Big Sails

Kagi - tik šiandien į pavakarę nustojo linguoti sienos..:)....

Penktadienį vakare patraukėme pas lenkus į Mozūrų kraštą paburiuoti su jachtomis ir, kas vis tik svarbiausia, pabūti visa šeima kartu.

Visą penktadienį pylė lietus, pakeliui taip pat. Pasirodo, kad iki Mozūrų maždaug 180 km kelio yr Lietuvoje ir tik kokie ~130km Lenkijoje. Beje Lenkijoje daug greičiau važiuojasi nei Lietuvoje dėl visiems žinomų tradicijų :) Taigi 4h kelio ir mes su Linute vietoje. Broliai su tėvais jau buvo atvažiavę anksčiau, jachtos check-in padarytas, provizija nupirkta. Jachta - berods lenkiška ~29 pėdų Phila 880. Užvadinta "Slepy Jim" (Aklas Džimas:)

Beliko užsimest vieną kitą alučio ir nepastebimai miegot pavyko nueit ~2am Lietuvos laiku. Beje miestelis Gyzicko puoselėja geriausias Basanafkes tradicijas ir iki paryčių netoli uosto barai plyšojo lenkiškų dainų karaoke... Užbėgant į priekį, kitą naktį prisišvartavus prie tykios salelės miegojosi kurkas geriau.

Taigi šeštadienis - keltis niekas neskuba, nes lynoja lietus, pasirodo neveikia vandens pompa jachtoje. Išsikrapštėme turbūt tik pusiaudienį. Oras "šuniškas" - purškia lietus, temperatūros nežinau, bet WG prognozavo apie ~9-10c. Visumoje pasiteisina posakis, kad buriuojant reikia rengtis kaip slidinėjant, tik šilčiau :). Per karšta tikrai nebuvo, o ilgainiui permirko ir slidinėjimo striukė, ir kelnės, ir kojinės, ir trusikai :). Bet šiaip labai rūgštu nebuvo - vis tik tai ežeras, bangų praktiškai nėra, o ir vėjo per daug nebuvo. Šeštadienį kapojomes daugiausia prieš vėją (kas beje yra vis tik paprasčiau nei su burlente), kartais padedant motorui (kas pasirodo atsirūgo sekmadienį).

Į dienos pabaigą sušlapau, sušalau ir užkandęs pietus kajutėje nusmigau porai valandų. Iš tikrųjų prieš tai buvimas kajutėje jachtoje plaukiant man atrodė ganėtinai šlykštus dalykas, tačiau šikart šis stereotipas buvo paneigtas - gerai pavargus miegasi puikiai jachtai linguojant :))

Mozūrų ežerų jachtinio buriavimo išvystymas labai teigimai nustebino - jachtų ežeruose turbūt šimtai, uostų-uostelių irgi dafiga pristatyta, visi didieji ežerai sujungti praplaukiamais kanalais (ypatumas - reikia nuleisti stiebą, norint praplaukti po tiltais). Vis tik šis savaitgalis kažkoks šventinis lenkuose, todėl uosteliai buvo prigrūsti jachtų. Teko mesti inkarą ir nakvoti užuovejoje prie salos - nenusivylėm. Tyluma, ramuma, paukščiai, lietutis, alutis - super.

Ryte pasitiko saulė ! Visą dieną švietė saulė, buvo daug smagiau :)

Sekmadienį netgi Linutė (kuri labai saldžiai prasnaudė beveik visą lietingą šeštadienį) džiaugėsi buriavimu. Smagu pagulėti ant denio ant saulutės, ar nuleidus kojas mataruotis ant borto :) Plaukėm daugiausia pavėjui, variklio beveik nenaudojome (ba benzas po šeštadienio buvo beveik pasibaigęs). Tiesa grįžtant į mūsų pirminį uostą galutinai baigėsi benzinas, todėl teko į uostą įplaukinėti burėmis. Kas to nebandęs - žinokit pakankamai rimtas užiėmimas :))

Beje mamai ir Linutei pagrindinis atradimas buvo, kad jachtoje tiek daug reikia dirbti su virvėmis, burėmis, giku, vairu etc. Tikrai iš šono žiūrint tos jachtos ramių ramiausiai plaukioja, o esant viduje veiklos nemažai (2-3 žmonėms).

Pakol check-outinome jachtą, pavalgėme, išgėrėme alučio, tai buvo ~8pm vietos laiku. Po to 4h kelyje ir 1am LT laiku buvom namuose.

Šiandiena galva kvadratinė, kažkoks keistas nuovargis ir, pasikartosiu, sienos tik ką nustojo linguoti :)

39 kvadratai neglisuoja, tačiau įspūdžių daug, galva prapūsta. Ten dar reiks grįžti.

Peace.