Kertuojų cukrus ir pipiriukai

Taigi, kaip Krrukis rašė, sekmadienį paragavom ir cukraus ir pipiriukų.

Diena buvo tikrai graži. Burlenčių ant vandens kokios penkios. Nuo Mistralio longbordo iki X-Fire.

Plaukimą galima suskirstyti į tris dalis. Pirma, kur trūko metrų. Ar kvadratinių ar per sekundę. Pirmyn atgal nuplaukiau skersai ežero, vėjo lyg ir užtektų bet niekaip lenta nelipa į glisą nors tu ką. Parplaukiau į "stovyklavietę" ir nusirinkau metrą žolės. Va kaip su tais metrais...
Kas stumdo vandenį, kad pavėjui nukrenta po to parbrenda, kad laksto gūsį pasigavęs.

Antra dalis - iš serijos "tansujut vse". Kas ką turėjo su tuo ir lakstė. Mano 9kei sąlygos buvo pačios skaniausios. Retas atvejis kai reikia ne kovoti su vėjo trūkumu ar pertekliumi. Pats tas. Ir kojos išsitiesė ir burė ant denio ir šiaip relaxas. Smaguma ne kitaip. Tuo etapu pasiemiau Krrukio Twintipą. Jo 6,8 nustebino trauka. Net sykį ištraukė į glisą. Ir net į kilpas sulipau. Tiesa, tik kokiems 30 metrų, nes užpakalį paskandinau. Stovėti ant Twintipo reikia kitaip, o aš nemoku. Iš tiesų tai glisuoti su Twintipu toks pat moralinis šokas kaip perlipus nuo formulės ant X-fire. Lentutė mitri, sukiojasi pati kur nori, iš kojų sprukti nori. Bet tuo pačiu ir gerai kai nori ką nors su ja padaryti. Nori pasukti - užtenka minties ir ji jau sukasi. Ne veltui ji freestailine. Žodžiu plaukti galima ;-)

Trečia dalis - pereborai. Vėjas sukilo, lakstė jau visi kas tik galėjo burę nulaikyti. Stoikė persikreipė, nugaros raumenys dirbo stumdamos stiebą žemyn. Tikrai pereborai vargina... Ir dėl to greičio neatsiranda daugiau (nematavau bet jaučiu kad). Nors tokia patirtis mano galva irgi gera. Po truputi mažta baimė, atsiranda šaltakraujiškumas veiksmuose. Anksčiau širdis dirbdavo 20% nuo fizinio krūvio, 80% nuo adrenalino. Dabar sakyčiau atvirkščiai.
Prie to prisidėjo ir gražus oras. Saulė šviečia, šilta. Net blogausiu atveju jei viskas sulūžtų parplaukčiau...


Ir pipiriukai. Matydami artėjantį debesį išsiropštėm iš vandens, lengva ranka džiovinom inventorių, neskubėdami persirengti.

Ir jau prieš pat išsitakeluojant burę tik pyst lietus-kruša-škvalas. Viskas kiaurai vėl permirko. Per 5 minučių pauzę tarp lietaus viskas buvo sukišta į mašina. Daiktai permirkę, rūbai permirkė. +26oC ant klimatroniko nepasirodė per daug...
Nejaukiausia apvažinėti nuvirtusius ant kelio medžius. Nes nežinai ar nenuvirs ant tavęs. Dėkavojom kažkuriems dievuliams, kad nebuvome tuo metu ežere.


foto Vytauc

Kertuojų dovana :)

Po gan ilgų kančių stebint krūvą vėjo prognozių šaltinių sekmadienį pagaliau su Mulia susilėkėm ant Kertuojų kranto.
Man atvykus kolega jau stumdė vandenį su 9 kvadratais. Pažiūrėjęs į plaukiančius pasijutau kaip našlaitis traukdamas savo 6.8 burikę. Daugelis plaukė su didelėm. Beliko viltis bent šiek tiek pasitreniruoti prie silpno vėjo, tad neskubėdamas susirinkau manatkes ir įsirioglinau. Lyg ir šiek tiek pučia, bet ženkliai permažai. Tiesa, vėjas po truputį stiprėja. Užeina vienas kitas gūsiukas.
Bet oras puikus, vanduo šiltas, saulė. Visa apranga tik šortai ir lykra kad nenusvilt. Ir tai gerokai praskaidrino nuotaiką.
Net ant vėjo ne taip pikta, kad nepučia :)
Neužilgo Muliai jau beveik užtenka. Sustojam vidury ežero paplūduriuot, atsipūst ir šiaip pablevyzgot, pasikeičiam inventorium. Mano nuostabai tik užlipus ant Mulios slalomo be didelių pastangų išglisuoju ir nulekiu. Tiesa reik pripažint, kad kiek primiršau kaip reikia elgtis su tokiais laivais. Ant maniškės pastoviai reikia "dabot", kad neperspaustum galo tad ir apkrova galinei kojai minimali reikiama. O čia reikia mint ant vairo ko nepadarius lenta kyla į ora. Ir taip porą kartų kol susigaudžiau kas čia vyksta. Mulia gi liko maloniai nustebintas mano burės trauka. Mat ir jam tam kartui užteko bent į kilpas sulipt. Na bet eksperimentais ilgai neužsiimam, nes matomai stiprėja.
Pradžioje turėjau tokią problemą. Gūsiuose išglisuoji, o už jų iškrenti. Išglisuojant krenti pavėjui, nespėji užkilt, iškrenti, vėl bandai pavėjui išglisuot. O kad gūsiai trumpi, tai palaipsniui nukrenti.
Vistik sulaukiau. Įjungė. Ilgi gan lygūs gūsiai. Lygiai tiek kiek man reikia. Šiltas oras, saulė, vėjas, žolės gyvent netrukdo ... Ko daugiau ir norėt :) Puikiai beveik per visą ežerą palakstėm. Netgi lygiam vandeny pašokt pavyko :) Tik labai daug galvot reikia ... Kiek pavėjui, virš lentos, galine spustelt, priekine koja ir ranka kilstelt, galinę koją pritraukt ... O toliau kaip dievas duos :) Patiko, tik vėlgi kol susirikiuoji ką čia dabar daryt pavėjui nučiuoži. O paskui kyli kyli kyli. Nors ... Kai pučia menka tai bėda. Paskutiniu metu pradedu po truputį galvot, kad jau plaukt šiek tiek pramokau ... :) Pamenu būdavo pūsteli stipriau, tai greit nusikali kaip ciucikas, gūsiuos perdaug ir pan. Paskutiniu metu jokio diskomforto, gūsius "suvalgai" ir važiuoji toliau. Kyla noras kažką daugiau nuveikt nei ežerą glise perplaukt :)
Va tik mums niekaip nepavyko su Mulia kartu paplaukiot. Na taip šalia, draugiškai :) Išglisuoja jis anksčiau ir nurūksta. Nepaveju. Bandžiau matydamas jį parplaukiant anksčiau suktis. Galvoju, pasivys. Pardrožiu iki kranto, o jo kaip nėr taip nėr. Na ir jo kampas į vėja gerokai aštresnis. Nu bet prisitaikysim kažkada.
Na ir dėmesio vertas mūsų išvykimas. Matom tolumoje ateinantį debesį. Aiškiai lis. Gal ant mūsų, o gal ir šalia. Lipam krantan, džiovinamės ruošiamės po truputį namo. Taip besikrapštant ateina. Kitas ežero krantas dingsta lietaus "sienoje". Aš dar spejau išsitakeluot burę. Mulia nebe. Ant mūsų pila kaip iš kibiro, ledokšniai kapoja kaip pasiutę, žaibuoja, griaudžia, vėjas siaučia, medžiai virsta, šakos krenta. O mes stovim lauke po visu tuo, gaudom Mulios 9 kvadratus ir šlampam. Vos tik trumpam audra aprimsta čiumpam greit likusius daiktus, kišam į mašinas ir staigiai dingstam. Per ežerą ateina dar viena lietaus "siena". Taip greit dar nesu susivyniojęs :)
Mašinos sėdynė šiandien jau beveik sausa :)

Derybos su Fujinu

Pastarąją savaitę derėjausi su Fujinu. Pasirodo reikia atsargiai - ba jis viską supranta gana tiesmukiškai. Leidžia pasinervinti bet padaro. Bet be kompromisų.
Savaitės viduryje bėdavojau, kad vasara, t.y. nepučia. Tadu Fujino prognozėse savaitgaliui atsirado eilės ~15ms. Padiskutavau su Krrukiu, kad netrinsiu, prašysiu prisukti. Tai kitą dieną prognozę prisuko tiek, kad apsiverkti norėjausi.
Pasilaužiau, bet tęsiant tradicijas nusprendžiau stuffą iki jūros pavežioti. Tiesiog , kad ramiau būtų. Mintyse galvojau - nu gal pūstels, gal įjungs bent kažkiek. Kitaip sakant atgailavau už prisukimo mintis (Krrukis leido man atgailauti su viltimi, kad mano atgaila duos ir žemyne vėjo ;).
Taigi sekmadienį dieną bent jau Palangoje nelabai pūtė. Atvažiavau į pavakarę į Ventainę ir supratau, kad Fujinas šūdo nemala. Išklausė. Įjungė:


A nu nafig. Su septynke nuplaukiau kilometrą ir šiaip ne taip atsidaręs grįžau. Vietinai sakė su 5,4 pereborai. Visumoje nesupykau, bet nusivyliau...
Tyliai paprašiau Fujino pirmadienio rytą biskelę biskęlę prisukti :) Išklausė, padarė.

Šiandien ryte 8am Drevernoje radau tokį vaizdą. Pajamaiu :)


Dar niekad Drevernoje nesu plaukęs VIENAS !!! YAHOOO ! HAWAWYWA ! Nerealiai kaifovai paraidinau :) Beje Dreverna man labiau nei Ventainė patinka. Dugnas smėliukas, gylis dabar maloniai iki bambos visur, žolių mažiau, akmenų jokių nėra. Krukis liepė drožt, tai ir drožiau. Per 2h 25km pridrožiau. Tiesa reikės užsirašyt į Mulios greičio darymo techniką. Pirmą kartą matavausi, deja tik ~42kmh išspaudžiau...

Albet perfrazavus Lufthansa plaukiančių nelaukia, todėl susipakavau ir išlėkiau atgal į Vilnių.
Dabar baigiu pakuotis ir ramia sąžine skrendu į USA. Labai tikiuosi, kad Lufthansa Warsteineriu pavaišins :)

Beje vyrukai - prašiau Fujino, kad jumi nenuobodžiautumėte ir atrodo yra vilties, kad išklausė (žr. Windguru prognozus ;). Pavarykit, nenuvilkit ;)

Kertuojų burlenčių mokykla startuoja !

Džiugu pranešti, kad nuo artimiausio pirmadienio (07.20d.) Jaunakampio kaime prie Kertuojų ežero startuoja idėjinė nekomercinė burlenčių mokyklėlė.

Kaip žinia, Kertuojų ežeras yra absoliučiai idealus pirmiesiems (o ir tolimesniems) burlenčiavimo žingsniams - šiltas vanduo, seklus ir ilgas atabradas.

Mokykla veiks visą vasarą, kiekvieną savaitę, nuo pirmadienio iki trečiadienio iki kol saulė nusileis. Konkretų darbo/mokslo laiką reikėtų susiderinti su mokytoju-intruktoriumi. O mokytojas – gerb. Mindaugas LTU9 J

Mokyklos inventorius – "legendinė" puikioji mokomoji lenta RRD Easyrider bei atnaujinta 4.5kvm burė.

Šiaip jau tikiu, kad šio blogo potencialūs mokiniai neskaito, tačiau taip pat tikiu, kad skaitantys turi draugų-pažįstamų, kurie norėtų padėti pasimokinti ir padėti burlenčiavimo pagrindus. Taigi visi draugai, pažįstami welcome J

Prisimenant pernai metų vienkartinę mokyklinę dieną Kertuojuose:

Mokyklėlė veiks nekomerciniu-idėjiniu pagrindu, t.y. mokestis nėra numatytas. Mokiniai tik kviečiami pagal galimybes prisidėti prie amortizacinių išlaidų kompensavimo.

Daugiau informacijos:

Mindaugas 8-683-14832

Kertuojai@gmail.com

.

Apie baimes ...

Praėjusias šventes paraleidom Juodkrantėj. Vėl tarabaninau visą inventorių į pajūrį, nes šeštadienį žadėjo pūsti. Deja taip ir neįjungė.
Užtai įjungė sekmadienio popietę. Buriavimas su šeima vistik yra vienas didelis kompromisas. Lyg ir kyla vėjas, jau reiktų vandenin lyst, bet prieš tai dar reikia kažką pavalgydint, kažką užmigdyt (beje, vaikų migdymas paskutiniu metu populiariausia mano laisvalaikio praleidimo forma :)
Žodžiu vistik sekmadienio vakarą šiaip ne taip išsiruošiu. Vėjas Juodkrantėje buvo side-off. Matosi, kad toliau mariose pučia. Pasitikrinus Ventainės stotelę ji rodo 12 m/s.
Besitakeluojant 5.7 graužia nerimas. O kas jei perdaug, o kad jei nesugebėsiu, nesuvaldysiu ir t.t. Vienam plaukti baisu. Baisu kai nežinoma akvatorija, vėjo stiprumas, baisu netoliese matomi tinklai ir nematyt neivienos burės vandeny. Nors objektyvių priežasčių baimėms kaip ir nėra, bet visvien neramu. Žodžiu šiek tiek save prievartaudamas renkuosi daiktus, deduosi į akvapaką telefoną ir lendu vandenin.
Išplaukti tenka iš neaiškios krypties suvelto pakrantės vėjo. Nusikapanoju reikiamą atstumą nuo kranto kur gaunu stipresnį ir bent jau aiškios stabilios krypties dvelksmą. Normaliai plaukta prieš kokį mėnesį, tad ir susigaudymui kas vyksta prireikia šiek tiek laiko. Ramiai susidėlioju viską galvoje. Vaažiuojam ...
Pasirodo banga ten dar nėra didelė, vėjas gan gūsiuotas ir tikrai ne 12 m/s. Bet 5.7 pilnai užteko. Išglisavimui reikia atkrist, bet paskui važiuoji komfortiškai. Matyt iki Ventainės jis išsilygina ir sustiprėja.
Vakaro saulė nudažo marių vandenį kažkokia balzgana purvina smėlio spalva, gūsiai dar labiau sušiaušia ir taip vėjo šukų išdraskytą vandens paviršių, burnoje dumblo ir smėlio prieskonis. Drama ... Jau buvau pamiršęs kaip būna mariose ...
Dar neramu plaukt kai priekyje nėra jokio orientyro. Tada pjaunies kiek gali į vėją su mintim, kad grįždamas pataikysi iš kur išplaukei. Grįžtant vaizdas pasikeičia. Besileidžianti saulė atsispindi vandeny išryškindama nedideles besiritančias bangeles. Paviršius blizga lyg žvynuotas žuvies šonas saulėje.
Kažkaip nesinori maudytis, nesinori pernelyg ekspesimentuoti. Tiesiog važiuoji pamedžiodamas bangeles, kurios kartkartėm mesteli į orą ... Kartais paspaudi kiek pavėjui. Taip ramiai (ar, sakyčiau, atsargiai) besivažinėjant pradedi apsiprasti su vėju. Nebegąsdina ateinantys gūsiai. Žinai, kad susitvarkysi. Atsiranda kažkoks pasitikėjimas, tiesa vis dar atmiežtas nelabai logiškai paaiškinamu nerimu.
Galiausiai vėjas sėda, pasidaro sunku išglisuot, žvėriškai troškina. Tad ir nebekankinu savęs. Traukiu krantan.
Labai keistas pasiplaukiojimas ... Su labai gražiais vaizdais, komfortišku vėju ir keistu nerimu. Matomai prie to irgi reikia priprast. Jausmas kažkuo panašus kaip kad šiemet kalnuose atsistojus puraus sniego šlaito viršuje. Pradžioje darai viską ką reikia ir tik vėliau atsiranda pasitikėjimas savim ir malonumas ...
Akivaizdus bumbulių trūkumas, bet jie, matyt, iš niekur neatsiranda :) Kai nėra, tai juos reik po truputį augintis pačiam :)