Kaip aš jūroje plaukiau

Pirmą kartą. Būtų gal drąsu pavadinti, kad normaliai plaukiau, bet plaukiau.
Tik ne Lietuvoje, o pas kaimynus braliukus - Latvijoje, Rygos įlankoje. Vėjas side-shore ~6-7ms. Žiūrint nuo kranto bangų praktiškai nebuvo - atrodė tiesiog idealiai, bet vis tiek buvo labai baisu kažkaip tai..
Įlipus į vandenį, kai nėr mūšos, pradėti plaukti lengva. Bet tolstant nuo kranto, bangos didėja ir kai jau važiuoji per ~1.5 metro kalnelius tai visai baisu darosi (na, tipo, kas būtų jeigu būtų..). Tiesa vėjo buvo per mažai, kad glisuoti, tai visas reikalas buvo puškuojant ne glise. Apsisukant nugriuvau, o be vandens starto išsikelt burę ant tų kalnelių irgi ne kaifas. Ir pasirodo vanduo jau toks ne ypač šiltas.
Albet grįžtant į krantą kitas reikalas - nuo tu metrinių kalnelių fyyyyt visai smagu "serfinguoti". O kai pagavau vėjo gūsį, tai ir nuglisavau ligi kranto. Apėmė labai geras jausmas :)
Tai taip pasitampiau gerą valandą - puškuodamas į bangas, ir pasileisdamas atgal nuo bangos, gūseliuose paglisuodamas. Pabaigoje taip baisu, kaip pradžioje nebebuvo, bet vis tiek įdomu - o jei būt vėjas porą m/s didesnis ir būt buvę šansų glisuot į abi puses, kaip tada per tas ~1-1.5m bangas perlipti reiktų ? Ir gi jos turbūt ir lužtų ? Ir kaži kaip Lietuvos pajūryje, o ne Rygos įlankoje - bangos gi didesnės.
Bet aišku vandens startą reik mokėt..
Jūrai jaučiu dar didesnę pagarbą.

Va taip.
R.