Balta akyse

Ką gi. Reikia kažkaip apžvelgti didyjį žiemos įvykį – atostogas kalnuose J Šįkart Prancūzija, Val Thorens. Šįkart mano versija ;)

Kelionėjė

Kaip niekad ankstyvas (man) atostogų suplanavimas (bilietus pirkome bene rugsėjo mėnesį) lėmė kaip niekad ilgą laukimą. Laukėm, laukėm ir sulaukėm. Tuo tarpu, kai laukėm, Airbaltic iš pradžių atšaukė tiesioginį reisą grįžti, po to laukėm laukėm – atšaukė ir tiesioginį nuskridimą. Atšaukė, tai atšaukė, bet ant ledo nepaliko – davė padorius connection per Rygą į priekį ir per Kopenhagą atgal. Taigi skridom į Briuselį, iš ten Thalys greituoju traukiniu ~1000km 150-300km/h greičiu ir po to 30km autobusu. Kelionė mentaliai lengva – vairuot nereikia, alų gali gukršnoti ir pro langą žiūrinėti. Nežiūrint lengvumo, per ilgai gaunasi – į priekį nusigavom per maždaug 23h, atgal per bene 32h. Vis tai daug geriau nei Mulios "keliavimo" būdas su FlyLAL.... Apie Mulios logistiką sužinojome Briuselyje, spėjom susinvervinti ir atsipalaiduoti Muliai drąsiai nusipirkus kitus bilietus diena vėliau..

Vietoje

Kaip suprantu, bendrakeleiviai buvo lengvai šokiruoti gyvenimo salygų. ~25kvm keturiems diedams incl. virtuvės kampą, vonią, wc ir 2 tachtas ir dviaukštę lovą J Aš sąlygas žinojau iš pernai metų, todėl gavau, tai, ko tikėjausi ir už ką buvo mokėti pinigai. Maži pinigai – žmogui savaitė buvo 108 eur. Pigiau kalnuose gyvenęs nesu. Kita vertus su dude'ais į Prancūziją važiavau tikrai ne prabangos, komforto ieškoti. Važiavau visų pirmą atsidrožti ant sniego. Ir šiaip padaryti reset'ą po darbų ir prieš svarbius gyvenimo pokyčius neužilgo J . Užbėgant į priekį – gavau ko norėjau ir rašinėju dabar visas apsipasitenkinęs J

Pirma diena ant sniego. Oras už lango per daug optimizmo nesuteikia – snyguriuoja, rūkas/debesys.



Betgi pirma diena – persistentgi didelio noro dar nėra, reikia apšilti, apsiprasti. Kol kas ant žygių netraukia. Deja. Diena baigiasi greit – jau po 2-3h Minda nusilaužė ranką su SB L . Pagarba prancūzams – pranešiau budėtojui prie keltuvo ir po poros minučių Minda jau gulėjo rogėse supakuotas ir suvyniotas. Po to greitąja į Val Thorens (gelbėjimo operacija įkainoti 400 eur – nesirodykite kalnuose be draudimo..) Kol Mindą sugipsavo, atvažiavo ir Mulia. Atrodo jį nustebinome, bet nuotaika visų buvo "pakili". "Pakylėjimas" atsispindėjo vakare prie stalo... Viešoji istorija nutyli apie tolimesnius nuotykius ;) Nuostoliai minimalūs – pamesta viena striukė, kuri kitądien sėkmingai grįžo pas šeimininką ;). Viskas linksma ir nepiktybiška J

Antra diena ant sniego. Vaizdas už lango neįkvepia– visiškas rūkas. WindGuru rodo, kad taip bus visą dieną. Visa laimė jie klysta. Ir labai klysta – saulė išlindo po kokios valandos. Buvo gera diena – nors trasos nespėtos paruošti, nes per naktį snigo, tačiau važinėjom kiek buvo sveikatos. Mulia ir Krrukis ištraukė iki ~1-2pm., aš atradau įkvėpimą ir pasivėžinau paskui "po#$&istus" ruselius uždaryta, nelyginta ir , kas smagiausia, nevažinėta juoda trasa. Gavosi toks pseudo offpiste powder krikštas. Viskas cool. Sniegas azartas greitis powderis pramušė.

Trečia diena ant sniego. THE BIG POWDER DAY. Diena iš didžiosios raidės. Saulė šviečia, offpiste kviečia J Sniego dar daug, daug neišvažinėto offpiste. Pradžioje su Krrukiu ir Mulia nedrąsiai žvalgėmės kur čia galime įlysti, bet greitai stabdžius atleidome ir sulindome. Gerą pusdienį važinėjom, plaukiojom powderyje. Tiesa akmenys klastingi buvo – užsnigti, nesimato, bet užkliūti galima. Lentas ir slides padrožėme negailestingai. Mulia iškart vakare pridavė į SB servisą. Krrukiui per brand new Burtoną pervažiavau ir aš slidėmis ir įsiamžinau lentos paviršiuje ;) Krrukis gal nepyksta, nes "potepis" meniškas gavosi J Gera diena J Krrukiui ir Muliai sveikata baigėsi kokią 2pm, aš dar padrožiau raudonas ir mėlynas trasas iki dienos pabaigos. Radau mėlyną trasą "La Moraine", kuri tiks draugams smagiai pavarinėt.

Ketvirta diena ant sniego. Speed day. Nuvarėme į vakar rastą mėlyną Moraine. Krrukiui ir Muliai patiko, galėjo gražiai važinėt. Mulia ir drąsiau paspeedinti galėjo. Aš įsidrąsinau ir su GPS pasimatavau greitį tiesiojoje. Maloniai nustebau – berods 89km/h. Su tinkamesnėmis, nei powder twintip Dynastar Big Trouble, galima būtų turbūt ir 100kmh paimti ;) Raudona trąsa snowborderių neįtikino. Ten tenka "dirbti", arba kitaip sakant daryti posūkius J, t.y. nosies krapštyti čiuožiant neišeis. Kam "dirbti" trasoje nesinori, ten ne vieta. Kita vertus nosį krapštyti ilgai gal negerai ? – tobulėjama tik čiuožiant rimtesnėmis sąlygomis. Na bet kiekvienam savo. Gi atostogos. Ir traumų niekam nelinkiu. Popiet mėlynoje/raudonoje trasoje man atsibodo. Nusprendžiau pakeliauti. Turimas ski-passas leidžia slidinėt ne tik Val Thorens, bet ir visame Belleville slėnyje. Nuvariau slidėmis į Les Menuires, ten pusdienį varinėjau puikiomis raudonomis saulėtomis trasomis. Les Menuires gerokai daugiau saulės, o Val Thorens sausio mėnesį viskas anksti papuola į šėšėlį.

Smagu saulė sausį. O vat kokį kovo mėn. ten bus košė. Pravažiavau border-cross trasa – megėjiškai smagu, bet tikrose varžybose lekiant keturiese pilnu gazu ir stumdant vienas kitą būtų rimtas užsiėmimas. Respect reiseriams. Varinėjau iki keltuvų uždarymo. Grįžtant į Val Thorens važiavau šalia trečios dienos offpisto – vaizdas jau prastesnis buvo – nuvažinėta.. Beje ketvirtą diena invalidas Minda išsinuomavo slides ir sau ramiai slides ir sau ramiai atidarė slidinėjimo sezoną. Tikras dude'as ! Šaunuolis.

Penkta diena ant sniego. Pusdienį su visais drožėm tas pačias mėlynas trasas. Susukom neblogą filmuką. Ypač filmuotis stengėsi Krrukis, kuris dėjo įspūdingą katapultą kadre ;) Rankos-kojos-galva sveika ;) Bandžiau nufilmuoti savo važiavimą ~80kmh. Dejas Mulios kortelė jau po minutės buvo pilna, o mobiliako filmo kokybė nepatenkinama. Užsukom į snowparką. Krukiui buvo nedrąsu – truputį pabandė, bet ručnykas užsitraukė. Aš irgi keletą kartų stryktelėjau, bet vienam irgi neįdomu. Muliai su freestailine lenta dar toli iki pramušimo. Gal pramuš kada nors. O kai pramuš, tai lentos naujos nereiks pirkti – gi jau turi dvi ;) Kolegos nusiplovė apie 2pm, aš dar pavažinėjau iki dienos pabaigos. Radau "The best view in Alps" (anot kažkurio autoritetingo vietinio žurnaloJ). Caron gondolos viršuje, ~3100m aukštyje puiki apžvalga. Man pasisekė – nė debesėlio, matomumas puikus ir 360 laipsnių panoramoje aiškiai dominuoja Mont Blanc – 4.8km aukščio kalno neįmanoma nepastebėti horizonte. Vaizdai užburiantys.



Žmonių trasose nedaug, jaučiuosi nepakankamai pavargęs ir nuo 3.1 iki 2.3km vertical dropą važiuoju geru greičiu non-stop. Į pabaigą kojos jau "dega", dega ir širdis iš pasitenkinimo. Pakartojau porą kartų ;) Gerai palaksčiau tądien.

Šešta diena. Įsimintina diena. Nuo pat ryto drebia sniegą už Tėvynę. Labai skubėt nėra kur, išsikrapštėm tik kokią 11am. Važiavimas nuo viršaus nebuvo labai malonus – jau sustumti kupstai, matomumas labai prastas, kojos turi dirbti autopilotu. Lakstyti neišeina. Gaunasi "survival" nusileimai. Bet kažkaip nuotaiką pramušė. Su Kru, Mu ir Minda porą kartų nusileidom, pasišildėm ir išsiskirstėm. Man super gera stichinė nuotaika. Visur kur važiavau – po to uždarydavo keltuvus ir trasas. Sniegas ir vėjas leidžia pajusti stichijos jėgą. Vienoje lėkštesnėje trąsoje labiau atsidarius ant šlaito iš vis nečiuoži – toks priešinis vėjas. Susilenkus važiuoti galima. Važinėjau iki bene 3-4pm, kol viską uždarė. Viską. Net bugeliukus meistelyje. Bet blyn – man patiko ši diena !!!! Stichija turi savo žavesio.

Vakarinis entuziazmas tolygiai mažėjo nuo linksmojo sekmadienio, ir jau penktadienį po poros alaus visi lūžo ~9pm...

Šeštadienis – didžioji tautų kraustymosi diena. Vieni išvažiuoja (mes), kiti atvažiuoja. Autobusų stotyje trafficas nerėgėtas, skruzdėlynas. Sulaukėm savo autobuso, po to traukinys, po to alutis ir miegutis Briuselyje, skanieji moliuskai Briuselyje, lėktuvas, hamburgeris CPH, vėl lėktuvas ir pagaliau namuose. Kelionė per ilga.

Apibendrinant – man patiko. Netgi labai. Žinojau ko noriu, gavau tai ko norėjau. Svarbiausia gavau offpisto ir powderio. Gavau 3-4 dienas saulės. Gavau pakankamai palakstymo trasomis. Gavau gražių vaizdų. Gavau daug kilometrų kelionių slidėmis. Gavau gerų draugų kompaniją. Linkiu jiems tobulinti įgūdžius, stiptinti ištvermę ir negauti traumų (viskas susiję;). Gavau gero juoko dozę. Negavau komforto, kurio ir neieškojau. Gavom netikėtiai French Gourmet – kumpiai, suriai, vynai puikūs. Nors šiaip "dūšios" Prancuzijos kurortai nelabai turi, bet funkcija puiki - namai ant trasos, viskas po ranka. O dūšia atrandu ne namuose prie alaus butelio, o ant kalno. Aišku alutis irgi skalsiai tekėjo.

Beje nuotraukos pas Krrukį, Mulia ir Mmindą..

Nuotaika puiki. Linutei ir man dabar prieš akis svarbus gyvenimo įvykis ir pokytis ;) Laukiam J