Kertuojų vilties taurė 2008 (Mulia side)

Taigi po beveik dviejų savaičių tarčialinimo ant marių kranto, susimetėm šmutkes ir pardūmėm į sostinę su aiškiu noru sudalyvauti Kertuojų taurėje. Penktadienis buvo žiaurus, nes buvo paskelbta organizatorių snargliozė, kas suponavo į neplaukimą ir nepagėrimą.

Bet viskas gerai kas gerai baigiasi. Snargliozė atšaukta, vodkutė paimta, vaikai supakuoti, lenta ir burės be ragų sudėta į C5 vidų ir išorę. Žodžiu status: ready.



Apšilimą pradėjome su mažosiom burėm. Po valandos kitos išlipau nieko nesupratęs. Lyg pučia, bet ištraukia į glisą tik retkarčiais. Nelabai man tas patiko. Teko imti devintuką tikintis kad nebus per daug o ir rezultatų gal geresnių.
Ir GPS'as nuduso.
Trasa buvo idealioje pozicijoje. Tarp tinklų, bet jie netrukdė, seklumos ten kur reikia pailsėti, žolių nulis. Tik tiek kad antrasis ženklas visiškai prieš saulę ir jo visai nesimatė. Pasitikrinau praplaukęs ir paaiškėjo kad viskas gerai ir su kryptim ir su devintuku.

Pirmą startą suvėlavau. Krrukis idealiai kirto. Bet artėjant prie ženklo aplenkiau Krruki. Čia jau man žiauriai pakilo nuotaika. Reiškia aš moku plaukti greičiau už jį. Man tai buvo labai malonu. Ir prie tokio vėjo ir su tokia bure ir stoikė atrodo gana greita ir gera. Pavėjinis posūkis nesigauna. Kadangi nesigauna, nukrentu pavėjui gana daug, tada reikia keltis iš vandens, prarandamas brangus laikas. Ir kol pasikeliu visas mano greitis nueina šuniui ant uodegos. Antras irgi gerai.

Antrą startą aš jau idealiai kirtau. Prieš kokius 10-15 metrų pakėlė teisėjai starto vėliavą. Krrukis dėjo falstartą ir tas man labai padėjo.

Trečias startas blanksta prisiminimuose. Tik atrodo labai ilgai krapščiausi iš vandens.

Ketvirtas startas buvo labai įdomus. Krrukis kirto liniją pirmas, po to RS po to aš. Krrukiui trūko vėjo - neglisavo. Aš vyjausi RS, ir plaukdamas aukščiau buvau gana ramus. Bet ženklo nesimatė nors tu ką. Saulė švietė ir nieko nesimatė. Jau galvojau kad jis nuskendo. RS irgi kažkaip muistėsi. O pasirodo ženklas buvo koki 20 metrų aukščiau. Ir tada supratau, kad jau nieko nepadarysiu. (Ant kranto sugalvojau kad reikėjo varys gerokai toliau besipjaunant į vėją, bet, ant kranto...). Taigi RS apsisuko ir apėmė ženklą, o man beliko tik nuleidus uodegą kiūtinti namo...

Vakarėlis buvo geras. Pilnas įpūdžių, kėlėm taures į teisėjų sveikatas, į kitas biologines viltis.



Rytas buvo kaip kam, bet aš jau neturėjau noro lyst į vandenį...

Pachmelni grįžom namo.



a) reikia daryti daugiau pavėjinių, nes be jų joks greitis negelbės
b) man patalogiškai tinka didelės burės
c) pernai su formule buvo lengviau kautis
d) lenta turi greičio potencialą. Aš ja vis dar mylių ;-)
e) labai gaila kad nėra nuotraukų iš varžybų, nors buvo ir technika ir žmonių...
f) gerti reikia į mierą....
g) Šian rugsėjo pirmoji jau praėjo, dukra graži pirmokė buvo. Ašaras vos sutramdžiau!