Tam Taram tik vėjai pučia!

 

Jei padainuotume:

kaip smagu malonu rytą būti su stufu'

kaip smagu malonu rytą būti patenkintu

...

štai kas yr puiku!

 

Kaip smagu užeit pas balą ir ištempt bures

Kaip smagu malonu rytą vėjo paklausyt... ... ...

 

Jaučiuosi kaip tas Vinipuchas, kuris džiaugiasi kad per naktį nepastorėjo, kad gali patampyti bures ir paklausyti vėjo. Šiandien buvo law of attraction diena. Viskas rodė kad nepučia. Stotelės mirusios. Gūsiuose šiaip ne taip 8ms įpustavo o vidurkis 3. Na bet artimiausia savaite nė tiek nesiūlo tai broliai stojo mūru už savo teisę plaukti ir "pabėgo iš pamokų". Niūrios nuotaikos vedini nuvažiavom prie Akmenos ežero. Bet žalieji užkasė privažiavimą prie kranto, kas išvirsta į 150 metrų nešimo. Broliai ne tokie jau mūrai, pabijojo pasitampyti ir nuvažiavo ant iškišulio. O čia kur kas geriau. Ir chebros yra ir pučia lyg normaliai. Įtariamai pūtė kokius 4-5,5. Susirinkom kas ką turim ir šturmuoti aukštumų...

X-fire jums, ponai, ne formulė. Su ja reikia kaip su užsispyrusiu asilu. Reikia elgtis švelniai bet rižtingai. Padėsi kkoją prieš stiebą - panirs, padėsi koją arčiau priešvėjimio borto - prieš vėją ir nusisuks.

Pirmas įspūdis ant kranto - ši mažulė nesveria. Tikrai ji nuostabiai lengva, ją kelti yra tikrai malonus jausmas.

<-Šitos išpjovos vinipūchams nepadeda. Ypač kai trūksta poros m/s . Žodžiu niekaip nepriverčiau išlipti XF iš vandens. Taip kabėjau ant giko, kad rankos tikrai pailgėjo pora kilometrų.

XC2 7,8kvm keliamoji galia neprilygo mano sunkio jėgai. Ko nepasakysi apie Kapos sunkio jėgą. Ėmė, rukštelė, ir nurūko. Tiesa nieko nemačiau nes trajektorija tiesiai į saulę. Kol Kapa glisinėjo su maniške, aš gi lipau ant jo. Nu tai ta lenta iš viso balerūnams. Jau XF pretenzinga, bet bent pakankamai plati. O RRD SX135 siaura, tai man ant jos net normaliai užlipti nepavyko ;-)

Kas dar? Kaip sakiau, kojos toliau stiebo beveik neįmanoma padėti. Priekis iš karto skęsta ir su juo visa lenta. Po kelių burės tempimų iš vandens nesistebėjau žiūrėdamas kaip priekinė koja sulenda iki kelių į vandenį. Kol išsikeli burę, lenta jau būna užsisukusi prieš vėją. Tenka vos ne griūti atgal, kabintis bure į vėją ir taip atsukinėti nosį.

Nesvietiškai jautri šoniniam spaudimui. Jei tik pamiršti su kuo plauki (kaip kad pvz su formule), iš karto sukasi į vėją ir reikia staigiai atstatinėti kryptį.

Ant trapės pasikabinus jau galima ramiau plaukinėti ir pratintis prie kūno mechanikos. Tik tas vėjas niekadėjas neištraukdavo.

O aplink visi glisavo. Ne tik formulistai, bet ir balerūniški SX'ai. Abydna kaaaaaaaaip!

Visumoje užkaitau pusdienį. Pirmai pradžiai tikrai neblogai.

Kapa gi džiaugėsi vėjo stabilumu negūsiuotumu, lentos (savo) greičiu bei įgūdžiais. Supratau kad kiekvienas sezonas duoda savo. Man teks laukti kitų metų kol šitaip pačiam teks džiaugtis. O dabar think light sail right ;-)

 

 

Baisiai dėkui Kapai už nuotraukas.

O čia jau naujas vaikas laukia savo sezono...

Ji linksta!