Olimpinis principas

Olimpinis principas byloja - svarbu dalyvauti, o ne laimėti !
Tai va tą principą ir įgyvendinau praeitą šeštadienį Ignalinoje. Pirmą kartą gyvenimą sudalyvavau kalnų slidinėjimo varžybėlėse.

Didelio rezultato nesitikėjau, bet aišku paskutiniam likti irgi nesinorėjo. Atvažiavus spaudė -20c, galvojau turbūt nesusirinks dalyvių esant tokiam šalčiui. Kur tau ! Gavau 72ą numerį, Mindaugas 73'ią. Dalyvių tiek nebuvo, bet ~40 susidarė. Man atrodo gana daug Lietuvai.



Trasoje treniruotis neleidžiama, taupoma varžyboms. Tai keletą kartų šalia trasos nusileidome, imituodami kažkokį nusileidimą. Tapo aišku, kad danga bus itin kieta - praktikškai ledas. Net ir išvakarėse Krrukio išgaląsti kantai neypatingai laikė. Na tiksliau laikė žymiai geriau, nei prieš galandinimą, bet su mano įgudžiais vis tiek slydau į šonus daugiau nei norėjau. Pažiūrėjus į kitus būsimus dalyvius supratau, kad teks kovoti dėl paskutinių vietų.

Tai va - jei moki (ar galvoji, kad moki) gerai važiuoti įprastomis kalnų trasomis, tai visiškai nereiškia, kad moki važiuoti greitai varžybine trasa ! Mindaugas palygino tuos, kurie dažnai važiuoja varžybose (tokių dauguma buvo) su lenktyniniu formulės bolidu - jie važiuoja praktiškai visą laiką labai žemoje pozoje, beveik nesikilnoja, svoris perskelia realiai tik ties keliais ir svarbiausia, atrodo, kad važiuoja ant bėgių - praktiškai jokių praslydimų, atitaikyta trajektorija.
O va tokie reiseriai, kaip aš ar Mindaugas esame tiesiog neblogi važiuotojai, bet atrodome, kaip Cadillacai su paminkštinta pakaba lenktynių trasoje - kilnojamės, slystame šonu ir pan.

Taigi po pirmo įskaitinio nusileidimo buvau depresijoje - realiai važiavau nerizikuodamas per daug, tai technika ir greitis tikrai apgailėtini. Po manęs važiavo Mindaugas - iš šalies atrodė "oj kaip lėtai" ir vis tiek už mane 0.5 sek greičiau. O lyderiai už mus važiavo ~50% greičiau, t.y. per 12-13sek vs mano 16sek.
Antrą užvažiavimą nusprendžiau rizikuoti daugiau, bet vos ne išlėkiau ant paskutinių vartų. Savo rezultatą pagerinau beveik sekunde. Galėjau turbūt dar pusę sekundės greičiau, jei būčiau sėkmingiau pabaigoje vartus įveikęs. Nors rezultatas vis tiek buvo tragiškas, bet bent jau aplenkiau Mindaugą (sumoje vis tiek jam nusileidau).

Tikslių rezultatų nežinau, bet aplenkiau kokius 4-5 dalyvius, ir dar kokie 5 nebaigė distancijos. Tai vertinu, kad aš geriau už iškritusius pravažiavau :)

Laimėjo ~15metis. Jaunimas akivaizdžiai treniruojasi , tobulėja ir jau lenkia dažnai senosios gvardijos atstovus (senoji gvardija tai realiai Mindaugo amžiaus vyrukai, kurie dar tarybiniais laikais lankė kalnų slidinėjimo treniruotes ir dalyvaudavo vietinės ar sąjunginės reikšmės varžybose).

Tai va - sumarizuojant man labai patiko :) Noriu dar :)