Cervinia/ Zermatt 2010

Šio sezono žiema gavosi kiek ištempta. Dėl įvairių šeimyninių logistinių niuansų. Kai kovo pabaigoje vieni iš blogo skaitytojų jau buvo po keliskart pabuvoję kalnuose, kiti jau grįžę iš šiltųjų kraštų buriavimų, susiruošėme į kalnus ir aš su Lina.

Planuojantis galvojau, kad vėlyvą kovą reikia važiuoti ten, kur aukštai. Na, kad jeigu ką, sniego nepritrūktų. Vaizduotė sustojo ties vienu aukščiausių Europos regionų – Zermatt/Cervinia (max 3.8, realiai 3.5-2.0 km). Zermatt‘e buvome vasarą prieš ~1.5 metų – patiko vaizdai, kalnai, aukščiai, šveicarų karvės. Šįkart, pagrinde dėl kainų skirtumų pasirinkome Itališkąją pusę apgyvenimui – Cervinia (~2000m), o tiksliau žemiau esantį kaimą Valtournenche (~1500m).

Kelionė lėktuvu į Milaną per Prahą, su itin trumpu persėdomu (teoriškai 30min, praktiškai 15min) įvyko itin sklandžiai. Na gal tik truputį nuotaiką pablogino aeoruoste čekų reikalavimas susimokėti už slides 10eur. Aišku ne 200lt, bet vis tiek.. Pasirodo bagažo taisyklėse parašyta, kad slides ir kitą sport-stuffą galima vežti be papildomų mokesčių, jei tai neviršyja bendro svorio limito. Vis tik kitame punkte parašyta, kad už nestandartinių išmatavimų bagažą reikia atkato 10eur. Suprask, jei tavo slidės/SB/kaitas/burlentė telpa į standartinį čemodaną, tada vežk. O jei ne – tai 10eur. Whatever.

Milane gavome senai norėtą kibiriuką – Lancia Y. Tokia mažulė juokinga. Vos tilpome su visa savo manta, bet tilpome. Valtournenche yra itin paprastai pasiekima - ~170km autostrada ir ~20km kalnų keliuku. No stress. Cervinia būtų dar ~10km aukštyn į kalną. Ten galbūt buvę „linksmiau“, ba Lancia be abejo apmauta vasarinėmis padangomis. Na bet Valournenche‘ėje sniego minimaliai, pylė lietus.

Pirmos dienos rytas atrodė niūrokai – pila lietus, apsiniaukę. Bet pakilus keltuvu į 2.2km lietaus nebuvo, lengvas sniegelis. O štai pakilus į 3.5km aukštį pamatėme, kad Zermatt pusėje jau saulėta. Puikumėlis. Tiesa pasakius klimatiškai - geografiškai Zermatt/Cervinia labai įdomi vieta – jei vienoje pusėje dubakas, tai kitoje pusėje visai nemenka tikimybė, kad bus geras oras. Nors realiai tai skiria tik viena kalnų grandinė. Taip ir būdavo praktiškai 3-4 dienas. Nors Zermatt pusėjė vis tik dažniau būdavo geras oras. Gers aukštis lėmė gerą trasų kokybę aukštoje altitudėje (>2.5-3km). Žemiau, ypač į dienos pabaigą, ypač ten, kur daugiau žmonių, naturlich susidarydavo košia-mogulas.

Italijos pusėje trasos tik mėlynai raudonos. Juodų nepastebėta. Ypač Valtournenche dalyje yra keletas puikuminių raudonų. Idant ten žmonių mažai, tai galima smagiai pa-speedinti. Aplamai Italijos pusėje žmonių ant trasų daug mažiau nei Šveicarijos. Turbūt dėl to, kad Zermatt vs. Cervinia/Valtournenche yra maždaug kaip Palanga vs. Šventoji masteliu ~5:1.




Šveicarijos pusės ypatumas (mano akimis) – nu laaabai keistai įvairi keltuvu sistema. Pradedant tradiciniais bugeliai, kėdutėmis, kapsulėmis baigiant „troleibusais“, normaliausiu traukiniu einančiu iki 3km, „metro-požeminiu-funikulieriumi“. Nemažai „troleibusų“ tipo keltuvų, kurie kelia greitai, bet retai – reikia ilgai laukti, stovėti važiuojant. Vis tik minkštos kėdutės yra man da-best. Dar Šveicarijoje gerokai labiau ledinės (tikrąja to žodžio prasme) trasos. Matyt yra gerai užvaryta dirbtinio sniego ir pripresuota retrakais. Užtat gal mažiau mogulai popiet darosi. Bet aš irgi vietomis jausdavausi kaip karvė ant ledo, netgi su reisiniais Rossignol. Nežinau, kokie mūsų snowbordistų skillsai po šio sezono, bet įtariu ten linksma būtų.

Pats smagumas buvo trečią dieną – vienintelė diena, kai giedras dangus buvo visur ir visą dieną. Apturėjome nerealią ski-safari dieną. Nuvažiavom nuo Valtournenche iki tolimiausio Zermatto galo, aplankant ~6 viršūnes virš 3km. Buvo tikrai labai smagu, daug gerų vaizdų, trasų ir t.t. Praktiškai tą dieną pajutome visą regiono jėgą ir smagumą. Na vis tik mokant 250eur už keltuvus turi būti kažkas tokio ;)

Nuo ketvirtos dienos orai pradėjo prastėti. Italijoje susiniaukė, tai nuvarėm į Zermatto pusę. Ten saulė, bet kyla vėjas. Kažkiek paslidinėjome ir nusprendėme, kad turbūt jau reikia varyti į savo kalno pusę, nes neramu ar neuždarys dėl vėjo keltuvų per viršų. Įstrigti Zermatte būtų baisingai nepatogu – reiktų arba nakvoti ir laukti rytojaus geresnių orų (gal), arba važiuoti traukiniais/autobusais aplink Alpes kokius 500 km lanką. Neviliojanti perspektyva ir nusprendėm jau varyt atgal. Deja kylant kapsuliniu keltuvu stojom. Kabėjom gal pusvalandį, kol nurimo gūsiai ir mus pakėlė iki tarpinės stoties. Visa laimė , kad aukštyn connection veikė ir grįžom į savo pusę. Man atrodo, kad jei yra tikimybė , kad bus žopa, tai jie connection iš viso neatidaro tarp CH/IT. Taip ir buvo penktą –šeštą dienomis. Pagal webcamus žopa buvo visur, dafiga keltuvų neveikė. Bandėm naują sporto rūšį – povandeninis offpiste ant trasų  Povandeninis ba jausmas, kaip kad nardytum su maske lietuviškame ežere, kur matomumas keli metrai. Snigo tiek, kad lengvas offpistukas formavosi ant trasų. Šiaip minkšta važiuot, dzin kas po kojomis, bet po keletos valandų realiai bloga pasidaro. Matyt vestibiuliarinio aparato kantrybė baigiasi. Grapa/alus/gluhwein neypatinga padeda.



Mano asmeninės išvados apie Cervinia/Zermatt ir šią kelionę:
- žiemą (ne pavasarį) ten labai didelė tikimybė, kad bus žopa. Aukščiai dideli, vėjai pučia, šalčiai irgi gali būti dideli. Aišku jei slidinėji ant apatinių trasų, tai dzin. Bet tada nėr ten ko važiuot.
- Zermatt pusėje saulės daugiau. Bet kartais būna, kad Zermatt susiniaukia, o Cervinia šviečia. Priklauso nuo vėjo krypties.
- Trasos dauguma lengvos, juodų beveik nėra.
- Offpistui vietų dafiga. Ir kadangi ten turbūt dažnai sninga, tai gerai refreshina sniegą. Tiesa egzotiškosios Zermatto offpistui dedikuotos „trasos“ yra nelyginamo mogulo pragarai. Nekilo mintis ten leistis.
- Norint pajusti visą regiono kaifą be abejo reikia nemažai keliauti. Vaizdai, Matterhorn‘as nuostabūs. Ir jausmas puikus.
- Keltuvai brangiausi pasaulyje (turbūt), gyvenimas Italijoje normalus, kainos ant kalno normalios. Daugmaž tiek kiek visur. Ir Šveicarijos pusėje Gulaschsuppe tikrai ne brangiau, bet daugiau įpila ;)
- Linos Nordica Victory slidės laikė puikiai. Važiavo ir per ledą ne ką blogiau nei mano reisinės, ir per košę, ir per lengvą powderiuką  Manau Do K2 bus panašiai.
- Mano slidžių kombinaciją irgi pavyko sėkmingai išnaudoti. Speedui, ledui, kelionėms Rossignol, rūkui, ofpistui, košei – Big Trouble

Tai va taip ir pabaigėm šį sezoną.

Na, o dabar dar ir skanioji dalis – šįkart lepinomės itališku maistu viešbutyje be jokių buitinių rūpesčių. Mmmmm niam niam – daržovės, pasta, sriubos, mėsos, desertai,vynas. Tikrai jaučiuosi skaniai ir įvairiapusiškai pavalgęs šioje kelionėje :) Skanaus !