Trise Gaideliškėse, neskaitant..

... neskaitant dar kokių 30 burlentininkų ir Reiserio šuns :)
Nežinau ar papasakosiu kažką naujo, negirdėto, tačiau IMHO (Mulia supažindino, ką šis terminas reiškia iš tikrųjų:) geriausia šių metų diena verta blogo įrašo. Bent jau istorijai.
Kaip jau paminėta Krrukio posto komentaruose, turint 2.5mėn dukrą bei negaluojančią žmoną, buriavimas tampa ne tik sudėtingu moraliniu rebusu, tačiau ir tam tikro lygio logistine operacija, kai reikia parūpinti pamainą tėčiui. Nesiplečiant - kasdien, nors ir pūstų, dabar nepaburiuočiau, tačiau šeštadienis viskas susidėliojo.
Ryte - jokio skubėjimo, nepučia, tačiau visos prognozės rodo užpūtimą perpiet.
Atvažiavus į iškyšulį jau vyrukai geria alų ir džiaugiasi sutakeluotomis visomis burėmis. Prisipažinsiu - galvojau Krrukiui 5.7 neprireiks.. Na aš, savo 10kę atsivežiau tik tam, kad vėją prisikviesti. Takeluoti nelabai ir planavau. Kol sutakelavau 7.5 Ežį, Krrukis jau spėjo parbėgt į krantą pasiimt mažesnės burės. Čia mano lindimas į vandenį ir sustojo. Ant kranto stovint - ir norisi, ir baisu. Nugalėjo baimė... Krrukis lakstė savo stichijoje su pitaku :) O va Mulia dingo. Visiškai. Išlipus Krrukiui praskanavome akvatoriją, Mulios nė kvapo. Aišku mobilkos Mulia niekad neturi plaukdamas. Ir atrodo dar pučia. Ką gi - man veikti nėr ką, nusprendžiau važiuot į Pievas draugo (ir tai kas liko iš jo inventoriaus:) parsivežti.. Visa laimė nenuvažiavau (beveik). Krrukis pastebėjo Mulią vandenyje, gelbėjimo operacija atšaukta. Uff.. Tiesa pasakius palengvėjo...
Na o po to, pagurkšnojom alaus, vėjas aprimo ir įlindome visi. Mulia, kaip ištikimas tolimųjų reisų plaukiotojas nuvarė vėl turbūt į salą, o mes su Krrukiui daumgaž šalia tramvajinomės. Pirmą kartą su Spitfire daugmaž buvo gera. Katapultų nedariau, galo labai neskandinau, visumoje plaukiau. Ir netgi Krrukį tiesiojoje pasivydavau (na nekeista - 5.7kvm vs 7.5). Tiesa kažkokia asimetrija buvo - į priekį užsipjaudavau į kažkurį ženklą, ir netgi plaukdamas už Krru plaukdavau aukščiau jo, tačiau grįžt daug sunkiau - nu niekaip į pradinį tašką negrįždavau. Nukrisdavau nedaug, gal kokių 20m, tačiau nukrisdavau. O Krrukis atrodo atvirkščiai, atgal grįždavo be problemų. Reiks kažkaip dirbti su tuo užkilinėjimu, stovėsena, burės uždarymu etc.
Paplaukus pirmą raundą horizonte pasirodė juodi debesys. Nusprendžiau lukterėti vandenyje prie kranto. Tačiau Krrukis intensyviai mojavo ir kvietė dar pralėkt. Šikart baimę nugalėjo noras. Tačiau už kelių šimtų metrų įsijungė škvalas ir nusprenžiau apsisukinėti, kol ne vėlu. Įkritau, burės išsikelt nepavyko, maudžiausi, po truputį dreifavau pavėjui. Buvo šiek tiek nejauku - galvojau, kad šįkart gali mane tekt pasiimt iš pievų. Tuo tarpu Gintui "tarnavau", kaip pavėjinio ženklas - porą kartų jis gražiai aplink mane prasuko. Situacija nebuvo tragiška, kad šaukčiau pagalbos. Albet po kažkelinto bandymo burę išsikėliau ir šiaip ne taip parplaukiau į iškyšulį. Adrenalino biškele buvo - kitakart turbūt dar pamąstysiu prieš plaukdamas užėjus juodam debesiui.
Po to sekė ~valanda nepūtės, atvėsjo oras, kirbeno mintis pakuotis. Vis tik įjungė. Dar keletą halsų suplaukėme panašiu scenarijumi. Krrukis norėjo dar plaukt, mes ir Mulia lipome lauk, tai Krrukiui turbūt liūdna pasidarė ir jis lipo taip pat.
Tuo tarpu slalomistai horizonte suko ir suko ratus. Žvėrys :)
Taigi gaminau tokius basic skillsus su SpitFire. Supratau, kad esant didesnėms, nei minimalios bangelės, apsisukti dar dorai nemoku. Bet ant kranto to neišmoksi, reik tiesiog treniruotis. Na ir į tą vėją užkilinėti per 3 sezonus dorai neišmokau. Bet išmoksiu, kur dingsi :)
Nuotaika gera :) Kada kitą kartą plauksiu nežinau.

P.S. Autostradoje mane aplenkė kur kas labiau nedap#$%#@ozės kamuojami vaikinai - ant galinio lango didžiosiomis raidėmis "Pussy required" :)