neišglisuodavo, tai kitas nesustartuoja, trečias gi kampo į vėją neišlaiko ir taip išsibarstydavom. Vakar gi visai neblogai sekės "susirikiuot". Taip ir tramvajinom. Čiūžt ir leki, paskui strykt, šlept (nepavykęs šiuoliukas), šlept, gazas dugnas, čiūūūžt į posūkį ir didelis pūkšt :) O tada atgal vėl taip pat :)
Rimvi, plaukiant paskui tave man pasirodė, kad tu per stačiai ant lentos stovi, o sprendžiant iš vargstančių rankų ir to, kad periodiškai atsikabina trapecija, tai panašu, kad perdaug giką rankom laikai ir per mažai į trapę kabiniesi. Atsipalaiduok :)
Mulia, galbūt dėl nesureguliuotų trapvirvių, irgi rankas pametė (gal pats papasakos kaip sekės, nes su juo vandeny susitikau bene mažiausiai :). O ir laikas buvo pakuotis namo ... Nors dar visai norėjosi pralėkt. Žodžiu apturėjom puikias sąlygas, gerą kompaniją ir gero laiko ant vandens ir šalia jo. Ir, kas man asmeniškai svarbu, jokio mėšlungio! :)
Be visa ko dar atradome atradimą :) Kaitus transportuot gerokai lengviau, bet užtai su burlente plaukti galima :D

Ventainėje 05/29

9 komentarai (-ų)

Desperate time desperate means…
Norėčiau parašyti, kad Ventė labai toli ir panašiai, bet realiai taip nėra. Penktadienį po darbų nulėkti iki “Ventainės” nėra jau taip toli kaip atrodo. Gerai kad yra viešbutukas, kuriame galima ramiai pamiegoti po darbo savaitės. Gerai, kad yra restoranas kuriame po saldaus miego galima papusryčiauti. Žinoma, tame restorane nėra jokio supratimo apie kokybės valdymą ir procesų organizavimą what so ever. Man kiaušinienę nešė 1h20min. Kolegom latviam kavą ~1h30 min. Užsakymų priėmimo chaosas jų pildymas ir nešiojimas yra tapatus Brauno judėjimui.
Bet apie malonius dalykus…
Vakaras buvo nuostabus. Nė vėjuko, muzikytė, tarptautinė chebra, sardelkos, alutis, video instaliacijos. Super.

Latvius reiktų paminėti atskirai. Prabangiausi džipai su vardiniai numeriais (skaičiai – burių Nr). Naujausios lentos bei burės. Žodžiu – auksiniai berniukai.
Po nelemtos kiaušinienės, kuri priedo buvo dar ir ne ta kurią užsakiau, oras buvo nuostabus. ~8-9 m/s saulė.

Susitakelavau 6,5 GTX’ą, užsidėjau 40cm peleką ir į vandenį. Ir šuds gavos. Šiek tiek trūksta iki normalaus gliso, o kai gūsis ištraukia paplaukiu 50 metrų ir stop. Prasimurkdžiau porą halsų, pasitvarkiau burę bet nepadėjo niekas. Pasikeičiau peleką į 48cm ir iš karto viskas geriau. Į glisą ištraukia ir iš jo neiškrentu. Marių bangos ne liurbiams. Jei tik 1cm ne ten trapės sureguliuotos – ate rankom. Tai kol atsireguliavau nusilesiau negyvai. Bet su skania sriuba nuotaika pagerėjo. Dar valandėlė kovos ir užteko.
Nei posūkiai nei vandens startai nesigavo kaip galima būtų norėti. Fizinis pairengimas tragiškas. Visi raumenys skauda. Gerai, kad bent kojos laikė…
Sumišimas dūšioje paliko. Jei Ventėje prie kiek didesnio vėjo čiopas priverčia kovoti o ne mėgautis tai kam tas reikalinga? Jei mažas vėjas tai kam ta Ventė.
Prie laužo vyrai juokavo, kad kaitas tinginiams. Gal visgi aš per didelis tinginys burlentei? Reiks pamąstyti ta linkme.

Desertinis pasiplaukiojimas.

9 komentarai (-ų)

O desertinis jis todėl, kad vėjo buvo atriekta lygiai tiek kiek žmogus gali norėti. Labai stabiliai, labai tinkamo stiprumo, negūsiuota. Gyvenk ir žvenk.
Dislokacijos vieta - Dreverna. Laikas - šeštadienio pirma dienos pusė.
Vos tik atvykus pasimatuojam. Rodo 9-10. Džiugiai griebiu 5.7 XD. Pabandžius plaukt paaiškėja, kad nedaug, bet trūksta. Mat kol susipakuojam pasilpnėja ir lieka stabilūs 7-8 m/s. Reikia pumpuotis, krist pavėjui. Tam kiek gaila laiko, tad negalvodamas imu 6.8. O jai jau pati mėsytė. Rimvis dieną pradeda su testiniu X-TypeII 6.4. Ir jam jau užtenka normaliai.
Plaukiam ilgais halsais kiek aukščiau, kad nesimaišytume su kaitais ir neartume pelekais dugno.
Praplaukiam kelis kartus pirmyn atgal. Pasimatuojam su Rimviu greičiu. Čia pastebiu Rimvio SL'o privalumus. Nesmarkiai, bet jis greitesnis. Nu ir bala jo nematė :)
Imu ant testo juodą velnią (Exocet SL Warp 78). Į Rimvio kilpas įlipt nėra paprasta. Bruki bruki koją, o paskui ištraukt neišeina :) Jau buvau pamiršęs kaip ten reikia abiem kojom į bortą įsiremt, burę užsidaryt :) Lenta lekia pakankamai greit, kyla puikiai, labai komfortiška plaukti bent jau kol vanduo lygus. Overall puiki lentutė, bet aš vis tiek nuo jos dar kokį 10 cm nurėžčiau :D
Kiek prasiplaukus grįžta mintis: "Na kur aš ten viską pernai palikau? Aaaa! Suktis pavėjui ir šokti oran." Tai daugmaž tatai ir bandau daryt visą laiką.
Sukimasis pavėjui reikalauja mentalinio pasiruošimo. Posūkio metu galvot jau nėra kada, tad bent aš prieš pat sukdamasis galvoj permetu ką dabar darysiu. Per mažas greitis - fail, neužtrauki galinės rankos - fail, neatitrauki galinės rankos prieš posūkį atgal (lygu neužtrauktai galinei) - fail. Čia tie fail'ai, kuriuos suprantu, sukontroliuoju ir gebu pasitaisyt. O toliau seka kiek mistiniai dalykai. Čiuožiam, jau pasisuku pavėjui ir tuomet man gaunasi, kad esu labai arti rig'o ir labai mažai erdvės perėjimui į kitą pusę bei rigo vertimui. Bet pavyksta pracarvinti beveik 180 laipsnių. Jei kažkaip bandau atsitraukt atgal, tai pagaunu save stovintį kaip stulpas ant lentos galo, krenta greitis, rigas daros sunkus, verčiamo nesugraibau. Kažkur gliukas sistemoj. Reikės padabot Guy Cribb'o filmuką ir bandyt toliau.
Chop hop (arba tiksliau pop the board). Protingi žmonės sako, kad reik mint galine koja ir kelt rig'ą priekine ranka. Aišku viena. Tame reikale yra svarbiausia viską daryt laiku (puikiai tinka angelskas išsireiškimas "timing"). Smarkiau pamynus lenta šoka, bet rezultatai būna įvairūs. Būna, kad plekšteli tik lentos galu, kartais pavyksta smagiai visą lentą iškelt į orą. O dar buvo, kad gaudžiau čiopą ir neatsikabinau trapės. Visai smagiai pakilau ... Visai smagiai lentos nosis panėrė ir dar smagiau padariau tekšt kažkur per priekį. Rimvis, sakė paskui mane plaukt yra gražu :D Nepasakysiu, kad nesmagiai gavos :) Žodžiu kol kas man sunkoka iškelt lentos nosį. Gal permažai ar nelaiku rig'ą keliu aukštyn.
Tiesa dar vieną smagų pliaukštelėjimą apturėjau grįždamas krantan. Vairiukas mano gan trumpas, tai primetu, kad turėčiau priglisuoti visai priepat. Deja užvažiavau kiek perarti kranto, pelekas į dumblą, aš paskui jį. Tarp dantų girgždą, triusikuose smėlis, BATAS ant pirštų galų laikos :D Žodžiu kad jau baigiau plaukt, tai ir nusiaviau tuo pačiu. Gerai, kad visi rakandai ir kaulai sveiki.
Galiausiai vėjas pradėjo silpt, pasidarė sunkoka išglisuot, tad nešėm gėrio išlepintus ir nuvargintus kūnus krantan pakuotis.
Nemalonioji dalis .... Vėl b(@&*%^(* tas mėšlungis ... Magnį gal 2 savaites prieš tai rijau ir vis tiek galiausiai kai susuko blauzdą, tai inkšdamas tupėjau lentą apsikabinęs. Dabar ryju Diasporalį toliau ... Dažniausiai tatai pastebima dienos antroj pusėj. Jau kiek nuvargus ir darant kažkokį veiksmą, kur momentiškai smarkiai įtempiamas tas raumuo. Pvz. vandens starto metu kišant lentą po savim, pirštų galais stipriai stumiant lentą pirmyn, šįkart sukantis spaudžiant pavėjinį bortą. Gal kas žinot kokių kitų vaistų? Gal tiesiog reik tuos raumenis gerokai įdarbint kol neplauki kad apsiprastų su krūviais?
Reziumuojant labai smagus pasiplaukiojimas su labai smagiu vėju, be didelių stresų ir bandymais pasimokyt. Tik gaila, kad tos sąlygos šiai dienai kiek per toli nuo namų ...

Sezono atidarymas pagal Warp

Šeštadienį pagaliau sezoną atidariau ir aš. Panašiai, kaip pernai – pievose balandžio viduryje. Prognozės savaitgaliui visą savaitę buvo palankios, tik temperatūra svyruodavo nuo + 3c iki +15c. Realybėje buvo per vidurį, bet vėjas irgi keitėsi kaip prognozės – nuo kokių 3ms iki gūsiuose ~10ms.

Realiai reikėjo plaukti su 9ke, bet kadangi pirmas kartas, pirmą kartą su nauja lenta, nusprendžiau "ramiai" apšilti – sutakelavau gerai pažįstamą 7.5. Iš pradžių neužteko, po to užteko, po to gal netgi daugoka buvo, po to vėl neužteko, po to papūtė ir užteko, po to vėl išjungė. Kūnui buvo šilta, bet rankos vis tik šalo. Kartkartėmis netgi labai šalo – buvo porą kartų į krantą grįžau su kažkokiu keistu jasmu pirštuose – beveik nejaučiu nieko, bet vieną kitą pirštą l. skauda. Bet atsišildai ir galima toliau plaukt ir maudytis (tikrai daug maudžiausi). Taigi, su Krrukiu dieną užskaitėme, nors gliso nedaug buvo. Bet nieko – šįkart mes neišrankūs buvome.

Aišku esminis plaukimo potyris buvo naujoji lenta Warp SL 128. Potyris naujas. Kai papūtė pasijaučiau kaip ant neišjodinėto mustango (arklio, o ne burlentės). Lekia pašėlusiai greitai (ar bent jau taip man atrodė), o va kontrolės arti nulio. Po keletos glisų pradėjo atsirasdinėti lašelis kontrolės, bet iki komforto dar labai toli. Aišku, kad šį sezoną vėl reikės plaukiant modifikuoti galinės kojos spaudimą – pagavau spinautą su maža bure ir dideliu vairu. Labai šokinėjo priekis net per nedickas bangeles – reikės modifikuoti stovėseną, spaudimą ir t.t. Bet vat greičio pojūtis buvo didelis – dabar reikia išjodinėti, susidraugauti su naujuoju žirgu. Nors pirma užduotis, tai pramokti apsisukti bent jau prieš vėją negriuvinėjant J Pradžioje tas sekėsi gal 50%, o į dienos pabaigą buvo regresas.. Priekis skęsta, kaip ir priklauso slalomui, bet gal kiek mažiau nei pas Mulia XF. Nieko – pramoksiu.

Cervinia/ Zermatt 2010

Šio sezono žiema gavosi kiek ištempta. Dėl įvairių šeimyninių logistinių niuansų. Kai kovo pabaigoje vieni iš blogo skaitytojų jau buvo po keliskart pabuvoję kalnuose, kiti jau grįžę iš šiltųjų kraštų buriavimų, susiruošėme į kalnus ir aš su Lina.

Planuojantis galvojau, kad vėlyvą kovą reikia važiuoti ten, kur aukštai. Na, kad jeigu ką, sniego nepritrūktų. Vaizduotė sustojo ties vienu aukščiausių Europos regionų – Zermatt/Cervinia (max 3.8, realiai 3.5-2.0 km). Zermatt‘e buvome vasarą prieš ~1.5 metų – patiko vaizdai, kalnai, aukščiai, šveicarų karvės. Šįkart, pagrinde dėl kainų skirtumų pasirinkome Itališkąją pusę apgyvenimui – Cervinia (~2000m), o tiksliau žemiau esantį kaimą Valtournenche (~1500m).

Kelionė lėktuvu į Milaną per Prahą, su itin trumpu persėdomu (teoriškai 30min, praktiškai 15min) įvyko itin sklandžiai. Na gal tik truputį nuotaiką pablogino aeoruoste čekų reikalavimas susimokėti už slides 10eur. Aišku ne 200lt, bet vis tiek.. Pasirodo bagažo taisyklėse parašyta, kad slides ir kitą sport-stuffą galima vežti be papildomų mokesčių, jei tai neviršyja bendro svorio limito. Vis tik kitame punkte parašyta, kad už nestandartinių išmatavimų bagažą reikia atkato 10eur. Suprask, jei tavo slidės/SB/kaitas/burlentė telpa į standartinį čemodaną, tada vežk. O jei ne – tai 10eur. Whatever.

Milane gavome senai norėtą kibiriuką – Lancia Y. Tokia mažulė juokinga. Vos tilpome su visa savo manta, bet tilpome. Valtournenche yra itin paprastai pasiekima - ~170km autostrada ir ~20km kalnų keliuku. No stress. Cervinia būtų dar ~10km aukštyn į kalną. Ten galbūt buvę „linksmiau“, ba Lancia be abejo apmauta vasarinėmis padangomis. Na bet Valournenche‘ėje sniego minimaliai, pylė lietus.

Pirmos dienos rytas atrodė niūrokai – pila lietus, apsiniaukę. Bet pakilus keltuvu į 2.2km lietaus nebuvo, lengvas sniegelis. O štai pakilus į 3.5km aukštį pamatėme, kad Zermatt pusėje jau saulėta. Puikumėlis. Tiesa pasakius klimatiškai - geografiškai Zermatt/Cervinia labai įdomi vieta – jei vienoje pusėje dubakas, tai kitoje pusėje visai nemenka tikimybė, kad bus geras oras. Nors realiai tai skiria tik viena kalnų grandinė. Taip ir būdavo praktiškai 3-4 dienas. Nors Zermatt pusėjė vis tik dažniau būdavo geras oras. Gers aukštis lėmė gerą trasų kokybę aukštoje altitudėje (>2.5-3km). Žemiau, ypač į dienos pabaigą, ypač ten, kur daugiau žmonių, naturlich susidarydavo košia-mogulas.

Italijos pusėje trasos tik mėlynai raudonos. Juodų nepastebėta. Ypač Valtournenche dalyje yra keletas puikuminių raudonų. Idant ten žmonių mažai, tai galima smagiai pa-speedinti. Aplamai Italijos pusėje žmonių ant trasų daug mažiau nei Šveicarijos. Turbūt dėl to, kad Zermatt vs. Cervinia/Valtournenche yra maždaug kaip Palanga vs. Šventoji masteliu ~5:1.

Šveicarijos pusės ypatumas (mano akimis) – nu laaabai keistai įvairi keltuvu sistema. Pradedant tradiciniais bugeliai, kėdutėmis, kapsulėmis baigiant „troleibusais“, normaliausiu traukiniu einančiu iki 3km, „metro-požeminiu-funikulieriumi“. Nemažai „troleibusų“ tipo keltuvų, kurie kelia greitai, bet retai – reikia ilgai laukti, stovėti važiuojant. Vis tik minkštos kėdutės yra man da-best. Dar Šveicarijoje gerokai labiau ledinės (tikrąja to žodžio prasme) trasos. Matyt yra gerai užvaryta dirbtinio sniego ir pripresuota retrakais. Užtat gal mažiau mogulai popiet darosi. Bet aš irgi vietomis jausdavausi kaip karvė ant ledo, netgi su reisiniais Rossignol. Nežinau, kokie mūsų snowbordistų skillsai po šio sezono, bet įtariu ten linksma būtų.

Pats smagumas buvo trečią dieną – vienintelė diena, kai giedras dangus buvo visur ir visą dieną. Apturėjome nerealią ski-safari dieną. Nuvažiavom nuo Valtournenche iki tolimiausio Zermatto galo, aplankant ~6 viršūnes virš 3km. Buvo tikrai labai smagu, daug gerų vaizdų, trasų ir t.t. Praktiškai tą dieną pajutome visą regiono jėgą ir smagumą. Na vis tik mokant 250eur už keltuvus turi būti kažkas tokio ;)

Nuo ketvirtos dienos orai pradėjo prastėti. Italijoje susiniaukė, tai nuvarėm į Zermatto pusę. Ten saulė, bet kyla vėjas. Kažkiek paslidinėjome ir nusprendėme, kad turbūt jau reikia varyti į savo kalno pusę, nes neramu ar neuždarys dėl vėjo keltuvų per viršų. Įstrigti Zermatte būtų baisingai nepatogu – reiktų arba nakvoti ir laukti rytojaus geresnių orų (gal), arba važiuoti traukiniais/autobusais aplink Alpes kokius 500 km lanką. Neviliojanti perspektyva ir nusprendėm jau varyt atgal. Deja kylant kapsuliniu keltuvu stojom. Kabėjom gal pusvalandį, kol nurimo gūsiai ir mus pakėlė iki tarpinės stoties. Visa laimė , kad aukštyn connection veikė ir grįžom į savo pusę. Man atrodo, kad jei yra tikimybė , kad bus žopa, tai jie connection iš viso neatidaro tarp CH/IT. Taip ir buvo penktą –šeštą dienomis. Pagal webcamus žopa buvo visur, dafiga keltuvų neveikė. Bandėm naują sporto rūšį – povandeninis offpiste ant trasų  Povandeninis ba jausmas, kaip kad nardytum su maske lietuviškame ežere, kur matomumas keli metrai. Snigo tiek, kad lengvas offpistukas formavosi ant trasų. Šiaip minkšta važiuot, dzin kas po kojomis, bet po keletos valandų realiai bloga pasidaro. Matyt vestibiuliarinio aparato kantrybė baigiasi. Grapa/alus/gluhwein neypatinga padeda.

Mano asmeninės išvados apie Cervinia/Zermatt ir šią kelionę:
- žiemą (ne pavasarį) ten labai didelė tikimybė, kad bus žopa. Aukščiai dideli, vėjai pučia, šalčiai irgi gali būti dideli. Aišku jei slidinėji ant apatinių trasų, tai dzin. Bet tada nėr ten ko važiuot.
- Zermatt pusėje saulės daugiau. Bet kartais būna, kad Zermatt susiniaukia, o Cervinia šviečia. Priklauso nuo vėjo krypties.
- Trasos dauguma lengvos, juodų beveik nėra.
- Offpistui vietų dafiga. Ir kadangi ten turbūt dažnai sninga, tai gerai refreshina sniegą. Tiesa egzotiškosios Zermatto offpistui dedikuotos „trasos“ yra nelyginamo mogulo pragarai. Nekilo mintis ten leistis.
- Norint pajusti visą regiono kaifą be abejo reikia nemažai keliauti. Vaizdai, Matterhorn‘as nuostabūs. Ir jausmas puikus.
- Keltuvai brangiausi pasaulyje (turbūt), gyvenimas Italijoje normalus, kainos ant kalno normalios. Daugmaž tiek kiek visur. Ir Šveicarijos pusėje Gulaschsuppe tikrai ne brangiau, bet daugiau įpila ;)
- Linos Nordica Victory slidės laikė puikiai. Važiavo ir per ledą ne ką blogiau nei mano reisinės, ir per košę, ir per lengvą powderiuką  Manau Do K2 bus panašiai.
- Mano slidžių kombinaciją irgi pavyko sėkmingai išnaudoti. Speedui, ledui, kelionėms Rossignol, rūkui, ofpistui, košei – Big Trouble

Tai va taip ir pabaigėm šį sezoną.

Na, o dabar dar ir skanioji dalis – šįkart lepinomės itališku maistu viešbutyje be jokių buitinių rūpesčių. Mmmmm niam niam – daržovės, pasta, sriubos, mėsos, desertai,vynas. Tikrai jaučiuosi skaniai ir įvairiapusiškai pavalgęs šioje kelionėje :) Skanaus !

2010ų sezono atidarymas

Betonke iš tiesų ne betonkė o pliurziankė.

Saulutei pašvietus, vėjui papūtus susidėjom mantą į mašiniuką ir aplankėm betonkę. Oras nuostabus sezono pradžiai. Giminės burlentajai nuo 9kių pereidinėjo prie 7kių. Tad ir aš susitakelavau 7,5 simmerį 2XC.

Šiaip, pirmas plaukimas dažnai būna neramus. Kaip ten reikia kur koją dėti, kur rankas kišti, šalta, nesinori maudytis… Bet atsistojus ant lentos viskas atsigamina, širdies ritmas aprimsta.

Sekėsi sakyčiau “kaip visada” Baigiu galutinai pasipiktinti 2XC trauka. Man net nekildavo mintis pradėti pumpuoti į glisą, o Krrukis jau lekia nerealiu greičiu pro šoną. Nurašiau ant neprisiminimo kaip reikia takeluoti. Pertempiau per giką. Kai atleidau tai ji pasidarė labai nervuota. Jėgos nėra, bet pilvas yra tai ir taso pirmyn atgal. Kai prisimenu 6,5 GTX’ą (ok, prie didesnio vėjo) kokią jis trauką ir stabilumą turi, kyla noras mesti 7,5 ir 9ys ir įsigyti normalų 8,5 GTXą.

Visgi porą halsų padariau glise. Gal net tris ;-) Trys halsai ir vienas alaus – va čia tai kaifas. Sėdi ant mašinos bagažniko, deginies, gera gera…

Mašina betonkės prieigose jau atvažiavę įklampinom į vagą. Galvojom išstumsim. Deja – palijo. Be Ernesto Toyotos džipo 4WD ir vse dela niekaip. Jis kokias tris keturias mašinas ištampė iš tos pliurzės. Didelis jam dėkui, ir lenkiamės žemai prieš 4 varomus…

Daug burlentajų sėdo, daug jų vienas kitą traukė

O mūsų drabužius reikėjo iš karto utilizuoti

Žodžiu, gavom saulės ir lietaus, pūtės ir nepūtės, šalčio ir šilumos. Diena pats tas smegenų kalkių pravalymui. Laukiam kitų savaitgalių.

Įrašas dedikuotas kalnų slidininkui RS!

Trys dienos Jasnoj

Pažymint 20 Lietuvos nepriklausomybės metines, beigi ta pačia proga siekiant užpildyti spragą išsilavinime nusprendėme šturmuoti Jasną (SK).
Po ilgų organizacinių perturbacijų, svarstymų ir derinimų vistik gražų kovo 10 d. rytą startavome į pietus. Kelionė nusisekė puikiai, Mulios Renukas patikimai stovėjo ant lenkišo kelio tad ir 16 val. kelionė kažkaip neprailgo.
Nuvykę apsistojom Pension Limba. Visą pensioną sudaro 3 pastatai. Numeriai buvo erdvesni nei tikėjomės. Mūsų 3 žmonių šeima įsikūrė viename, o Darių palikome viena su savimi kitame. Tiesa su galimybe parsivesti net dvi! slovakes (užbėgdamas įvykiams už akių raportuosiu, kad jis tuo nepasinaudojo):D Jei nekreipti dėmesio į krentančią durų rankeną, iš kažkur vonioje ant grindų besikaupiantį vandenį ir kartkartėm dingstantį karštą vandenį duše, sakyčiau kad sąlygos neprastos. Pagrindiniame name yra jauki lounge zona su nemokamu internetu, paslaugiu aptarnaujančiu personalu ir spragsinčiu židiniu. Tenpat galima užsisakyti pusryčius ir vakarienę (vakarienę reikia užsakinėti iš anksto, nes ją tiekia dėdė iš išorės). Maistas paprastas, bet skanus. Ir, kas gan svarbu, jo daug :D
Aš pats tai kelionei kėliau kelis tikslus. Pagainioti sūnų po kalnus taip užtvirtinant itališkos mokyklos pamokas, parinkti žmonai slides ir pačiuožti kažkur už trasų. Ir, žinoma, "turėti gerą laiką" :)
Pirmoji diena. Važiuojame prie keltuvų, perkame ski pasus (tuo tarpu Darius sulaksto namo pasiimti paliktų apkaustų varžtų), test centre nuomojame Do slides. Taip vadinamame "test centre" testinių slidžių pasirinkimas gan skurdus. Keletas grynai lenktyninių ir keletas plačių powderinių. Paimam pabandymui carvinginius Elan'us.
Vaikams iki 6 metų ski pasas nemokamai. Niuansas toks, kad vaikui jokios kortelės neduoda (kaip pvz. Italijoj). Tiesiog reikia vaiką per vartus vestis su savim. Kai vaikas su slidėm, o tu su lenta, vienu metu pralysti pro vartus siaubingai nepatogu.
Oras prastas, sninga. Viršukalnėj nieko nesimato. Keliamės aukštyn, bandome pirmus nusileidimus. Žmonių gan daug ir maždaug puse jų kalba lietuviškai. Neskubėdami apvažinėjame kalną, susipažįstame su aplinka, apšilinėjame. Kasparas (sūnus) demonstruoja tai ką išmokęs. Pradžioje dar trūksta kontrolės, tad kartais nespėja pasukt ar sustot, bet greit apsipranta. Nuklystam į statesnes trasas. Su Darium kartkartėm išklystam už jų žvalgydamiesi kur kas yra ir ką galima būtų ryt nuveikti (nes sninga). Dovilė bando slides, kurias popiet keičiam į ne tokias radikalias ir kiek platesnes. Trasos greit išsimuša. Lieka kupstai. Per pačią pirmą dieną sūnus pabuvoja įvairiose sąlygose. Čiuožia išmuštom raudonom trasom, čiuožia mogulu, čiuožia už trasos (kai nepataikom kur reikia) ... Ir su viskuo puikiai susitvarko. Džiugu :)
Antroji diena. Po nakties vis dar sninga. Jau yra šiek tiek šviežio sniego. Viršukalnėj matomumas nulinis. Šeimą paliekam pasivažinėt žemiau ir su Darium "apšilimui" imam porą juodų traselių. Apie pietus išlenda saulutė, nuotaika iškart pagerėja, tad visi kartu kylam aukštyn. Šeimyna leidžiasi trasomis, o mes du Darium kur išgalim važiuojam šalia. Gavom ir švelnučio minkštučio powderio ir eglučių ... Ir desertui mogulo ... :) Darius per savo karjierą pirmą kartą į tokias sąlygas pakliuvo. Sako darbo daug, bet į vakarą pradeda jaust "iškreiptą malonumą" :) Jis dar suspėja iki pat viršaus užkilti, bet į kitą kalno pusę nebevažiuoja. Neaišku ar spės sugrįžti. O ir šalta nežmoniškai.
Keltuve susipažįstame su 79 metų Juozu. Jis buvęs slidinėjimo treneris paskutinius 10 savo darbo metų dirbęs su kalnų slidininkais ir kartu su dukra kažkokią knygą kalnų slidininkams išleidęs. Pagiria Kasparą, trumpai duodą Do keletą patarimų, parodo, pamoko ir galiausiai nurūksta išmuštais kupstais taip, kad retas ant kalno čiuožiantis galėtų su juo pasilygint. Respect.
Trečioji diena. Šeštadienis. O tai reiškia, kad žmonių kiekis neįtikėtinas. Visiškai neįtikėtinas. Absoliučiai nesuvokiamas :D Jau iš pat ryto iki keltuvų važiuoti jau negalima. Visus gena į didžiulį parkingą ir veža ski-buss'ais. Netyčia išsiskiriam su šeima, tad mums su Darium reikia pervažiuoti į kitą regiono pusę. Oras prastas, vėjas kyla. Gūsis nuneša pripučiamą reklaminį Jegermaisterio kioskelį ir net apverčia prie didžiulo tramplyno padėtą gremėzdišką oro pagalvę. Užsikeliame į viršų, metome nieko. Na tik prieš save važiuojančią kėdutę ir po mumis vieną kitą besileidžiantį žmogų. Vėjas košia kiaurai per visus plyšius. Apytiksliai nustatę kryptį kur mums reikia atsargiai leidžiamės ledo, puraus sniego, kyšačių akmenų ir eglučių lauku. Pakeliui susivokiam, kad į mums reikiamą trasą jau neatsiremsim. Paėmėm per aukštai. Pasileidus žemiau jau priešingoje pusėje nei tikėjomės užmatom keltuvą. Darius per miškelį grįžta į trasą, o aš leidžiuos toliau. Mogulo kupstai po kokį pusmetrį, patirtis menkoka, važiuoju neaišku kur, telefono neturiu. Beje, nusileidus netoli trasų miške aptinku ... Sėdi. In the middle of nowhere. Dredai iki žemės. Lenta guli šalia, patogiai įsitaisęs, pučia dūmą, o veidas toks palaimingas palaimingas :) Žiūri tokiom plačiom gerom akim, plačiai šypsosi, galvytė linguoja ... :) O aš visas uždusęs. Pro šalį važiuojant kilstelim kits kitam ranka ir nulekiu. Gal reikėjo sustot pabendraut ... :D Vaizdas tikrai vertas kadro. Likusią dienos dalį važinėjame visi kartu, bandome kažką naujo ar tobulinam senus įgudžius. Skubėt nėra kur, nes trasoje skruzdėlynas, o kur stačiau dar ir tankiai nugultas :) Man pagaliau atsitinka "click" ir pradeda carvint galinis kantas. Visą sezoną bandžiau ir vis jaučiau, kad kažkas netaip. Pasimėgaudamas paraižau trasoje S formų.
Reziume. Kasparas įgijo patirties, didelį tėvo pasitikėjimą ir neapykaną gondoloms :) Dovilė apsisprendė dėl slidžių (dabar reikia gaut kur nupirkt :) ir pasimokė technikos, Darius pabuvojo jam naujose sąlygose ir gavo kitokio čiuožimo patirties, aš "pramušiau" carvingo pradžią ir apturėjau įvairios dangos. Jasna yra gerai ilgąjam savaitgaliui, bet savaitei geriau važiuoti į Alpes. Jasna nėra labai draugiška pradinukams dėl mažo kiekio visai paprastų trasų. Nebent tiems, kurie mėgsta šokti į vandenį ir paskui kapstytis arba po tūkstantį ir vieną kartą ta pačia trasa leistis. Jasna yra tinkama freeride'ui jei yra sniego. Nežinau kaip kitiem, bet man labai patiko ir mielai dar ten nuvažiuosiu.

Special thanks:
- Astai už nesavanaudišką ir geranorišką iniciatyvą mažiausios šeimos narės priežiūros klausimais;
- Muliai už dičkį taupų Grand Scenic'ą ir paprastą logistinių problemų sprendimą.

Easy Latvia

Valentino ir Nepriklausomyb proga nuvažiom nemenka grupe į Latvią į Reina trase prie Siguldos.

Trasos žinoma ne Alpinės, bet lengvą koją galima padėti.

Latviai su savo trasų kokybe ir servisu visgi yra trim galvom aukščiau bet kurio lietuviško "kurorto". Apartamentai nuo trasų per 50 metrų. Aptarnavimas puikus, visi šypsosi ir t.t. Name pirmą kartą pamačiau šaldytuvą kuris pasirodo yra batų ir drabužių džiovintuvas. Užstatai temperatūrą ir laiką, o ryte pasiimi sausus daiktus. Super.

Kadangi maniškėms atžaloms tokios trasos kiek per menkos kad neatsibostų,

tai į antrą dieną pajamėm vaikiškus snowboardus. Čia tokia šiek tiek avantiūra, nes tikrai negalvojau kad sugebėsiu sureguliuoti tris vaikus. Be apsaugų, be mokymo know-how. Gerai kad čiainykams čia rojus. Bernu parks su eskalatorium pats tas pradžiai, o čiainykų parks pats tas kiek pramokus...

Mokymas:

Rezultatas:

Dukrelė užsispyrusi. Mokosi nors ir pavargus iki negalėjimo. Sūnus sakė, kad "negalvojau kad su snieglente taip smagu". Vaikų pusbrolis irgi ekstazėje.
Turėjom išvažiuoti 12ą kad spėtume į treniruotę, bet išvažiavom apie 15ą...

Slidžių daugiau vaikams neuždėsiu...

O aš pats, kad visai nenukvakčiau nuo mažų kalniukų, pasiėmiau slides. Žinote, nuo tramplų su slidėm žymiai lengviau. Ir šiaip vaikystę prisiminti linksma...
Visgi su snieglente smagiau.

Kalnų Video updates

Mus pasivijo Zell am See atostogų metu daryta video kompiliacija. Ačiū Seemui

Ir Alpe di Siusi video kompiliacija by Krrukis.

Snieglenčiavimo saugumo priemonės

Kaip viskas vyko Alpe Di Siusi Mulia jau aprašė. Aš tik dar pridursiu keletą pamokomų pamokymų :)
1. Dėvėkit, žmonės, apsaugas!
Prieš išvažiuojant niekaip negalėjau rasti savo kelių apsaugų. Jau buvau nusprendęs, kad apseisiu. Radau ir įsimečiau tik paskutinę minutę. Ir, pasirodo, neveltui. Šiaip nepasakyčiau, kad daug voliojausi, bet keletą smagių skrydžių apturėjau. Kartą susibaladojau leisdamasis nuo tramplyno, o kitą - lygioj vietoj beeksperimentuodamas. Smūgiai, jautėsi neblogi, bet keliai visiškai sveiki ir vietoje.
2. Žmonės, dėvėkit apsaugas!
Jau po kelionės beskalbiant pirštines žmona išėmė iš jų integruotas plastmasines apsaugas. Čia manęs laukė netikėtas netikėtumas. Vidinė riešo apsauga įskilus, o kaip atrodo išorinė riešo apsauga galit pažiūrėt patys. Išvadas irgi galit pasidaryt. Tik pridursiu, kad kiek paskaudėjo, bet riešas sveikutėlis :)

Negali žinot kaip būtų buvę be apsaugų, bet gal ir nereikia :) Lenkiu galvą prieš Scott. Invesicija atsipirko su kaupu.
Dabar dilema ... Pirkt naujas pirštines, chaltūrint su apsaugom ar ieškot įdėklų.

Alpe di Siusi

13 komentarai (-ų)

Pasiėmiau WeisBier’o bokaliuką ir ramiai papasakosiu kaip mums buvo Italijos Alpėse (Alpe di Siusi).

Kelionė į priekį ir atgal suformuluota šeimom su mažais vaikais.

Ramiai atsikeli šeštadienį, 1630 pakyli iš Vilniaus oro uosto, apie 18ą nusileidi, sėdi į vieną traukinį, sėdi į kitą, po to į taxi ir namai.

Kas galėtų būti lengviau? Bagažo check-in'as praėjo kaip tik įmanoma sklandžiau. Mūsų bulk-bagage praėjo svorio ir tūrio testus net nemirktelėjus. Nors sudėta buvo atsakančiai daug. Trys snieglentės, dvi slidės ir dvi vaikiškos slidytės. Labai gerai telpa į Cibinį lavonmaišį kuris skirtas burlenčių burėm, stiebam vežioti.

Neperteklius laiko sujaukė mūsų seną tradiciją. Paimti po bokalą alaus. Už brangiai. Ten tuose lupikų baruose po 10 litų bokalas. Bet tai lyg koks apšilimas prieš eurines kainas. Tad kelionė kiek sausa, bet vienuolika žmonių pakilo ir ramiai nuskrido į Malpensą.

Reikia pagirti Star1 stiuardeses ir stiuardesą. Nėrėsi iš kailio kad įtiktų keleiviams. Davė ir pagalvėles ir saldaunukų ir pieštukų ir vandens į kelionės pabaigą. O didžiausias privalumas, kad nebankrutavo, kaip man atsitiko praeitais metais su FlyLalu.

Malpensoje grafikas labai aiškus. Bagažas, bulkas, bilietai į Milano Centrale. Formaliai pora valandų tarp lėktuvo ir traukinio. Kai privažiuojant Centrale liko iki traukinio 12 minučių net mano budistinis ramumas išgaravo. Dar reikia atsispausdinti bilietus kažkokiame aparate, reikia susirasti traukinį, vagoną ir įsėsti. Kai tempi du čiumodanus ir dar vaikas po ranka - ne taip jau ir lengvai viskas atrodo. Įsimintinas vaizdelis: aš stoviu su savo čiumikais ir vaiku prie traukinio garvežio, laikrodis rodo 3 minutes iki išvykimo, Do bando išlupti iš aparato bilietus, Krrukis bando jai padėti, Kristė kažkur, Marčius lekia link Kristės, Darius perka kasoje bilietus, Asta su vežimėliu kažkur. Pagal stebuklingai ištrauktus bilietus mūsų vagonas 8as. Liko minutė. Kažkokie pasigirsta švilpukai ir traukinys pradeda savo pneumatines simfonijas. Mes penkiese įlipam į 4ą vagoną. Daugiau nieko nežinom. Ar kas įlipo ar ne neaišku.

Durys užsidaro ir pajudam. Kelionė per keturis vagonus nėra tokia jau ir lengva. Visgi atsisėdom savam. Bandom gaudyti kas yra ko ne. Marčius su Kriste ir Auguste įlipo o Asta su saviškiais pamatė kaip atrodo uždarytos durys iš išorės. Sekančio traukinio nėra, nes vėlu. Vytis niekaip neišeina. Žodžiu arba nakvynė, bilietų grąžinimas, pirkimas arba autonuoma. Mažas vaikas visgi ant rankų.

Mašina išnuomota. Natūralu kad GPS'o, kai jo labiausiai reikia, nėra. O mes tuo tarpu jau Veronoje. Labai šilti atsiminimai apie šį miestą iš Gardos laikų. Bet snausti nėra kada. Reikia pakeisti peroną. Žvalgai praneša, kad iš 4o mums reikia į 12ą. Pereinam. Įtartinai tuščia. Pasiųsti papildomi žvalgai praneša kad 7as. Su visom mantom - į 7ą. Jau žmonių daugiau... O per garsiakalbius mergina vis paburba kažką. Galų gale suprantam, kad reikia į 3ią. Pakeitė. Tai grįžom į tą patį peroną kaip buvom ir atvažiavę. Ne juokas čia jums...

Bolzano stotis. Kaip kokio Vievio. Nedidelė, bet kas kur tai nežinia. Mūsų turi laukti taxi. Gal ir laukia, bet nesimato. Po eilinių žvalgytuvių - randam. Sėdam į taxi ir rūkstam (ar padangos rūksta ant serpantinų posūkių) į mūsų tvartelį. Tvartelis - ne juokas - jis tikras tvartelis, ten jautukai trys ar keturi. Kai vėjas teisingos krypties visa esybe jauti.

Susikraunam daiktus dar kažką. Darius su Asta neatsakinėja į mobilų. Jie tikrai neras. Laukiam. Iki trijų pralaukėm. Lūžom. Penktą jie atvažiavo ;-)

Tai tokia įsimintina kelionė į priekį.

Kalnai

Kaip po Zell am See sakiau, kad "dar nesu buvęs kur blogai", tai čia galiu pasakyti, kad "taip gerai dar nebuvo". Kalnų paruošimo lygis fenomenalus. Kietas pagrindas, bet ne ledas. Čiut sniego estetikai, bet ne per daug kad gubriai į dienos galą susidarytų. Mėlynos yra maždaug tarp žalių ir melynų o raudonos tai skaniai mėlynos. O juodų man rodos pora max ir labiau jos varžyboms. Žodžiu trasos perfecto.

Krrukio vaikas atiduotas į mokyklą, maniškis mokosi karvinti... Kiekvienas su įdealiai tinkančiu inventorium. Neapsakomas malonumas.

Guliašinė sriuba ir

alus mus lydėjo per visus kalnus. Oras pasitaikė, sakykim, normalus. Didžią daugumą dienų švietė saulė. Įkaitindavo iki +2, bet nepadarydavo pliurzės. O ryte apie minus dešimt. Kalnai gražūs, kaip kad priklauso Dolomitams.

Maniškis atrado obuolių štrudelį. Priešpiečiams paimdavo vieną.

Kai žmonių daug, tai naminė ranga visus linksmai nuteikdavo

Du gezai autobuse vis aptardavo kaip reikia čiuožti. Vienas pirmą kartą į mokyklą, antras jau "senis" - paaiškina ;-)

Taip ir ėjo dienelės…

Desertui reikia paminėti, kad iš Astos atemė Ski Pass’ą. Nes naudojosi vyro…

Marčius nesileido ne tik kur kilti trasom reikia, bet ir nuo raudonų, Jis buvo dienos didvyris.

Dariaus apkaustai visas labai žavėjo.

Kasparas paėmė antrą vietą mokyklos varžybose. Šaunuolis, gerai mokėsi.

Aš pasimatavau savo greitį – 68,7. Vinco – 63,4 km/h,

Asta nuo mūsų tik truputį atsiliko. Akivaizdus progresas.

Kristė dar pastorėjo per du cm ;-)

Do išgėrė visą kalnų Caffe Macchiato

O kas dėl Krrukio galiu pasakyti kad atradau jame didžiausią Draugą apie kokį žmogus gali svajoti. Čia aš rimtai. Jei reikia ranką atiduosiu…

O kelionė atgal irgi gera: mums taxo padangą nuleido. Tai prie lėktuvų, autobusų ir traukinių bei lengvųjų prireikė ir troleibuso. Vat taip būna.

Olimpinis principas

Olimpinis principas byloja - svarbu dalyvauti, o ne laimėti !
Tai va tą principą ir įgyvendinau praeitą šeštadienį Ignalinoje. Pirmą kartą gyvenimą sudalyvavau kalnų slidinėjimo varžybėlėse.

Didelio rezultato nesitikėjau, bet aišku paskutiniam likti irgi nesinorėjo. Atvažiavus spaudė -20c, galvojau turbūt nesusirinks dalyvių esant tokiam šalčiui. Kur tau ! Gavau 72ą numerį, Mindaugas 73'ią. Dalyvių tiek nebuvo, bet ~40 susidarė. Man atrodo gana daug Lietuvai.

Trasoje treniruotis neleidžiama, taupoma varžyboms. Tai keletą kartų šalia trasos nusileidome, imituodami kažkokį nusileidimą. Tapo aišku, kad danga bus itin kieta - praktikškai ledas. Net ir išvakarėse Krrukio išgaląsti kantai neypatingai laikė. Na tiksliau laikė žymiai geriau, nei prieš galandinimą, bet su mano įgudžiais vis tiek slydau į šonus daugiau nei norėjau. Pažiūrėjus į kitus būsimus dalyvius supratau, kad teks kovoti dėl paskutinių vietų.

Tai va - jei moki (ar galvoji, kad moki) gerai važiuoti įprastomis kalnų trasomis, tai visiškai nereiškia, kad moki važiuoti greitai varžybine trasa ! Mindaugas palygino tuos, kurie dažnai važiuoja varžybose (tokių dauguma buvo) su lenktyniniu formulės bolidu - jie važiuoja praktiškai visą laiką labai žemoje pozoje, beveik nesikilnoja, svoris perskelia realiai tik ties keliais ir svarbiausia, atrodo, kad važiuoja ant bėgių - praktiškai jokių praslydimų, atitaikyta trajektorija.
O va tokie reiseriai, kaip aš ar Mindaugas esame tiesiog neblogi važiuotojai, bet atrodome, kaip Cadillacai su paminkštinta pakaba lenktynių trasoje - kilnojamės, slystame šonu ir pan.

Taigi po pirmo įskaitinio nusileidimo buvau depresijoje - realiai važiavau nerizikuodamas per daug, tai technika ir greitis tikrai apgailėtini. Po manęs važiavo Mindaugas - iš šalies atrodė "oj kaip lėtai" ir vis tiek už mane 0.5 sek greičiau. O lyderiai už mus važiavo ~50% greičiau, t.y. per 12-13sek vs mano 16sek.
Antrą užvažiavimą nusprendžiau rizikuoti daugiau, bet vos ne išlėkiau ant paskutinių vartų. Savo rezultatą pagerinau beveik sekunde. Galėjau turbūt dar pusę sekundės greičiau, jei būčiau sėkmingiau pabaigoje vartus įveikęs. Nors rezultatas vis tiek buvo tragiškas, bet bent jau aplenkiau Mindaugą (sumoje vis tiek jam nusileidau).

Tikslių rezultatų nežinau, bet aplenkiau kokius 4-5 dalyvius, ir dar kokie 5 nebaigė distancijos. Tai vertinu, kad aš geriau už iškritusius pravažiavau :)

Laimėjo ~15metis. Jaunimas akivaizdžiai treniruojasi , tobulėja ir jau lenkia dažnai senosios gvardijos atstovus (senoji gvardija tai realiai Mindaugo amžiaus vyrukai, kurie dar tarybiniais laikais lankė kalnų slidinėjimo treniruotes ir dalyvaudavo vietinės ar sąjunginės reikšmės varžybose).

Tai va - sumarizuojant man labai patiko :) Noriu dar :)

Prêt-à-Porter

Kai pasako "laidos vedėja", tai prieš akis iškyla tvarkingai apsirengus gražiai pašpakliuota ir t.t. ir t.p. moteriškė su mikrofonu.

Laikai keičiasi. Vandens sportas šiais metais tapo estetikos viršūne. Check Skaiva:

Lyg ir ne Cibo brandas. Skaiva matyt netaupo ;-)

Svajonių mobilka

Čia mus kartas nuo karto pramuša ant kokio hardwaro pirkimo perturbacijų aprašymo.

Šį sykį apie mobilkas.

Nors mano dabartinė Nokia N95 yra kažkur pripažinta kaip daugiausiai navarotų turintis mobiliakas, bet jau jis moraliai pasenęs.

Tai iš tiesų nerealus aparatas. Paskaičiuokim kiek jis turi antenų: GSM (4 dažniai), greitasis internetas (edžas, 3G, 3,5G, WiFi), radio (FM), GPS, bluetooth. Maždaug 10... Privalumus galima būtų vardinti toliau ir ilgai.

Tačiau štai kas manęs netenkina:
UI. Kol dasikasi iki norimos vietos ir atlieki veiksmą, klaviatūrą paspaudi milijoną kartų. Kol sugebi parašyti žinutę praeina savaitė ir žinutė tampa nebeaktuali. O kad bar kodų skaitytuvas (as if anyone would need it) yra prie Office programų -visi žino :-)

Antras dalykas Nokia PC suite. Programulka visai nieko, bet padaryta kad tik padaryti. Labiausiai nervuoja tai, kad kas porą savaičių išeina update'as. Ir pradeda kompas rėkti, kad yra updatas, spauk - atsinaujink. Paspaudus, jis parsisiunčia ~30 mb ir psio. Nei update, nei failo lieka. Norint update'ą instaliuotis, reikia "rankomis" eiti į Nokia tinklapį, per 20 paspaudimų rasti naują PC suite ir parsisiuntus jį užrašyti ant viršaus.

Trečias dalykas - saugumas. Kaip tai juokingai beskambėtų, bet kiekvieną syki klausinėjimas "ar tikrai šiai programai leisti prisijungti prie interneto" yra perdėm.

Tada programos. Ką nokia savo saite turi prireikia kartą per 1000 metų. O to ko prireikia instaliavimas yra hyper sudėtingas. Norėjau vaikui instaliuoti džedajaus kardą (didžiausias StarWarsų fanas).

Apsoliučiai beviltiška. Valandą prasitūsinau ir niekaip...

Ir paskutinis minusas yra tas, kad jau šiem laikam ekranas yra per mažas. Labai sunku po internetą browsinti, net su Opera.

Taigi, jau tuoj ateis laikas keisti mobiliaką ir reikia išsirinkti naują. Kokią?

Pirma mintis aišku yra iPhone.
Gražus, patikimas, nuostabus UI, programų milijonas ir t.t.

Bet, u know what? iPhone tampa masinis produktas, kuris nebeveža. Tai čia "emocija". yra ir "racionalus" paaiškinimas. Jei neturi Mac'o, dirbi su MS outlooku, google docs'ais ir t.t. iPhoną privesti sinchronizuotis ir kitaip santykiauti su likusiu pasaulių įmanoma, bet dar sunkiau nei Nokia...

Toliau short liste yra Nokia N900.

Čia rasim viską ko riekia. Visas antenas ir t.t. ;-)
PC suite jau dabar galima pasikeisti gana mielai padarytu OVI SUITE. Ovi parduotuvė įgauna pagreitį. Nokia Maps'ai yra gerai kai reikia kokį konkretų miestą apžiūrėti. Bet vėl bėda. Nokia galvoja dabar kaip padaryti gražiai. O ne kaip patogiai. Ovi padeda išsaugoti failus. Kas gi siunčia bilekokius failus per internetą, kad juos "store" ar "share"? Galima backupinti nuotraukas. Vėl gi kokie duomenų kiekiai tam reikalingi, ir kam? Muzika padėta visai atskirai nuo ovi (nors tai lyg pagrindinė jų parduotuvė). Vienintelis teisingas dalykas yra kontaktų sinchronizavimas, bet vėlgi, jei turi kompe softą, jo irgi nereikia.
Nokia turi kitų gerų aplikacijų. Pvz. Sport Tracker. Ir vėl - nėra integruota po Ovi stogu.

Ir trečias kandidatas yra HTC HD2.
Jei prieš pusmetį kas nors man pasakytų kad norėsiu HTC produkto - pasijuokčiau jam į akis. Iki šiol HTC buvo crap maximus. Bet su HD2 reikalai pasikeitė.
Viena vertus UI jau normalus. iPhone stiliaus. Tai leidžia naujoji (?) Windows Mobile 6.5 versija. Reviews'ai labai palankiai atsiliepia apie šią sistemą. Nemiršta liaupsindami, bet pažanga akivaizdi. Šių metų gale pasirodys ir WM7. Kas gali dar pagerinti OS'ą. 1Ghz procesorius skamba įpūdingai. (tauta sako kad iPhone 4G turės dual procesorius virš 2Ghz). Turėjau progos pamaigyti patį telefoną. Ekrano kokybė nuostabi. Raiška stulbinanti. Atsakas į pirštų komandas labai greitas ir stabilus. Rašyti žinutes jo touch screen'e yra paprasta ir patogu (pavertus qwerty klaviatūra atsiranda).

Didžiausias galvos skausmas yra WM marketplace. Kol kas vaizdelis apgailėtinas. Programų ir pramogų nerasta. Ateina nauja WM7 platforma, kuri kol įsibegės praeis pora metų (kai jau pasens HD2).

Didžiausias pliusas - įtariu, kad Windows 7 (Vista) gerai susišnekės su WM. Tai gana svarbu kasdieniniame gyvenime.

Taigi trys mobiliakai. Panašios kainos, panašios galimybės. Savi pliusai, savi minusai. Savos religijos. Ką pasirinkti?

2a A