Reikia daryti išvadas

Kaitas valdo !

Na nesupraskite tiesmukiškai. Bet apie viską nuo pradžių.

Paskutinį kartą plaukiau prieš kokį pusmetį.. Na gal ne pusmetį, o rugpjūčio mėnesį. Taigi labai labai senai. Ruduo šiemet super – arba nepučia, arba aš negalėjau, kai pūtė. Kaip suprantate, plaukiminė depresija buvo gili. Pirmadienį pamačius antradienio prognozes kažkaip pajaučiau, kad tai turbūt paskutinė proga. Susimirksėjus su kolega kaitioru Andriumi, kuriam nustatyta analogiška diagnozė, nusprendėm užsiimti savigyda. Pajamėm atostogų ir išlėkėm į Dreverną – nes ten tikrai turėjo pūst, nes ten rodė, kad švies saulutė, nes ten su kaitu viskas paprasčiau.

Dar niekad plaukti nevažiavau naktį, tiksliau 7am buvo dar visai tamsu. Jautėmės, kaip seni užkietėję žvejai (ar tikrai kimba paryčiais ?) : ) Atvažiavus viskas iš pirmo žvilgsnio atrodė gerai – saulutė, +10c, vėjas toks neypatingai didelis. Susitakelavau 7.5kvm, kad tikrai užtektų. Nemalonus siurprizas laukė vandenyje. Andrius su kaitu fyt fyt praktiškai nuo kranto ir nuplaukė. O aš.... bridau. Marios neįtikėtinai nusekusios. Taigi bridau, bridau, bridau, bridau. O Andrius plaukė plaukė plaukė plaukė : ). O aš toliau bridau. Kažkaip braidyti ~8c vandenyje nėra didelis kaifas – šaltoka. O ir šiaip fiziškai ir morališkai galima nuvargti. Kai nubridau prasidėjo antroji Š dalis. Vėjas nubridus kažkodėl stipresnis ir šįkart gūsiuotesnis. Su 7ke kažkoks užsipi$#%^mas – nenulaikiau, griuvau, maudžiausi. Vandens startui mokinti temperatūros nebuvo palankios gi. Už šniūro traukyti siūbuojant bangelėms irgi menkas kaifas. Taigis užsi$%^au. Grįžau į krantą (bridau) nusiraminti ir pasiimti šeškės. Tada atgal bridau. O Andrius tuo metu su kaitu plaukė ir plaukė gylyje iki kulkšnų : ). Vis tik su šeške viskas buvo žymiai geriau. Vėjas gal buvo toks daugmaž ribinis šeškei, bet užteko. Kartais pagūsiuodavo. Už šniūro traukti šeškę lengviau irgi kai reikėjo. Prie tinklų kojomis siekiau dugną, tai ten tokį pseudo vandens startą gylyje iki kaklo kartais padarydavau. Pats plaukimas toks keistokai nedrąsus – vėjas ŠV, tai į priekį kažkaip nebuvo drąsu labai toli varyt (parkės su šniūro startu, vandens temperatūra ir kt.). Atgal pasileisti "ant tuščios galvos" irgi nedrąsu – bet kuriuo momentu galima suarti dugną mano 41 cm vairu. Na bet pavarinėjau šiek tiek.

Po to užėjo lietus, pasidarė vėsoka, užgūsiavo – teko grįžti į kranta pailsėti. Po pertraukėlės plaukimas buvo trumpesnis. Prisuko vėją, truputį pakeitė kryptį , o po to išjungė iki kokių 6-7m/s. Dar kartą bristi pirmyn agal ir persitakeluot nebebuvo entuziazmo. Tai ir pabaigėm nepervargę.

Bandant plaukti ir plaukiant galvoje piršosi išvados:

• kaitas Drevernoje valdo : ). Ypatingai valdo, kai taip vanduo nusekęs.
  
• reikia mokintis iš klaidų – t.y. reikia žolinio/ sekluminio vairo. Reiks paimt tarpusezonį. (Krru manau pasakys reikia mažesnės lentos su mažu vairu : ) – bet iki tokios išvados dar nepriėjau)
  
• vandens startas yra esmė komfortabilesniam plaukimui. Reikia būtinai išmokti. Sakyčiau vandens startas yra kur kas svarbiau nei pavėjinis posūkis prioritetų sąraše
  
• reikia arba mažiau maudytis, arba šiltesnių batų. Kitu atveju gal ir nereiktų, bet šįkart kojos daug vandenyje prabuvo
  
• toks temperatūrinis režimas (oras 9-10c, vanduo 8-10c) , bent jau man yra daugmaž riba.

 

 

Pasimatysim ant vandens kitą sezoną ! Gero sniego visiems ! ;)