Trys dienos Jasnoj

Pažymint 20 Lietuvos nepriklausomybės metines, beigi ta pačia proga siekiant užpildyti spragą išsilavinime nusprendėme šturmuoti Jasną (SK).
Po ilgų organizacinių perturbacijų, svarstymų ir derinimų vistik gražų kovo 10 d. rytą startavome į pietus. Kelionė nusisekė puikiai, Mulios Renukas patikimai stovėjo ant lenkišo kelio tad ir 16 val. kelionė kažkaip neprailgo.
Nuvykę apsistojom Pension Limba. Visą pensioną sudaro 3 pastatai. Numeriai buvo erdvesni nei tikėjomės. Mūsų 3 žmonių šeima įsikūrė viename, o Darių palikome viena su savimi kitame. Tiesa su galimybe parsivesti net dvi! slovakes (užbėgdamas įvykiams už akių raportuosiu, kad jis tuo nepasinaudojo):D Jei nekreipti dėmesio į krentančią durų rankeną, iš kažkur vonioje ant grindų besikaupiantį vandenį ir kartkartėm dingstantį karštą vandenį duše, sakyčiau kad sąlygos neprastos. Pagrindiniame name yra jauki lounge zona su nemokamu internetu, paslaugiu aptarnaujančiu personalu ir spragsinčiu židiniu. Tenpat galima užsisakyti pusryčius ir vakarienę (vakarienę reikia užsakinėti iš anksto, nes ją tiekia dėdė iš išorės). Maistas paprastas, bet skanus. Ir, kas gan svarbu, jo daug :D
Aš pats tai kelionei kėliau kelis tikslus. Pagainioti sūnų po kalnus taip užtvirtinant itališkos mokyklos pamokas, parinkti žmonai slides ir pačiuožti kažkur už trasų. Ir, žinoma, "turėti gerą laiką" :)
Pirmoji diena. Važiuojame prie keltuvų, perkame ski pasus (tuo tarpu Darius sulaksto namo pasiimti paliktų apkaustų varžtų), test centre nuomojame Do slides. Taip vadinamame "test centre" testinių slidžių pasirinkimas gan skurdus. Keletas grynai lenktyninių ir keletas plačių powderinių. Paimam pabandymui carvinginius Elan'us.
Vaikams iki 6 metų ski pasas nemokamai. Niuansas toks, kad vaikui jokios kortelės neduoda (kaip pvz. Italijoj). Tiesiog reikia vaiką per vartus vestis su savim. Kai vaikas su slidėm, o tu su lenta, vienu metu pralysti pro vartus siaubingai nepatogu.
Oras prastas, sninga. Viršukalnėj nieko nesimato. Keliamės aukštyn, bandome pirmus nusileidimus. Žmonių gan daug ir maždaug puse jų kalba lietuviškai. Neskubėdami apvažinėjame kalną, susipažįstame su aplinka, apšilinėjame. Kasparas (sūnus) demonstruoja tai ką išmokęs. Pradžioje dar trūksta kontrolės, tad kartais nespėja pasukt ar sustot, bet greit apsipranta. Nuklystam į statesnes trasas. Su Darium kartkartėm išklystam už jų žvalgydamiesi kur kas yra ir ką galima būtų ryt nuveikti (nes sninga). Dovilė bando slides, kurias popiet keičiam į ne tokias radikalias ir kiek platesnes. Trasos greit išsimuša. Lieka kupstai. Per pačią pirmą dieną sūnus pabuvoja įvairiose sąlygose. Čiuožia išmuštom raudonom trasom, čiuožia mogulu, čiuožia už trasos (kai nepataikom kur reikia) ... Ir su viskuo puikiai susitvarko. Džiugu :)
Antroji diena. Po nakties vis dar sninga. Jau yra šiek tiek šviežio sniego. Viršukalnėj matomumas nulinis. Šeimą paliekam pasivažinėt žemiau ir su Darium "apšilimui" imam porą juodų traselių. Apie pietus išlenda saulutė, nuotaika iškart pagerėja, tad visi kartu kylam aukštyn. Šeimyna leidžiasi trasomis, o mes du Darium kur išgalim važiuojam šalia. Gavom ir švelnučio minkštučio powderio ir eglučių ... Ir desertui mogulo ... :) Darius per savo karjierą pirmą kartą į tokias sąlygas pakliuvo. Sako darbo daug, bet į vakarą pradeda jaust "iškreiptą malonumą" :) Jis dar suspėja iki pat viršaus užkilti, bet į kitą kalno pusę nebevažiuoja. Neaišku ar spės sugrįžti. O ir šalta nežmoniškai.
Keltuve susipažįstame su 79 metų Juozu. Jis buvęs slidinėjimo treneris paskutinius 10 savo darbo metų dirbęs su kalnų slidininkais ir kartu su dukra kažkokią knygą kalnų slidininkams išleidęs. Pagiria Kasparą, trumpai duodą Do keletą patarimų, parodo, pamoko ir galiausiai nurūksta išmuštais kupstais taip, kad retas ant kalno čiuožiantis galėtų su juo pasilygint. Respect.
Trečioji diena. Šeštadienis. O tai reiškia, kad žmonių kiekis neįtikėtinas. Visiškai neįtikėtinas. Absoliučiai nesuvokiamas :D Jau iš pat ryto iki keltuvų važiuoti jau negalima. Visus gena į didžiulį parkingą ir veža ski-buss'ais. Netyčia išsiskiriam su šeima, tad mums su Darium reikia pervažiuoti į kitą regiono pusę. Oras prastas, vėjas kyla. Gūsis nuneša pripučiamą reklaminį Jegermaisterio kioskelį ir net apverčia prie didžiulo tramplyno padėtą gremėzdišką oro pagalvę. Užsikeliame į viršų, metome nieko. Na tik prieš save važiuojančią kėdutę ir po mumis vieną kitą besileidžiantį žmogų. Vėjas košia kiaurai per visus plyšius. Apytiksliai nustatę kryptį kur mums reikia atsargiai leidžiamės ledo, puraus sniego, kyšačių akmenų ir eglučių lauku. Pakeliui susivokiam, kad į mums reikiamą trasą jau neatsiremsim. Paėmėm per aukštai. Pasileidus žemiau jau priešingoje pusėje nei tikėjomės užmatom keltuvą. Darius per miškelį grįžta į trasą, o aš leidžiuos toliau. Mogulo kupstai po kokį pusmetrį, patirtis menkoka, važiuoju neaišku kur, telefono neturiu. Beje, nusileidus netoli trasų miške aptinku ... Sėdi. In the middle of nowhere. Dredai iki žemės. Lenta guli šalia, patogiai įsitaisęs, pučia dūmą, o veidas toks palaimingas palaimingas :) Žiūri tokiom plačiom gerom akim, plačiai šypsosi, galvytė linguoja ... :) O aš visas uždusęs. Pro šalį važiuojant kilstelim kits kitam ranka ir nulekiu. Gal reikėjo sustot pabendraut ... :D Vaizdas tikrai vertas kadro. Likusią dienos dalį važinėjame visi kartu, bandome kažką naujo ar tobulinam senus įgudžius. Skubėt nėra kur, nes trasoje skruzdėlynas, o kur stačiau dar ir tankiai nugultas :) Man pagaliau atsitinka "click" ir pradeda carvint galinis kantas. Visą sezoną bandžiau ir vis jaučiau, kad kažkas netaip. Pasimėgaudamas paraižau trasoje S formų.
Reziume. Kasparas įgijo patirties, didelį tėvo pasitikėjimą ir neapykaną gondoloms :) Dovilė apsisprendė dėl slidžių (dabar reikia gaut kur nupirkt :) ir pasimokė technikos, Darius pabuvojo jam naujose sąlygose ir gavo kitokio čiuožimo patirties, aš "pramušiau" carvingo pradžią ir apturėjau įvairios dangos. Jasna yra gerai ilgąjam savaitgaliui, bet savaitei geriau važiuoti į Alpes. Jasna nėra labai draugiška pradinukams dėl mažo kiekio visai paprastų trasų. Nebent tiems, kurie mėgsta šokti į vandenį ir paskui kapstytis arba po tūkstantį ir vieną kartą ta pačia trasa leistis. Jasna yra tinkama freeride'ui jei yra sniego. Nežinau kaip kitiem, bet man labai patiko ir mielai dar ten nuvažiuosiu.

Special thanks:
- Astai už nesavanaudišką ir geranorišką iniciatyvą mažiausios šeimos narės priežiūros klausimais;
- Muliai už dičkį taupų Grand Scenic'ą ir paprastą logistinių problemų sprendimą.