Apsitrynus kelionės garui galima atsisėsti ir sudėlioti istoriją apie juodai baltą slidinėjimą Červinijoje (Italija)
Taigi,
sykium jau estų avialinijos moka gražiai vairuoti boingą, o jis iš Vilniaus į Milaną skrenda lengvai ir patogiai, mūsų visa 29 žmonių grupė susirinko laiku ir be didelių nuotykių. Bet tik ne man. Pirmą ką padariau, tai pamiršau ant oro uosto kėdės savo pirštines. Aš jas buvau pametęs kokius 10 kartų bet atsirasdavo. O vat šį syki ne...
{Juoda}
Na bet bėda - nebėda. Svarbiausia kad piniginė ir pasas yra.
Skrendant supranti, kad slidinėjimas yra rimtų vyrų užsėmimas. Per visą lėktuvą suskaičiavau Iphone4 ~20vnt; Ipad ~5 vnt. Ir visi kažką žaidžia ;-)
{Balta}
Milanas pasitiko šiluma ir pusžalia žole. Ir tik tolumoje bolavo viltingos kalnų viršūnės.
{Balta}
Cervinijos miestelis nei labai senas nei labai naujas. Toks per vidurį. Yra ir bažnyčia (visiškai asketiška, kaip Vincas sakė "tvarkinga") ir supermarcado...
O mes gyvenome Ciao Alto. Musolinio keršto Šveicarams citadelė. Didysis diktatorius užpavydėjo šveicarams gražaus Zermatto ir atpylė mūro arkas.
{Juoda}
Hotel Eurotel išskirtinio nudrengimo lygio apartamentų bendrabutis. Mano kambariukas trim buvo toks, kad ketvirtas jau netilpo fiziškai. Jei reikėdavo išskleis lagaminą, tai reikėdavo vienam išeiti.
{Juoda}
Bet ilgainiui pripratau. Artumas su artimaisiais visai buvo malonus.
{Balta}
Likimas lėmė, kad šalia (per kartono sieną) gyveno mūsiškių šeima su dviem vaikais. Kad jau jie panašaus amžiaus, tai buvo labai geri draugai. O tai kelionėse yra labai gerai.
{Balta}
Pirmos dvi dienos ant kalno buvo smagios. Saulė švietė, -10 apačioje, -20 viršuje, bet viskas veikia ir čiuožti smagu. Instinkte paruošta mano Elena (Elan VERTIGO) šliuožia itin greitai o kantai laiko lyg nagais įsikabinę. Pilnas faršas, kaip kolegos Marijampolės turginiai, sako. Naujoji b/w Bilbongo striuke nuostabi. Šilta ir patogi dėvėti.
{Balta}
Trasos. Paruošimas beveik ok. Bet žinant kiek sniego ant kalno, galėtų būti geriau sutvarkytos.
Raudonos jos ne raudonos o mėlynos, bet su viena išimtimi. Yra daug užkilimų. Tai jei net statumas nėra didelis, reikia kiek įmanoma įsibėgėti, kad užkiltum. Kitaip ropoti teks, kas užknisa ir moraliai ir fiziškai.
{Juoda}
Juodų faktiškai nėra. Į mėlynas pataikėm tik paskutinę dieną nes neprireikė niekam.
{Juoda}
Ir Dievas tarė: "Tegu vandenys žemiau dangaus susirenka kartu ir atsiranda sausuma". Čia trečią dieną šitaip sakė, ir Matterhorne atsirado daug vandens ir pasislėpė sausuma. Nu, tipo, pradėjo markiai snigti ir taip varė dar dvi dienas. Ir dieviškos rankos pagalba, nelabai ką matydami mes čiaužėm su keistai dideliu malonumu. Kalnai, aukštis, sniegas... Stichijų šėlsmas akiai labai patrauklus..
{Balta}
Paskutinę dieną buvo pridrėbta sniego į valias ir mes su Vincu varėm po offpistą. Vot eto kaif! Užpakalio raumenys užkaito nuo netikėto krūvio, nu bet o tai ir kas...
{Balta}
Summarizuojant kalną - gavom visko. Tikrai nebuvo nuobodu ar blogai. Vienos įdomiausių gamtinių sąlygų per karjerą.
{Balta}
Miestelis per brangus savo "alpiškumui". Tikrai ir Italijoje ir Austrijoje yra jaukesnių kurortų. Nekalbant apie Šveicariją ;-)
{Juoda}
Viešbučiai patiktų tik CS'nikams. No service no space.
{Juoda}
Kavinių maistas OK. Bet ne išskirtinio gėrio.
{Pilka}
Kelionės didele grupe - labai gerai. Atsiranda ir naujų draugų ir vakarais nelieki ant ledo.
{Balta}
Suma summarum: Cervinija labiau sportininkams nei garnapliažnikams. Rekomenduoju šeimom be čiainykų.
Desertui:
Pranešimai
