Gintarėlį sau nešu ... :)

Buvau 3D. Nežinantiems - tai vejasgalvoje.lt organizuojamas renginys pradinukams, norintiems pradėti plaukti bangose.
Tiesa sakant dar dabar sunku surikiuot mintis ir įvardint ką teko patirt. Smegenys tiek tiesiogine tiek perkeltine prasme visiškai išskalbtos :)
Supratau, kad ten visai kita lyga. Visai kitoks tempas ir dinamika. Ten neturi kada žiopsoti, neturi kada ilsėtis.

Po pirmos dienos pagalvojau, kad tai, ką ligšiol dariau ir vadinau "buriavimu" viso labo tėra pasipliuškenimas. Galiu tik nulenkt žemai galvą prieš tuos, kurie ten plaukia. Bet. Jei ten gali būti jie, tai, turbūt, galiu ir aš ... :)
Tiesa sakant net nesinori leistis į smulkmenas. Kiek ten pūtė, kas su inventorium ir panašiai ...
Pirmiausia nusivedė mus Gintas ant kopos ir supažindino su pačiu spotu. Kur kas vyksta, kur išplaukt ir kur geriau nelįst.
Dar gavome krūvą pamokymų kaip nesuniokoti inventoriaus. Ir pirmyn į skalbyklą. Pats skalbimasis nėra toks labai baisus. Tiesiog įsikimbi į inventorių ir lauki kas dabar bus ir kaip suskalbs. Tiesa, pirmais kartais pamačius atsiritančias nedideles priekrantės bangas akys išsprogo ant kaktos. Buvo baisu, bet rinktis nėra iš ko. Imi ir darai tai ką reikia. Tada prisirenki gintarų (inventoriaus parsinešimas krantu į starto vietą :) ir vėl iš naujo. Grubiai tariant taip viskas ir vyko abi dienas, tik vėliau apsipranti būti skalbiamas :)

Bet tie reti trumpi kartai kai pavykdavo pralėkti tarp bangų ar išplaukti kiek tolėliau, kur žmonės rėžia bangą, paliko didelį įspūdį. Ten tikrai labai gražu ir įdomu.
Visą laiką Gintas mus stebėjo ir kaskart krante kantriai aiškino kaip ką daryti. Pralekiu kartą. Krante: "Taigi matei visą bangą prieš save. Lipk per ją". Sekantį kartą jau lipu. Išskalbia. Tada dar kartą paaiškina kaip per ją reikia perlipti, pažiūrim nuo kranto į gerai plaukiančius akcentuodami reikiamą momentą. Žiūrėk sekantį kartą ir lipi. Per vieną, antrą, trečią ... Skalbykla, gintarai. Arba važiuoji lygiagrečiai bangelei, o ji jau grasinasi ant tavęs užgriūti. Pabėgi pavėjui, pamatai plyšį kur manai, kad dar galima perlipt, oplia, mesteli į orą, nesuvaldai ... Skalbykla, gintarai. Šiaip netaip perplauki pirmąją mūšą. OOOO koooks kalnas ateina! ... KADARYT! ... Nusitaikai, kur ne taip statu, lipi, uf ... praėjo. O! Jau kita ateina ... Ech nepasisukau į bangą ... Skalbykla. OI, &@# DAR VIENA! Va dabar tai mane skalbs smarkiai ... Kur tas mano gikas ... Skalbykla, gintarai.
Jausmas panašiai kaip ir mokantis buriuot. Jėgų sąnaudos milžiniškos, gintarai dvipūdės giros svorio. Galiausiai vėjas, bangos ir nuovargis pribaigia. Nebepavyksta išplaukt. Vos pabandai pajudėt, o tave kaip šapelį išspjauna krantan. Skalbykla, gintarai.
Reziumuojant tegaliu pasakyt, kad esu labai patenkintas, kad išbandžiau tai. Nieko nepavyko, bet žinau, kad ten toliau, už priektrantės mūšos, yra labai gerai. Ir tai nėra taip baisu kaip įsivaizdavau. Bet, kaip ir visur, reikia išmokti, kad būtų smagu. Skalbykla, gintarai :)

P.S. Ačiū Anželai ir Gintui už renginį. Be Jūsų nebūčiau išdrįsęs.
P.P.S. Nuotraukos Anželos, www.vejasgalvoje.lt

Bloga diena atostogoms

Per kažkurią radijo stotį DJ'us pareiškė, kad tai bloga diena atostogoms. Kolegos pradėjo skersakiuoti, kad antrą ketvirtadienį iš eilės imu laisvą dieną. Bet užtai šiandien vienas jų atspėjo kodėl :)
WindGuru Pro rodė daug labai gražių spalvų, tad mes su Rimviu dėję pareiškimus ant stalo, iš pat ryto nuvažiavom į Kertuojus toms spalvoms į akis pažiūrėti :) Spalvotas windguru, spalvotos burės ir spalvotos emocijos. Kiek gi daug spalvų :)
Nors kiek ir abejodamas pasičiupau savo didžiai mėgstamą Simmer XD 5.7. Nudžiugino tai, kad jai visai netrūko vėjo. Tiesa nurimimuose tekdavo kiek atkritinėt, bet gūsiai kompensavo aukščio praradimą. Bent kartą per savaitę plaukti yra labai gerai, tada jau gali kažką daugiau pabandyti, pagalvoti kas kur kodėl. Mano repertuaras kolkas taspats. Čiop-hop, pavėjinis ir vandens startai. Rezultatai irgi :) Pavėjinio nesusukau. Matomai reikia tam tikrą kartų kiekį išsimaudyti kol gausis :) Kelis kartus pavyko gerai pašokti oran, dar daugiau kartų šiaip pašlepsėti. O va vandens startai nuteikė maloniai. Pavyko 90%. Kai tai gaunasi, tada gerokai drąsiau suktis pavėjui negalvojant kaip nugriuvus bus sunku iš vandens traukt burę.
Tiesa kolega vienu metu kiek strioko įvarė. Plaukėm dviese. Iš toli pamačiau kaip jis įkrito ir paskui pamečiau iš akių. Ir nematau, kad keltųsi kažkur. Pralėkiau pakrante, sustojau ten kur įsivaizduojamai jį mačiau paskutinįkart. Nėrą! Ir jokio judesio niekur nematyt. Čia jau man neramu darosi, metu inventorių ir varau krantan tikėdamasis, kad iš aukščiau geriau matysis. Nėra. Vėl atgal, čiumpu inventorių, varau pakrante ieškodamas ir netoli starto vietos pamatau kylančią burę. Tiesa sakant palengvėjo. Pasirodo pavargo ir nusprendė pardreifuot per kažkokias žoles ... Kolega, jei jau slepiesi krūmuose, tai bent kokią vėliavą iškelk :)
Pernelyg nesiplečiant gavosi puiki diena su smagiu nors ir gūsiuotu vėju ir daug smagios veiklos ant vandens. Išsikroviau. Ir ką tas DJ'us supranta ... :)

Slovakia lengvai

Gerai, kad vestuvės savaitgaliais. Įspraudęs savaitės atostogas tarp dviejų brangių žmonių vestuvių, lėkėm aplankyti Slovakijos kalnų.
Sekmadienį ankstų rytą pajudėję, vėlų vakarą jau buvom vietoje. (Pastaba Garmino 2010 Euro maps'ų vartotojams: šalis ir sostines selectinti ATSKIRAI! Kitaip sostinių savo devaise neturėsit).

Vaikai vakarėjant išlūžo, o man teko vienumoje sukti kalnų keliukais. O kai dar rūkas užėjo, tai visai nebelinksma liko.

Bet vietą pasiekėme normaliai, Bažnyčia - piligrimų susibūrimo vieta, ir varpai jos veikia pilnu tempu ;-)  O viešbutukas už 5 metrų nuo jos. Žodžiu pilnas dvasinis pamatas.

Gyvenome tokioje palėpėje. Kambarys didžiulis, vonia. Bet nei vienos lėkštės a nei čiainyko. Tūlike kabo skelbimas, kad "būkit žmonės nemeskit prezervatyvų į klozetą". Tai iš karto supranti ko čia jaunimas atvažiuoja. ;-)
Nors kaimynai buvo visai kitokie. Dvi šeimos su keturiais vaikais. Ir senukai iš Italijos.

Keliavom.
Vieną dieną varėm į Liptovskij Mikulašek vandens parką (ala Vichy). Tai įrangos daug ir įvairios, bet vamzdžiai itin trumpi. tik įsėdi ir jau išlipi. Padangų menkai, eilės didelės. Bet pasimaudėm normaliai. Džiugu tai, kad už visus (1+2) sumokėjau tik ~100lt.
Grįždami iš baseino užsukom į olas. Visiškai nepasiruošę. Vaikai su Crocsais ir striukelėm. O ten temperatūra +2 max.


Meškų kaulai urvuose.


Ledų stalagmitai


Žiūrovė. Aš tai su maikute buvau, nes viską atidaviau vaikams ;-)

Kitą dieną užsikorėm ant aukščiausio regiono kalno.


Ir pakaitavom.


Kaituoti buvo nerealiai baisu. Audros debesys kybo virš galvos. Gali bet kada trinktelti žaibas. Pasirinkimas aiškus - kaitukas su vaiku kitam laido gale...

O vaizdeliai nuo kalno žiauriai gražūs. Kalnai žali kaip tapyti.


Nupėdinom ~1,5 km peškom žemyn. Kaip man užpakalio raumenis skaudėjo!

O grįžti per Warsuwą buvo blogis. Penktadienio podarbiniai kamščiai neįtikėtini. Šviesoforai nenormalių inžinierių išradimas. Kasa viską ką gali. Kolegialiai nutarėm, kad Lenkiją reikia uždengti dideliu viaduku. Vaikai nekenčia Warsuvos kaip ir tata dabar...

Labai mielos, smagios kalnuotos atostogos. Rekomenduotina trumpam periodui.

Šlapia diena

Karščiai pasibaigė šlapiuoju metodu. Vieną dieną +30c, kitą +16c su lietumi. Ir su vėju ! :) Pagaliau ! :) Po šitiekos „badavimo“ savaičių išrankiu būti neišeina. Tenka imti laisvadienį tik įžvelgus potencialiai gerą dieną.

Dėl tik mums vieniems težinomų priežąsčių su Krru pajamėm Kertuojus šįkart. Į Ventainę kažkaip patingėjom vienai dienai (aš tiesa pasakius ir truputį pabijojau ;), o į Eleiką nevažiavome nežinia kodėl. Na tiesiog pamanėme, kad Kertuojuose bus gal geriau. Geriau ten nebuvo, bet šio to gavome.

Tik atvažiavus atrodė pučia ir „akivaizdžiai“ stiprėja. „Diedukas“ varė su 5.9kvm ir sakė, kad jam užtenka. Šaunuolis, bet mums iki jo lygio dar toli ;). Susitakelavom kas ką turim apie 7kvm. Įlindus į vandenį, jausmas, kad pučia išgaravo. Stumdėm vandenį, Krru mokinosi neglisinį pavėjinį, aš neglisinį priešvėjinį. Karts nuo karto ateidavo gūsiukas, karts nuo karto pavykdavo paglisuoti. Jei Krru glisavo 0.5% laiko, tai aš drąsiai galiu teigti, kad buvau glise minimum 10 kartų daugiau  Kru – tau reikia naujos gražios geriau traukiančios burės ! :) Man akivaizdu, kad reikėjo takeluotis 9kę, bet eilinį kartą „patingėjau“. Veltui, bet dzin..

Per „alaus“ pertraukėlę Krru filosofinis teigiamas nusiteimas ir man neleido susinervinti dėl prognozių neatitikimo faktui. Pailsinome nutampytas negliso rankas ir pradėjo pūsti rimčiau. Tada ir atsigavome – glise sakyčiau ~80%. Jokio įpatingo progreso, tiesiog smagus tramvajinimas, ilgi halzai po porą kilometrų į kitą krantą. Smagumėlis. Po 1.5-2h „stamina“ priminė apie nesportiškai praleistus porą mėnesių – pradėjo traukyti „lygioje vietoje“ mėšlungis vieną koją, kitą ir netgi rankas (pirmąkart taip). Gal kažkiek ir vėjas aprimo, ir jau pavakariai atėjo ir jau metas namo buvo.

Taigi dienos epine tikrai nepavadinsi. Kita vertus vertinant situacijos neišrankumą, tai manau viskas ok. Paplaukiojom, gavom gliso, gavom progą negilisinius elementus nors kažkiek pasitreniruot. Iki pertraukos prikapsėjau ~10km, po pertraukos manau kokius ~15km. Taigi sumoje ~25km, kas yra visai normali diena ant vandens (bent jau man). Dar pabandžiau formulinį žolinį vairą ant savo slalomo. Per žoles ir tinklus varyt vienas kaifas. Bet šiaip jausmas kaip plytą prisikabinus. Nu per didelis jis matomai, kažkaip išglisavimas toks lėėėėėėtas. Nors kai jau pučia ir varai, tai pusė bėdos. Čia manau ir Kru įspūdžiai apie mano inventorių buvo dalinai nulemti to vairo. Reikės gal paimti man tinkamesnį žolinį vairiuką ežerams.

Va taip Kru nusikankino tądien:


Tiesa – praktiškai visą dieną silpniau ar stipriau lijo. Pagrindinis dienos įpūdis – viskas visad šlapia. Vanduo šlapias, oras šlapias, iš dangaus vanduo, burės mašinoje šlapios, sėdynė šlapia, lentos ir maišai ant stogo šlapi , visą kelią namo pylė kaip iš kibiro.

Niekuo neypatinga diena

Vakar plaukėm. Kertuojuose. Iš ryto pūtė 4-5 m/s. Kadangi glisui trūko, tai pakrantėse sukau posūkius. Guy Crib'as sako, kad pavėjinio posūkio mechanika glise ir neglise beveik nesiskiria. Neglisuojant galima sulėtinai mokytis tam tikrus elementus. Pvz. užtraukti galinę ranką, žiūrėti į posūkį, o ne į burę/lentą/ranką/koją. Vistik pradžioje perlipti į kitą lentos pusę nežiūrint žemyn atrodo mažiausiai keista. Arba išmokyt save verčiant burę žiūrėt į priekį, o ne į giką kur reikia burę pagaut. Ir, atrodo, sekėsi. Tol kol ištampiau rankas ir paskui pritrūkdavo jėgų perverstą burę prieš save ištraukt.
Paskui rimčiau pūstelėjo, tad ir glisu pasidžiaugt gavom. Pavėjinio posūkio mechanika gal ir ta pati, bet pojūčiai ir tempas tai nea :) Taip ir nesusukau neivieno.
Bet kiek gi žmogus gali išmokti plaukdamas kartą į mėnesį ... Jei pavasario pabaigoje vandens startą daugiau mažiau padarydavau, tai vakar vėl teko pasikankint ir mokytis iš naujo. Padaryt padarau, bet kažkaip kreivai, per šoną ir reik daug vėjo kad ištrauktų su visais technikos trūkumais. Ta proga klausimas: ką reikia daryt, kad lipant ant lentos ir galine koja ją kišant po savimi lentos nesuktų į vėją? Jei atsakymas: prieš lipant pasukti lentą pavėjui, tada kontrklausimas: ką reikia daryt, kad pasukus lentą pavėjui dar iki lipant jos nepastatytų nosim pavėjui? :D
Šiaip kiek gaila. Skaitai, žmogus, žiūri, domiesi, nagrinėji, o visko išbandyt praktiškai nėr kada. Trūksta laiko ant vandens. O ir tas praleistas nevisuomet kokybiškas būna. Taip ir verdi tose pačiose sultyse lėtai lėtai po mažą žingsnelį stumdamasis į priekį. Gerai bent tai, kad tie labai maži pasiekimai ir postūmiai palaiko kovinę dvasią :) Tada vėl žiūri į tuos, kurie plaukia taip kaip tu norėtum ir vėl su asilo užsispyrimu imiesi visko iš naujo :) Ciklas užsidaro :)
Beje vakar kritus tampomam mėšlungio Rimviui pasiėmiau pabandyt jo slalomą. :) Ką aš galiu pasakyt. Sunki ta lenktynininkų duona :) Taip normaliai ir nepaplaukiojau. Keisčiausia buvo, kad burėje (Ezzy Infinity 7.5) nėra "on/off" rėžimo. Lyg ir pučia, bet, atrodo, netraukia. Gūsiui užėjus ji įsibėgėja kaip keleivinis traukinys. Lėtai stabiliai, be jokių patampymų. Nėra pojūčio, kad va dabar jau lupa. Man tai pasirodė labai neįprasta. O ir lenta po kojomis valdosi sunkiai. Reikia ją rimtai užmint, kad klausytų. Kai tuo tarpu su maniške tik burę paleidi pavėjui, koja lentą stumteli, įsijungia turbina ir jau leki. Akivaizdžiai atpratau.
Tai turbūt tiek apie gerą, bet niekuo neįsimintiną dieną ant vandens ... Bet noriu dar. Ir kuo greičiau :)

Foilai vs pūsles

Reikia prisipažinti kad vaizdelis kai plaukia su kaitu man gražesnis nei su burlente. O kur vaizdelis ten įsivaizduojamas rojus. Tad karts nuo karto vis užkliūna koks straipsnis. Šis man atrodo puikus foilų ir pūslelinių kaitų palyginimas.

Tikiuosi nepyksite kad neverčiau ;-)


Claim #1- "Foil kites are more powerful and efficient and fly better in lighter winds than inflatable kites."
Status = Partially true. If it is tuned correctly and flown skillfully, a foil kite will fly and stay aloft in wind slightly lighter than what it takes to keep a bladder-inflated kite in the air. And because it weighs less, it will rise faster and give more power on the "upstroke" when you are getting going. Once you're up to speed, the 3d airfoil shape of a foil kite pulls more for its size and goes upwind at a better angle than an inflatable kite. But foil kites have a tendency to "overfly" the wind window, "front-stall", and collapse, especially if the wind is gusty or shifting in direction, whereas bladder-inflated kites hold their shape much better and respond to wind changes better.

Claim #2- "Foil kites are more convenient and less of a hassle than inflatable kites."
Status = Partially true. It is definitely nice not having to pump up your kite and worry about bladders and valves leaking. Also, the foil kites pack up nice and small and you don't have to lug a pump around. However, it takes a longer for a foil kite to recover from a crash, because it gets really heavy with wetness and sand and there are complex bridles that take a long time to get untangled. Further, foil kites require "tuning" to keep them performing properly after their lines stretch with use. You need a PhD in aerodynamics and fluency in German to figure out how to tune them in a way that will make them fly better and not worse.

Claim #3- "Modern, closed-cell foil kites relaunch from the water as well, if not better, than inflatable kites."
Status = Total bullshit. IF you are standing in shallow water, and IF there is lots of good wind, and IF your foil kite just happened to crash in the perfect, untangled position at the center of the wind window, then it will relaunch about as easily as an inflatable kite... except that it will yank you downwind with crazy force because you're relaunching it in the "hot zone" instead of at the edge of the wind window. Of course, if your foil kite crashes anywhere other than at the center of the wind window, if it does any folds or inversions when it's falling out of the sky (which it will), if you're in water where you can't touch, if the wind is less than a steady 12 knots, if your feet are in a floaty directional board that doesn't provide much resistance against the kite, if the kite happens to get a little water in it when it crashes, or if a wave washes over the kite, it will be next to impossible to relaunch. I have only been able to do a deep water relaunch 1 out of the 5 times I have accidentally crashed my Flysurfer Speed 2 in deep water. And I ain't no kite kook, neither.

Claim #4- " Foil kites let you jump high and get major airtime in relatively light winds."
Status- True. I am not a very good jumper, but I have had some really nice, floaty airs while riding my foil kite. The only thing is that jumping makes you susceptible to getting in a position relative to the kite and the wind wherein the kite will collapse on itself and crash out of the sky. The difficulty and hassle of relaunching a crashed foil kite tends to make one more conservative about jumping.

Claim #5- "Foil kites turn fast."
Status- Not mine. My 12 meter Flysurfer Speed 2 foil kite turns at about the same speed as my 14 meter inflatable kite, if not slightly slower. When I have to turn the kite for jumps and transitions I need to plan ahead and get the timing right so I don't sink while waiting for the kite to turn. At least the bar pressure required to turn the kite is relatively light.

Claim #6- "Foil kites are safe and easy, especially for self-launching and landing"
Status- Mostly false. It's easy to self-launch a foil kite in most winds, and it's easy to self-land a foil kite in light wind, but it's extremely sketchy to self-land a foil kite in strong wind. Also, because of their powerful, lofty pull, their propensity to fold, tangle, and re-power in gusts and wind shifts, mediocre de-power systems, and their sometimes sluggish steering responses, they probably increase you're likelihood of having a serious accident. I chose not to fly my inflatable kite in wind over 20 mph, and I'll definitely excercise the same caution with my foil kite.

Conclusion- Foil kites may be better now than when they were first invented, and maybe even a little better than my 2-year old Flysurfer Speed 2, but they still have a long way to go before they are as safe, convenient, and dependable as inflatable kites for use on the water by average kiters. I would say that at this point in time, foil kites are most appropriate for good, technically-minded kiters who rarely crash the kite and who sail "door" style twintips close to shore in flat, shallow water and steady, light to moderate winds.