Windsurf Camp matavimo vienetas - "PuškuPušku" :)

Šitą gerokai uždelstą rašinį paskatino mano aštuonmetis sūnus, kuris kartu su manim šiemet lankėsi Extreme Sports organizuotam Windsurf Camp'e (kas tai yra ir kam skirtas galima paskaityt čia). 

Buriuodami mes įpratę viską matuoti metrais per sekundę, kvadratais, litrais, centimetrais ar pavykusiais manevrais. Šiandien sūnus priminė šį tą daugiau. 
Man lankantis stovykloje suveikė princpas: "pūtė vakar ir pūs rytoj". Visiškai tiesiogine tų žodžių prasme. Bet kartu važiavo entuziastingas jaunuolis, vietoje buvo gera kompanija, tai pernelyg nesikrimtau. Man nepučia, užtai jam puikios sąlygos mokytis.

Dieną jis mėgindavo buriuoti kiek tai įmanoma padaryt rudenėjant be hidrokostiumo, vakarais ėjome kartu į pakrantę žiūrėti dideliame ekrane sukamų buriuotojiškų filmukų, žiopsoti į vakarėjančias marias, pabendrauti su bendraminčiais. 
Ten, poilsio zonoje, buvo atvežta daug sėdmaišių PuškuPušku. Ant jų visi patogiai susirangydavo ir sutemus žiopsodavo į ekraną kartkartėm pašnibždom persimesdami vienu kitu žodžiu ar pakomentuodami vaizdą. Vaikis irgi susisukęs ramiai snūduriavo, kartkartėm aikteldamas nuo pamatyto šuolio ar bangos. Galvojau, kad miega, bet kaskart užmetus į jį akį suspindėdavo maži žiburiukai palydimi tyliu: "Tėti, nemiegu."
Nors ir sušalo, kažkas sekėsi geriau, kažkas nelabai, bet buriuoti jam labai patiko. Dar ir dabar jis man vis primena: "Prisimeni, kai buvom Kintuose ..."

Turbūt kaip ir kiekvienas mokinukas jis kas savaitę gauna tam tikrą sumą pinigų, už kuriuos privalo nusipirkti mokyloje pusryčius ir pietus, o likę pinigai yra jo asmeniniai, kurie gali būti išleidžiami kaip pačiam patinka.  
Šiandien vos grįžęs iš mokyklos puolė skaičiuoti kiek jis šią savaitę sutaupė. Paklausiau: "Tai kam gi tu taupai?". Net nemirktelėjęs sako: "PuškuPušku. Va matai jau ne tiek daug ir trūksta." Na kalbėjo jis apie tai prieš keletą savaičių, bet tuomet linktelėjau ir nesureagavau. Maniau momentinė užgaida, kuri greit pasimirš. 

Pasirodo vaikui taip smarkiai įstrigo ta atmosfera ir aplinka, kad jis pasirįžęs skirti savo santaupas tam, kad įsigytų vieną iš tų daiktų ir turėtų šalia. Na koks gi normalus vaikas už savo santaupas pirktų "baldus" jei po jais nėra jokio emocinio užtaiso? :) Jau nekatriai renkasi spalvą. 
O apie tai, kad tokių akimirkų už pinigus nenusipirksi dar reikės atskirai paaiškint :) Bet jei tas daiktas padės jam prisimint tą gerą atmosferą ir tvyrančią ramybę tai tebūnie. Hidrokostiumą pavasariop pats nupirksiu :)

P.S. Nesu niekaip susijęs su minimų daiktų gamyba, prekyba, reklamavimu, asmeniškai nepažįstu tų žmonių ir apskritai pats jų produktus tada pamačiau pirmą kartą.
P.P.S. Special thanks Muliai už 2 kvadratų vaikišką burę, kuri šį sezoną puikiai pasitarnavo.