Kertuojų dovana :)

Po gan ilgų kančių stebint krūvą vėjo prognozių šaltinių sekmadienį pagaliau su Mulia susilėkėm ant Kertuojų kranto.
Man atvykus kolega jau stumdė vandenį su 9 kvadratais. Pažiūrėjęs į plaukiančius pasijutau kaip našlaitis traukdamas savo 6.8 burikę. Daugelis plaukė su didelėm. Beliko viltis bent šiek tiek pasitreniruoti prie silpno vėjo, tad neskubėdamas susirinkau manatkes ir įsirioglinau. Lyg ir šiek tiek pučia, bet ženkliai permažai. Tiesa, vėjas po truputį stiprėja. Užeina vienas kitas gūsiukas.
Bet oras puikus, vanduo šiltas, saulė. Visa apranga tik šortai ir lykra kad nenusvilt. Ir tai gerokai praskaidrino nuotaiką.
Net ant vėjo ne taip pikta, kad nepučia :)
Neužilgo Muliai jau beveik užtenka. Sustojam vidury ežero paplūduriuot, atsipūst ir šiaip pablevyzgot, pasikeičiam inventorium. Mano nuostabai tik užlipus ant Mulios slalomo be didelių pastangų išglisuoju ir nulekiu. Tiesa reik pripažint, kad kiek primiršau kaip reikia elgtis su tokiais laivais. Ant maniškės pastoviai reikia "dabot", kad neperspaustum galo tad ir apkrova galinei kojai minimali reikiama. O čia reikia mint ant vairo ko nepadarius lenta kyla į ora. Ir taip porą kartų kol susigaudžiau kas čia vyksta. Mulia gi liko maloniai nustebintas mano burės trauka. Mat ir jam tam kartui užteko bent į kilpas sulipt. Na bet eksperimentais ilgai neužsiimam, nes matomai stiprėja.
Pradžioje turėjau tokią problemą. Gūsiuose išglisuoji, o už jų iškrenti. Išglisuojant krenti pavėjui, nespėji užkilt, iškrenti, vėl bandai pavėjui išglisuot. O kad gūsiai trumpi, tai palaipsniui nukrenti.
Vistik sulaukiau. Įjungė. Ilgi gan lygūs gūsiai. Lygiai tiek kiek man reikia. Šiltas oras, saulė, vėjas, žolės gyvent netrukdo ... Ko daugiau ir norėt :) Puikiai beveik per visą ežerą palakstėm. Netgi lygiam vandeny pašokt pavyko :) Tik labai daug galvot reikia ... Kiek pavėjui, virš lentos, galine spustelt, priekine koja ir ranka kilstelt, galinę koją pritraukt ... O toliau kaip dievas duos :) Patiko, tik vėlgi kol susirikiuoji ką čia dabar daryt pavėjui nučiuoži. O paskui kyli kyli kyli. Nors ... Kai pučia menka tai bėda. Paskutiniu metu pradedu po truputį galvot, kad jau plaukt šiek tiek pramokau ... :) Pamenu būdavo pūsteli stipriau, tai greit nusikali kaip ciucikas, gūsiuos perdaug ir pan. Paskutiniu metu jokio diskomforto, gūsius "suvalgai" ir važiuoji toliau. Kyla noras kažką daugiau nuveikt nei ežerą glise perplaukt :)
Va tik mums niekaip nepavyko su Mulia kartu paplaukiot. Na taip šalia, draugiškai :) Išglisuoja jis anksčiau ir nurūksta. Nepaveju. Bandžiau matydamas jį parplaukiant anksčiau suktis. Galvoju, pasivys. Pardrožiu iki kranto, o jo kaip nėr taip nėr. Na ir jo kampas į vėja gerokai aštresnis. Nu bet prisitaikysim kažkada.
Na ir dėmesio vertas mūsų išvykimas. Matom tolumoje ateinantį debesį. Aiškiai lis. Gal ant mūsų, o gal ir šalia. Lipam krantan, džiovinamės ruošiamės po truputį namo. Taip besikrapštant ateina. Kitas ežero krantas dingsta lietaus "sienoje". Aš dar spejau išsitakeluot burę. Mulia nebe. Ant mūsų pila kaip iš kibiro, ledokšniai kapoja kaip pasiutę, žaibuoja, griaudžia, vėjas siaučia, medžiai virsta, šakos krenta. O mes stovim lauke po visu tuo, gaudom Mulios 9 kvadratus ir šlampam. Vos tik trumpam audra aprimsta čiumpam greit likusius daiktus, kišam į mašinas ir staigiai dingstam. Per ežerą ateina dar viena lietaus "siena". Taip greit dar nesu susivyniojęs :)
Mašinos sėdynė šiandien jau beveik sausa :)