Zell am See

Gruodžio 31a buvo gana nerami diena visai atžvilgiais. Viena vertus Naujųjų šventimas, kita vertus 7ą ryto keltis ir važiuoti 1000 km iki Brno.

Šiek tiek karšto vyno, ant laužo keptų bulvinių blynų, nuostabi kompanija ir rūpesčių lyg nebūta.

Su fejerverkais grįžome namo ir miegoti. Daiktai sukrauti, vaikai suguldyti…

Natūralu, kad po tokios nakties vairuoti nelengva, bet you know what? Iki Varšuvos sutikom kokia 13a mašinų. Nei vienos fūros, jokių kamščių, jokių policijų. Važiuok ir dainuok.

Dainos baigėsi kai nusėdo Nokia ir su ja VISA informacija. Kur važiuoti (garminas), kur viešbutis (Gmailas) ir t.t. Taip numirė, kad niekas neprikėlė. Blaškomės po Varšuvą maždaug “į tą pusę”. Po trijų valandų mobilka atgijo. Atsirado šviesa tunelio gale. Tai pasirodo naujos batareikos pokštai. Ji žinoma ne originali, bet nauja. Išsikrovė taip kad net joks pakrovėjas nesugebėjo “atšildyt”. Na bent jau tas tris valandas. (nepirkit ne originalių detalių)

Garminui vėl pradėjus vesti ten kur reikia, kelionė pasidarė vėl puiki. Mašinoje vietos apsčiai, važiuoja smagiai…

Atvykę į Brno, prie savo viešbučio radom jį visai tuščią. Šalia aludė pilnutėlė 40+ vyrų o viešbutis miręs. Teko ieškoti pakaitalo “ant smūgio”. Radom bet sunkiai. Brno po naujako kaip išmiręs.

Ryte į Tesco. Puikus prekybos centras. Daug gerų pigių prekių, Pasirinkimas tikrai už akropolius didesnis. Prisikrovėm visai savaitei maisto už 300lt. ir važiavom toliau. Iki Zell am See jau visai netoli. Apie 600 km. Juokas.

Likus 100 km pasidarė nejuokinga. Pridrėbta sniego, kamščiai. Vidury tunelio nusprogę autobusiukai, ledas. Greitis vidutinis ~30-40kmh. Kankintis teko tik kokius 30-40 km. Po to pralaisvėjo. Garminas atvežė prie pat durų.

Įsikėlus į apartamentą nutariau kad viski kelionė buvo labai sunki. Eini kambariu o į šonus nešioja. Nurašiau ant pervargimo. Pasirodo, kad grindys kreivos. Kokių 5 laipsnių nuokrypis, o smegenis jau nebesuvokia, kad taip būna.

Sekmadienis, mokyklėlių vaikams organizavimas, ski pasų pirkimas, nuoma ir pan. Toks stresiukas, kad jau vėluojam.

Pusvalandžio pavėlavimas nesugadino dienos. Vaikai mokykloje,

Tėvas (65 metai) po 40 metų pertraukos ant slidžių… Galvojau kad bus bėdos.

Bet nieko. Atsistojo ir nučiuožė. Natūralu, kad iš pradžių kiek nedrąsiai, bet po to jokių problemų.

Mane nustebino toks dalykas: vaikų mokyklinių koks 2000 ant kalno. Žmonių marios.

Kas dar – rusų daugiau nei kokių kitų žmonių kartu sudėjus. Na bet kažkaip matyt šeimyniniai, nepiktybiniai, tai konfliktinių situacijų ar “dislike” nebuvo.

Taip trys dienos ir praėjo slidinėjant “čill out” režimu. Nėra su kuo palakstyti pasidraskyti… Ir net jei būtų su kuo, nebūtų kaip, nes žmonių melejonas…

Ketvirtą dieną Vincas nuskynė rusaitę. Jam kelias skauda, išsigandau kad nebūtų kas nors pažeista. Gumbas rimtulis iššoko. Gerai tai, kad gavo pamoką. Nes dvi dienas jį parinom, kad nežiūri ką daro…

Penktą dieną buvo vaikų mokyklėlės slalomo giganto varžybos.

Beta pajamė 1ą vietą.

Beta iš tiesų padarė puikią pažangą. Jau po truputi karvingas gaunasi, Plūgelis eina į antrą planą. Ant vieno kojos posūkiai. Ir brolį pamoko, bet tam tai dar varnos galvoje… Visgi skirtumas 2,5 metų yra didelis..

Paskutinę dieną persikėlėm į Kaprūną pasižvalgyti. Reikia pripažinti, kad gerai Aivaras patarė. Ten įdomiau. Negalėčiau pasakyti kad smagiau, bet tikrai įdomiau. Kaprūnui reikia kiek atskirai pasiruošti.

Mums ištiko kiek prastokas oras.

Todėl reljefo per “standartinius” goglus nesimato. Reikia tų geltonų, kurie kontrastą didina. Ir net įtariu saulėtą dieną, ant pagrindinių šlaitų saulė nešviečia, nes gaunasi kalno šešelyje.

Dar Kaprūne mėlynos trasos tai žalios, O raudonos - mėlynos. Bet yra specialios offpisto trasos. Ten ir žmonių gerokai mažiau. Žodžiu patiko, nors nė velnio nemačiau kur važiuoju.

Grįžimas atgal buvo toks įtampinis. Sekmadieni ryte ant mašinos radau centimetrą ledo. Natūralu ir ant kelio panašiai.

Ai tiesa, dar puseserė su vyrų prisijungė prie mūsų. Po trijų dienų išvarė, nes vyriokas susilaužė ranką… ;-) Ir čia galima sakyti kad jų ne didžiausias “nuostolis” per visą kelionę…

Overall galima pagirti kurortą už automobilių parkavimo nemokamas aikšteles, lengvas trasas, gražų miestelį, O taip tai dar nebuvau kur būtų blogai…